Filmas: "Meilės punčas" / "The Love Punch"

Sveiki,

Amerikietiška komedija su pritrenkiamai talentinga britų aktore Emma Thompson „Meilės punčas“ (angl. The Love Punch) (2013), bet pats filmas toli gražu nėra pritrenkiantis filmas. Iš pažiūros atpažįstamas vienas prastesnių holivudinių komedijos braižų, papasakota istorija nekelia didelių sentimentų ir jausmų, nors kai kurios anekdotinės situacijos ir privers nusikvatoti, tačiau visumoje filmas ganėtinai plokščias ir lėkštas.

Pradėkime nuo to, kad Džemso Bondo berniukas Pierce Brosnan atrodo kaip sustabarėjusi teksasietiško sukirpimo šaknis, negyvas ir absoliučiai netalentingas. Ką daro E. Thompson, sunku pasakyti, nors ir žavi ir charizmatiška, tačiau lėkštumo prislėgtame filme atrodo šiek tiek senstelėjusi ir įsprausta į perdėtos komikės rėmus. Visumoje filmas kaip koks meilės kurortinis romanas, kuriame dalyvauja sena sutuoktinių pora, kadais išsiskyrusi, tačiau per nuotykius vėl ir vėl prisimenanti savo aistringą prigimtį. Visa filmo „filosofija“ ta, kad meilė ir nuotykiai, priartėjus prie pensijinio amžiaus gali atrodyti kur kas saldesni ir juokingesni, nei jaunystės metuose, jeigu tik tu neprarandi noro džiaugtis gyvenimu – tokių filmų, deja, esu matęs ne vieną ir ne du, tad jau tik prasidėjus, žinojau, kuo visa tai baigsis.

Brilianto vagystė, noras išsaugoti savo pensiją ir bendras išsiskyrusiosios poros tikslas jau pamirštamas, rodos, nuo pirmųjų akimirkų, nes kur kas smagiau visa tai planuoti ir organizuoti, nei gauti iš tikrųjų. Nors situacijos nuotaikingos, bet tiesmukos ir neoriginalios, nors aktoriai žinomi, bet jie rėmuose, nors filmo siužetas dinamiškas, tačiau realiai nuspėjamas ir klaikiai atpažįstamas, kad atrodo, jog filmą tiesiog užsakė, nes reikėjo užkimšti kažkuo kino pasiūlos repertuarą pagal jau lengvai atpažįstamą repertuarą. Taigi, tiek žinių.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 44/100

IMDb:5.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ji" / "Elle"

Sveiki,

Prancūzų kinas visada pateikia daug staigmenų. Dažniausiai malonių, todėl tas prancūzų kinas ir yra kaskart vis kitoks, nesvarbu, kokie režisieriai jį bekurtų. Štai „Oskarui“ už geriausią vaidmenį jau nominuota legendinė prancūzų aktorė Isabelle Huppert filme „Ji“ (pranc. Elle) (2016) neatsitiktinai patraukė sudėtingu moters pasauliu. Vaizdo žaidimų kampanijos vadovė turi išties sodrią ir įdomią biografiją: jos tėvas masinių vaikų žudynių kaltininkas, jos motina moka žigolo už santykius, pati išprievartaujama ir bando dar suvilioti katalikės kaimynės vyrą... Tiesą sakant, nuostabus tos kalės moters pasaulis, toks margas ir perteiktas taip subtiliai tiksliai, kad kartais neįtikėtina, kaip aktorė ir režisierius randa instinktyvius psichologinius taškus aštriose situacijose. Vien jau moters elgesys po išprievartavimo ko vertas! 

Kartais šis trileris priartėja prie „50 pilkų atspalvių“ tematikos ir taip nebeaišku, ar pagrindinė veikėja iš tikrųjų ima mėgautis smurto scenomis, ar tik bando kažkaip suartėti su savo skriaudiku. Simboliniai momentai, flirtas, jautrumas ir atgrasus abejingumas, galbūt filmas ir pavadintas neatsitiktinai „Ji“, nes jis apiliuoja apskritai į kontrastingą moters pasaulį: čia ji negailestingai atvira, o čia, žiūrėk, gyvatė, kokių itin reta... Smagu, kad scenarijus labai vykęs ir jis nesudievina moters įvaizdžio ir nepadaro iš jos šventosios, o parodo tokią gyvą, ir blogą, ir gerą. Tiesiog filmas vertas atidos ir, neslėpsiu, susižavėjimo.

Ką aš begaliu pasakyti? Kai filmas turi gerą režisūrą, kai trileris psichologiškai pagrįstas, kai tokia stipri vaidyba, tiesiog belieka mėgautis. Smarkiai rekomenduoju visokio kino gerbėjams, šįkart netgi dėl trilerio keliamos intrigos filmas patiks ne vien gurmanams, bet sveikai jį sužiūrės ir komercinio kino mėgėjai. 

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 89/100

IMDb:7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Gyvenimas tik prasideda" / "Les Beaux Jours"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Gyvenimas tik prasideda“ (pranc. Les beaux jours) (2013), o tiksliau filmą išvertus pažodžiui, turėtų skambėti tiesiog „Gražios dienos“. Aš tiesiog mėgstu prancūzų filmus. Jie minkšti, švelnūs, pilni kažkokios sunkiai nusakomos subtilios kultūros. Panašiai ir šiame filme. Vos tik pamačiau jūrą, kaip pagyvenusi moteris sėdi balkone su vyno taure ir, žinote, viskas, jau nebegaliu. Jau tai prancūziška, jau kitaip. Ir tas vynas visada ir visur – prie stalo, bendraujant, po sekso, prieš susitikimą... Ir niekas neatrodo nusigėrę, visi su šeimomis, sveiki, saikingi. 

Pajutau tą prancūziškos kultūros ir vyno dvelksmą šiame filme. „Gyvenimas tik prasideda“ – tai pasakojimas apie ką tik į pensiją išėjusią dantistę, kuri netekusi savo geriausios draugės, bando „užmušti laiką“ vienišų ir pagyvenusių žmonių kursuose. Ten ir sutinka kone į sūnus tinkantį vyriškį, kuris beregint tampa jos meilužiu. O kaip ilgametis sutuoktinis? Dvi suaugusios dukros? Ar iš tikrųjų gyvenimas tik prasideda tada, kada „suvaikėjame“ senatvėje ir imama elgtis taip, kaip norime, atsikratant atsakomybės ir rūpesčių, kurie ilgus dešimtmečius slėgė?

Kadras iš filmo "Gyvenimas tik prasideda".

Apie tokio amžiaus moteris ir jų jaunus meilužius ir mylimuosius yra sukurtas nė vienas filmas. Paskutinis matytas, kuris dabar šauna į galvą, yra filmas „Glorija“, kai senyva moteris desperatiškai stengiasi susirasti vyrą, tačiau „pritraukia“ vis ne tuos ir ne tuos. Žinoma, kad jaudina tas senyvas gyvenimas, nejučia, klausi, o kaip pats nugyvensi tas dienas? Ar irgi norėsis kažko daugiau už užtarnauto poilsio, už rutiną, už pastovumą? Ar irgi norėsis vėjo, permainų, kažkokių neišsipildytų siekių? Kad ir kaip ten bebūtų, filmas sako, kad kartais suvaikėti iš tikrųjų labai sveika, nes iš naujo permąstai savo gyvenimą, išklibini ir nupūti dulkes nuo vertybių sustabarėjusios skalės. Ir tik klausimas kiekvienam iš mūsų – o ką mes pasirinktume?

Filmas nėra itin įspūdingas, tačiau ramus, prasmingas, gaivus, gražus – žodžiu, prancūziškas. Ir žinoma, puikioji prancūzų aktorė Fanny Ardant, kuri buvo tiesiog puiki. Įdomus jos personažas, gal ne toks galingas ir kibirkščiuojantis kaip kai kurie mano matyti jos vaidmenys, tačiau natūralus stabilumas – tai tikriausiai yra tai, ko būtent reikėjo, kuriant šį vaidmenį.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 6.2

Jūsų Maištinga Siela