Filmas: "Ji" / "Elle"

Sveiki,

Prancūzų kinas visada pateikia daug staigmenų. Dažniausiai malonių, todėl tas prancūzų kinas ir yra kaskart vis kitoks, nesvarbu, kokie režisieriai jį bekurtų. Štai „Oskarui“ už geriausią vaidmenį jau nominuota legendinė prancūzų aktorė Isabelle Huppert filme „Ji“ (pranc. Elle) (2016) neatsitiktinai patraukė sudėtingu moters pasauliu. Vaizdo žaidimų kampanijos vadovė turi išties sodrią ir įdomią biografiją: jos tėvas masinių vaikų žudynių kaltininkas, jos motina moka žigolo už santykius, pati išprievartaujama ir bando dar suvilioti katalikės kaimynės vyrą... Tiesą sakant, nuostabus tos kalės moters pasaulis, toks margas ir perteiktas taip subtiliai tiksliai, kad kartais neįtikėtina, kaip aktorė ir režisierius randa instinktyvius psichologinius taškus aštriose situacijose. Vien jau moters elgesys po išprievartavimo ko vertas! 

Kartais šis trileris priartėja prie „50 pilkų atspalvių“ tematikos ir taip nebeaišku, ar pagrindinė veikėja iš tikrųjų ima mėgautis smurto scenomis, ar tik bando kažkaip suartėti su savo skriaudiku. Simboliniai momentai, flirtas, jautrumas ir atgrasus abejingumas, galbūt filmas ir pavadintas neatsitiktinai „Ji“, nes jis apiliuoja apskritai į kontrastingą moters pasaulį: čia ji negailestingai atvira, o čia, žiūrėk, gyvatė, kokių itin reta... Smagu, kad scenarijus labai vykęs ir jis nesudievina moters įvaizdžio ir nepadaro iš jos šventosios, o parodo tokią gyvą, ir blogą, ir gerą. Tiesiog filmas vertas atidos ir, neslėpsiu, susižavėjimo.

Ką aš begaliu pasakyti? Kai filmas turi gerą režisūrą, kai trileris psichologiškai pagrįstas, kai tokia stipri vaidyba, tiesiog belieka mėgautis. Smarkiai rekomenduoju visokio kino gerbėjams, šįkart netgi dėl trilerio keliamos intrigos filmas patiks ne vien gurmanams, bet sveikai jį sužiūrės ir komercinio kino mėgėjai. 

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 89/100

IMDb:7.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Trečiojo Reicho žlugimas" / "Der Untergang"

Sveiki,

Jau kokį dešimtmetį galvojau pažiūrėti filmą „Trečiojo Reicho žlugimas“ (vokieč. Der Untergang) (2004), kuris pasakoja apie paskutines Adolfo Hitlerio dienas iki jo savižudybės. Daugelio pamėgtas filmas puikiai įvertintas kino kritikų ir žiūrovų, nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias užsienio filmas ir šiaip veikia puikiai ir įtaigiai kaip edukacinė priemonė apie Antrąjį pasaulinį karą. Tačiau filmas, pasirodo, ne šiaip sau geras, o geras kaip ir meno kūrinys.

Besidomintiems istorija ir žinantiems Hitlerio asmenybę bei jo charakterį, šis filmas kažin kažko naujo nepapasakos, tačiau lygiai tas pats žiūrėti Mana Lizos reprodukciją per Googlę arba iš tikrųjų pamatyti kabančią Luvre. Lygiai tas pats ir su filmu, jis dvelkia kruopštumu atkasti ir restauruoti paskutines diktatoriaus dienas. Dievaži, ir kūrėjams pavyko. Pasirodo, kas vyko bunkeryje paskutinę parą, liudija ir išlikusios sekretorės pasakojimai, todėl atkurti maždaug tikruosius faktus gal ir nebuvo jau taip sunku, tačiau kiek reikėjo įdėti pastangų kuriant tragedijos prisodrintą atmosferą – už tai filmą galima pagirti. Čia nerasite specialiai sukurtų trilerio siužetų ar bandymo istoriją pritemti prie tokių įvykių, kurių nebuvo... Pasirodo, istorinės medžiagos užtenka kuo puikiausiai, kad būtų ramus, įtaigus ir autentiškumą demonstruojantis vaidybinis filmas. 

Daug puikių ir mums menkai žinomų vokiečių aktorių prisidėjo prie šio filmo. Reiktų visgi išskirti Hitlerio vaidmens atlikėją šveicarą Bruno Ganz, kuris išties sukūrė įtikinamą, kone epinį vaidmenį. Filmas niūrus kaip ir visi filmai, kruopščiai stengiantys atkartoti to meto atmosferą. Šiaip filme stebina ir toji kituose filmuose neatskleista pusė, kad visgi ir patys esesininkai buvo aukos. Stebino jų atsidavimas nacionalistinėms idėjoms, ypač po Hitlerio mirties, kai vos ne kas antras išsitraukęs šautuvą nusišauna, primena tuos senus pasakojimus apie baltų pilis, kada išsižudydavo visi pralaimėjusieji mūšį, kad tik priešams nepatektų į rankas.

Šiaip filmas ilgas, rimtas, reikalauja susitelkimo ir atsidavimo, tačiau kuo toliau žiūrisi, tuo labiau įtikina, „paima“ žiūrovą ir akimirkai kiek kitaip „nuspalvina“ žinias apie Antrąjį Pasaulinį karą. Patiko.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 82/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela