Rodomi pranešimai su žymėmis Carmen Ejogo. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Carmen Ejogo. Rodyti visus pranešimus

2017 m. spalio 1 d., sekmadienis

Filmas: "Tai pasirodo naktį" / "It Comes at Night"

Sveiki,

Mistinis siaubo filmas „Tai pasirodo naktį“ (angl. It Comes at Night) (2017) tikriausiai užpildo tą siaubo filmų nišą, dėl kurio verta diskutuoti. Kino kritikai nepagailėjo gerų žodžių šiai juostai, tačiau daugelis jau spėjo ir nusivilti...

Istorija pasakoja apie keistus apokaliptinius laikus – priežasčių nė nereikia įvardyti, nes svarbiausia čia yra trileris ir kova už išgyvenimą. Šeima glaudžiasi nuošaliame miško namelyje, į kurį priglaudžia dar vieną šeimą, kuriai ima primesti namų taisykles, tačiau naujieji gyventojai nelabai nori taikiai gyventi... Kad ir kaip „įtikinamai“ norėta perteikti natūralistinį pasaulėlį, visgi režisierius praslydo, praslydo ir pats scenarijus. Filmas absoliučiai nuobodokas – charakteriai vienplaniai, jau matyti kituose po akaliptiniuose filmuose ir serialuose, kai žmonės elgiasi ir trankosi pagal vieną ir tą patį braižą. Siutina veikėjų nespėjama psichologija, jų stereotipinį negyva bendravimo maniera, kad net pikta darosi ir ant tų kino kritikų, kurie taip gerai įvertino šią juostą.

Kur šio filmo nesėkmė? Prastas scenarijus, jau matyti braižai, charakterių tipažai, jau žinomi ir klišėmis tapę atseit bauginanti raiška – nė velnio, po pusvalandžio seanso, kur ir buvo stipresnė filmo pusė – tamsa, nežinomybė ir t. t. toliau žiūrovas lieka vis labiau ir labiau nuviliamas, nes belieka tik numatyti veikėjų veiksmus – o tai tikrai nėra sunku. Manau, filmą norėjo padayti pernelyg literatūrišką, trūksta gylio, atotrūkio nuo pramoginio kino tipažo ir apskritai šio filmo nerekomenduočiau, nes reikia pasakyti tiesiai šviesiai – nuobodu.

Mano įvertinimas: 4/10
Kritikų vidurkis: 78/100
IMDb: 6.3



Jūsų Maištinga Siela

2017 m. liepos 6 d., ketvirtadienis

Filmas: "Svetimas: Covenant" / "Alien: Covenant"



Sveiki, skaitytojai,

Ką mėgstu, tai tikrai visas „Svetimas“ filmo serijos dalis, todėl bene labiausiai tarp tų didžiųjų fantastinių juostų, pasirodžiusių šiemet, laukiau naujausio Ridley Scott „Svetimas: Covenant“ (angl. Alien: Covenant) (2017). Nežinau, kodėl filmo platintojai nesiryžo išversti viso filmo pavadinimo ir elgiasi, kaip jiems patinka, tačiau yra kaip yra ir tenka pripažinti, kad šioji filmo dalis ne visiems patiko išlepusiems filmo vaizdo efektais, kurie vis labiau nuvertina didžiųjų didžiojo kino meistrų kūrinius – tą aš jau su susižavėjimu ir sakau.

Taigi mes buvome sustoję ties „Prometėjumi“, kuris kažkada pasakojo „Svetimas“ priešistorę ir jau buvo kalbama, kad bus „Prometėjo“ tęsinys, tačiau režisierius pasirinko viską perteikti per „Svetimas“ prizmę. Tiesą sakant, filmas labiau savo jausenomis ir pasakojimo struktūra atitiktų „Prometėjo“ pozicijas, nei „Svetimo“. Viskas iš esmės su šiuo filmu yra gerai – scenarijus išvystytas iki įtempto veiksmo trilerio su siaubo ir fantastikos prieskoniais. Nusileidusi kosmonautų komanda susiduria su prieš dešimt metų dingusiu „Prometėjo“ erdvėlaivio likučiais ir evoliucionuojančiais ateiviais – čia režisierius tampa filosofiškai literatūriškas, bando remtis senaisiais antikiniais raštais apie dievų ir kūrinių santykį ir lyg kuria viską remdamasis antikine įvykių formule – kūriniai sukyla prieš savo kūrėjus. 

Filmas perteiktas vizualiai niūrus ir taip, kaip ir ankstesnėse dalyse – viskas daugiau ar mažiau išlaikoma rėmuose. Dalis gal ir ne pati geriausia, tačiau ji atitinka „Svetimas“ lūkesčius ir tęsia serijų pasakojimą, tačiau galbūt man kaip žiūrovui norėjosi kažkokio siurprizo, netikėto sprendimo, išmušančios tuos rėmus, keičiant ar pasakojimo braižą, ar tą nuoseklų jau nujaučiamą trilerio formulę – ateivis patenka į laivą, pamažu viskas aštrėja, bandoma jo atsikratyti ir t. t. Šiuo atžvilgiu neseniai matytas panašaus tipažo filmas „Gyvybė“ man patiko labiau, tačiau „Svetimas: Covenant“ yra nepalyginamai geresnis už nevykusią kosmologinę dramą „Pakeleiviai“. Filmą vertinčiau tiesiog kaip gerai sukonstruotą veiksmo trilerį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 6.7


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. birželio 2 d., antradienis

Filmas: "Selma" / "Selma"




Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Selma“ (angl. Selma) (2014), kurį režisavo Ava DuVernay. Na, ši režisierė visada daug dėmesio skyrė juodaodžių teisėms ir jų socialinei aplinkai, todėl visai nenuostabu, kad paskutinis jos darbas, kuris, beje, buvo nominuotas „Oskarui“, irgi sulaukė skaudaus istorinio juodaodžių teisių kontekstinės analizės. Filmas pasakoja apie realiai egzistavusius žmonės septinto dešimtmečio pradžioje, kai konservatyviose pietų JAV valstijose vis dar buvo žymiai diskriminuojami juodaodžiai, jie mušami ir šaudomi be jokios atsakomybės, jiems neleidžiama balsuoti. Sunku įsivaizduoti, kad visa tai buvo prieš 50 metų, nes dabar be juodaodžių JAV sunkiai įsivaizduojama kaip demokratinė valstybė...

Filmas išties geras. Kasmet mes sulaukiame po keletą tikrai kokybiškų ir gerai finansuojamų filmų apie juodaodžių teises, pradedant nuo vergovės ir baigiant tokiais kaip „Selma“ (pvz., iš paskutiniųjų: „Liokajus“, „Tarnaitė“, „12 metų vergovės“ ir t. t.). Tokios JAV socialinės istorinės bėdos visada jautriai vaizduojamos kine, todėl filmai sulaukia vien už dėmesį istorinei raidai daug pagyrimų. Selma – tai miestelis Alabamos valstijoje, kuriame kilo juodaodžių „gandiškasis“ pasipriešinimas. Taikūs vietiniai juodaodžiai žygiuoja į Montgomerio miestelį, kad praneštų pasauliui ir atkreiptų JAV prezidento dėmesį į jų nelygias teises su baltaodžiais. Filmas išties įkvepiantis, jame pateikiamas istorinis herojus Martin King Jr., kuris labai prisidėjo prie šio žygio, pakeitusio juodaodžių teises JAV-ose visiems laikams. Nors realiai Kingas buvo nužudytas po ketverių metų nuo vaizduojamų įvykių, tačiau šis jo žygis su Selmos gyventojais įėjo į istoriją.

Filme daug žiaurumo ir neteisybės. Sunku kai kada žiūrėti, kai baltaodžiai tvatija lazdomis paliegusį žmogų ir tempia kruviną grindiniu. Tai labiau primena nacizmą, nei „gynybą“ ir visuomenės tramdymą. Yra užaštrintų vaizdų, daug moralės ir tiesos paieškų, kurie neleidžia žiūrovui likti abejingiems. Filmas paveikus emociškai, bet visgi, manding, man tai nėra geriausias matytas filmas apie juodaodžių teises. Gal dėl to perdėto M. Kingo didvyriškumo iškėlimo (aišku, būta dėl ko), gal dėl kažko kito, filmas truputį pasirodė piešiamas, trūko ir kitoniškos režisūros. Be jokios abejonės, filmas vis tiek labai geras. Jame pasirodo tokios žvaigždės kaip Tom Wilkinson, Opra Winifrey, na, nuo šiol gal jau ir talentingu aktoriumi tituluojamas David Oyelowo.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb:7.5


Jūsų Maištinga Siela