Filmas: "Tėvo vardu" / "Vardan tėvo" / "In the Name of The Father"

Sveiki, kino mėgėjai, 

Apie istorinę šiaurės airių nesantaiką su britais sukurta begalės filmų ir kasmet jų vis pateikiama įvairesnių, įmantresnių su vis labiau šokiruojančiais biografiniais faktais. Vienas senesnių filmų šia tema – „Tėvo vardu“ kai kur verčiama kaip „Vardan tėvo“ (angl. In the Name of The Father) (1993) pasakoja apie neteisingai apkaltintus, sulaikytus ir vėliau nuteistus iki gyvos galvos jaunuolius, kurie neįvykdė išpuolio, tiesiog reikėjo, kad taptų atpirkimo ožiais. Filmas nominuotas septyniems „Oskarams“, manau, daugelį nepaliks abejingo ir sujaudins bei istoriškai galbūt praplės suvokimą apie kitus politinius kovos procesus pasaulyje.

Filmas prasideda kaip eilinis hipiškas vaizdelis apie vagiliaujančius jaunuolius, kurie nepaklūsta savo tėvams. Tiesą sakant, lyg ir nieko naujo nežadėtų iki to nelemto įvykio, kuris sugriauna šeimų gyvenimą. Žiūrint filmą, tiesiog sunku patikėti, kad toji britiška teisėsaugos sistema pavaizduota tiesmukai banaliai korumpuota, o ypač policija. Teismo procesai, parodymų davimai ir liudijimai labiau primena raganų teismą nei XX amžiaus antrosios pusės teismo eigą. Nors visiškai neabejoju, kad ir šiomis dienomis teisingumo kartais ne tik teisme nėra, bet ir „kai reikia“ taip pat surandami atpirkimo ožiai, turiu galvoje tuos teroristinius teismus... Iš esmės žiūrovas yra priverstas šia istorija piktintis, nepasitikėti teismų sistema ir tai, manau, yra gerai, kadangi netgi dienos šviesoje veisiasi kirmėlės ir teismas nėra šventovė, kuri neklysta. Pagrindinis herojus Džeris pasmerkiamas mažiausiai 30 metų kalėjimo ir ten praleidžia beveik 15 metų, kol galiausiai advokatė įrodo, jog visas tada buvęs teismas iš esmės buvo brutalių ir neteisėtų policijos veiksmų dangstymas.

Nors filmas smarkiai politizuotas ir jis lyg turėjo atkartoti realius faktus ir įvykius (kas iš dalies ir yra), bet akivaizdu, kad filmo kūrėjams buvo kur kas svarbiau atskleisti ne istorinį momentą, kiek žmogiškuosius šios situacijos faktorius, ypač neteisingumo gniuždomus tėvo ir sūnaus santykius. Emocionalus filmas su stipria istorine biografiška istorija ir puikiu Daniel Day-Lewis pasirodymu, kuris kine sukūręs ne vieną įsimintiną vaidmenį, šiuo metu kiek atsitraukęs nuo kino ilsisi. Šiaip ar taip, manu, filmas vertas pagyrų.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 84/100

IMDb: 8.1

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Klastingi namai" / "Dream House"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių trilerį „Klastingi namai“ (Dream house) (2011 m.). Norėjosi ir vėl sugrįžti į siaubo žanrą, pasinerti į dvasių apsuptus namus, kaip kadaise filme „Kiti“ ir pajusti šiurpuliukus... Bet... „Klastingi namai“ yra daugiau trilerinio pobūdžio filmas su mistiniais – fantastiniais elementais, o siaubo jame išties nedaug.

Pažiūrėjęs pusę filmo, pagalvojau, kad žiūriu visišką šlamštą, kuris prasilenkia su logiką, o į filmą įdėtos visos įmanomos siaubo filmui būdingos klišės. Beveik ir neklydau. Žmogus pamišėlis, kuris grįžta į namą ir išgyvena savo šeimos netekties dramą iš naujo – na, come, kas čia per nesąmonė? Taip ir lieka klausimas – ar tai vaiduoklių gyvenimas, ar viskas vyko jo galvoje? Nors iš esmės finalas viską ir paaiškina – poltergeistas „žmona“ išgelbėja vyrui kailį, už tai, kad dar būdama gyva netyčia pašovė jį į galvą. Siužetas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo „originalus“ ir netikėtas, bet kai išnarstai jį po kaulelį, tai pamatai, kad kiekviena detalė, gal ir negalima taip sakyti, bet paimta iš kito filmo. Nieko originalaus!

Kalbant apie pačius aktorius, galiu tik pasakyti, kad tik pagrindiniai aktoriai užpildė visą šitą bedugnę. Apie mergaites net nekalbu – jų bendravimas su suaugusiais nenatūralus. Jaučiasi taip, lyg režisierius tupėtų už kadro ir diktuotų joms žodžius mojuodamas saldainiais. Mergaitės labai gražios, tačiau jų vaidyba tragikomedija, bet ko ir benorėti, juk tai ne seserys Fanning. Šiaip trys pagrindiniai aktoriai – Daniel Craig, Rachel Weisz, Naomi Watts, gal tik pastaroji „Skambučio“ žvaigždė ir nebuvo svetimas trilerio – siaubo žanro filmavimas. O šiaip aktoriai puikiai žinomi kino pasaulyje.

„Klastingi namai“ vertinčiau kaip vidutinišką trilerį. Tik mažiau matę filmų su panašiu siužetu gali stebėti, kad tai puikus filmas. Tačiau, dievaži, pabaiga, kai vyksta gaisras ir poltergeistas padeda gyviesiems „geriečiams“ išsikapanoti iš nelaimės, tai atrodo absurdo lygyje, kam vėl ir vėl reikia daryti tokias finalines scenas. Negaliu pasakyti, kad filmas visiškas mėšlas, tačiau ta vidutinybė pribaigė... Nors kitą vertus nieko per daug iš tokio filmo ir nesitikėjau, juk buvau pasiruošęs išvysti eilinę siaubo – trilerinę muilo operą.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 35/100
IMDb: 6.0 

Jūsų Maištinga Siela