Filmas: "Superišmanieji" / "The Mitchells vs the Machines"

Sveiki,

Seniai nemačiau visai šeimai skirto kokio nors linksmo animacinio filmo, todėl nusprendžiau pažiūrėti „Superišmanieji“ (angl. The Mitchells vs the Machines) (2021). Pastarasis filmas kuo puikiausiai įvertintas kino kritikų ir pačių žiūrovų. Istorija pasakoja apie eilinę amerikiečių šeimą, kuri turi bendravimo problemų dėl išmaniųjų įrenginių. Kai pandemija mus dar labiau „pririšo“ prie interneto ir prietaisų, tikriausiai net neabejojame, kad kur kas paprasčiau brūkštelėti chatu svarbią informaciją, o ne planuoti gyvą pokalbį. Filmas apie tai, kaip trūksta paprasto emocinio bendravimo ir šeiminio bendradarbiavimo.

Mičelų šeimyna gyvena netolimoje ateityje, kai vietoj išmaniųjų pateikiami išmanieji robotai. Galiausiai patys robotai netrukus sukyla prieš žmones (šita idėja jau sena klišė!) ir žmonėms tenka įrodinėti, kad turėdami žmogiškųjų faktorių yra vertesni egzistuoti ir pranašesni už dirbtinio intelekto robotus. Žinoma, filmas šmaikštus, šeimyna, kuri iš pažiūros apklijuota pačiomis prasčiausiomis santykių etiketėmis, tampa visos planetos gelbėtojais ir iš dalies primena kaukėtuosius „Nerealiuosius“.

Filmas, kaip jau supratote, prisodrintas išmaniųjų technologijų. Čia bandoma lyg ir projektuoti tą jau seniai girdimą gaidelę iš pedagogų, kad vaikams trūksta gyvo kontakto ir ryšio, supratimo, tikrų pojūčių. Net neabejoju, kad filmas taps tikru hitu, nes jo probleminis laukas šiuolaikiškas, atspindintis iš dalies tikrovę, bet išlaiko tą tradicinę pagrindinės minties sugestiją, kad joks prietaisas neatstos tikro bendravimo ir gyvai patirtų nuotykių. Iš tikrųjų filmas vykęs, subalansuotas po pandeminiam žiūrovui, kuris jaučia vis didesnę atskirtį ne tik nuo šeimos, bet ir tikrovės. Daug linksmų nuotykių, veiksmo, o ir klišinių momentų, kaip žinia, irgi neišvengta, bet visumoje tai pramoginis filmas su aiškia ir primityvia mintimi, kurią žiūrint vis dar galima pasikartoti kaip daugybos lentelę.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Svetimas: Covenant" / "Alien: Covenant"

Sveiki, skaitytojai,

Ką mėgstu, tai tikrai visas „Svetimas“ filmo serijos dalis, todėl bene labiausiai tarp tų didžiųjų fantastinių juostų, pasirodžiusių šiemet, laukiau naujausio Ridley Scott „Svetimas: Covenant“ (angl. Alien: Covenant) (2017). Nežinau, kodėl filmo platintojai nesiryžo išversti viso filmo pavadinimo ir elgiasi, kaip jiems patinka, tačiau yra kaip yra ir tenka pripažinti, kad šioji filmo dalis ne visiems patiko išlepusiems filmo vaizdo efektais, kurie vis labiau nuvertina didžiųjų didžiojo kino meistrų kūrinius – tą aš jau su susižavėjimu ir sakau.

Taigi mes buvome sustoję ties „Prometėjumi“, kuris kažkada pasakojo „Svetimas“ priešistorę ir jau buvo kalbama, kad bus „Prometėjo“ tęsinys, tačiau režisierius pasirinko viską perteikti per „Svetimas“ prizmę. Tiesą sakant, filmas labiau savo jausenomis ir pasakojimo struktūra atitiktų „Prometėjo“ pozicijas, nei „Svetimo“. Viskas iš esmės su šiuo filmu yra gerai – scenarijus išvystytas iki įtempto veiksmo trilerio su siaubo ir fantastikos prieskoniais. Nusileidusi kosmonautų komanda susiduria su prieš dešimt metų dingusiu „Prometėjo“ erdvėlaivio likučiais ir evoliucionuojančiais ateiviais – čia režisierius tampa filosofiškai literatūriškas, bando remtis senaisiais antikiniais raštais apie dievų ir kūrinių santykį ir lyg kuria viską remdamasis antikine įvykių formule – kūriniai sukyla prieš savo kūrėjus. 

Filmas perteiktas vizualiai niūrus ir taip, kaip ir ankstesnėse dalyse – viskas daugiau ar mažiau išlaikoma rėmuose. Dalis gal ir ne pati geriausia, tačiau ji atitinka „Svetimas“ lūkesčius ir tęsia serijų pasakojimą, tačiau galbūt man kaip žiūrovui norėjosi kažkokio siurprizo, netikėto sprendimo, išmušančios tuos rėmus, keičiant ar pasakojimo braižą, ar tą nuoseklų jau nujaučiamą trilerio formulę – ateivis patenka į laivą, pamažu viskas aštrėja, bandoma jo atsikratyti ir t. t. Šiuo atžvilgiu neseniai matytas panašaus tipažo filmas „Gyvybė“ man patiko labiau, tačiau „Svetimas: Covenant“ yra nepalyginamai geresnis už nevykusią kosmologinę dramą „Pakeleiviai“. Filmą vertinčiau tiesiog kaip gerai sukonstruotą veiksmo trilerį.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 65/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Piktieji paukščiai. Filmas" / "Angry Birds"

Sveiki,

Po suomių išleisto itin sėkmingo žaidimo „Piktieji paukščiai“ buvo galima tikėtis, kad piešti personažai anksčiau ar vėliau „ateis“ ir į didžiuosius kino ekranus. Debiutinis filmas „Piktieji paukščiai. Filmas“ (angl. „Angry Birds“) (2016) beregint tapo laukiamu filmu ir, kaip jau galime numanyti, toli gražu ne paskutiniu didžioje ekrano reginiu. 

Ar filmas šmaukštus ir juokingas? Taip. Ar jį smagu žiūrėti? Taip. Ar tinka visai šeimai? Taip. Tačiau neapsirikite, „Piktieji paukščiai“ gali pasiūlyti visus puikius amerikietiško animacinio filmo elementus, tačiau visgi žvelgiant į siužeto liniją, galima pasigesti įdomesnių siužetinių vingių ir įdomesnės istorijos. 

Kas vyksta šiame filme? Iš esmės paukščiai ramiai gyvena savo saloje, panašioje į mūsų politinėje santvarkoje, tačiau į salą atkeliauja kiaulės ir įvyksta apiplėšimas. Vienareikšmiškai aiškus ir šiek tiek skurdus siužetas, kurį galima nusakyti kaip kažkur jau matytą, regėtą, nugvelbtą. Nesakau, kad filmas kažką kopijavo – tikrai ne, tačiau siužetiškai filmas laikosi ant vieno pagrindinio įvykio, kaip ir, beje, daugelis animacinių filmų. Filmas iš esmės patiko tiek, kiek jame buvo juokingų epizodų, o jų gana nemažai, todėl galima visai neblogai pažiūrėti šį filmą su draugaus, bet vėlgi – kažin ko didingo animacijos rinkoje tikrai nesitikėkite.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 43/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Jūsų nešvankybe" / "Your Highness"

Sveiki visi,

Tikriausiai užbaigsiu savo komedijų peržiūras ir vėl bėgsiu į rimtą kiną, nes kas per daug, tas nesveika. Taigi, šįkart noriu pristatyti ir pakomentuoti kino filmą „Jūsų nešvankybe“ (Your Highness) (2011). Na, filmą pažiūrėjau vedamas Natalie Portman ir pagalvojau, jei jau ji ten pasirodė, tai filmas turėtų būti mažų mažiausiai neprastas. Tačiau visiems atsitinka taip, kada gauni už smalsumą per dantis, taip man nutiko ir su šiuo filmu. Nors buvo protingiausia išjungti šią juostą, bet prisiverčiau pažiūrėti iki galo, nes vis laukiau, kada iššoks nuostabioji Portman, o laukti teko beveik pusę filmo...

Nepaisant to, kad man filmas nelabai patiko, tenka pripažinti, kad šis filmas yra parodijų filmas ir jis parodijuoja tuos filmus kaip antai „Tristanas ir Izolda“, „Robinas Hudas“ ir kitas riterines juostas, kuriose apstu drąsos, narsos, didelės širdies vertybių afišavimas. „Jūsų nešvankybe“ juokiasi iš šių filmų ir parodijuoja esamas riterinių filmų klišes. Taip, filmas pilnas keiksmažodžių, antro galo pavadinimai sakomi kas penkias minutes ir dar dažniau, o mintys tarp herojų apie masturbaciją, pasidulkinimą tiesiog švyti kaip žalia radiacija.

Mano galva, filmo užmačios parodijuoti tokio tipažo filmus nepasitvirtino, tik ne pats banaliausias variantas. Filmas išėjo tiesmukas, banalus, dialogai nejuokingi, komikiniai personažai daugiau kelia apgailėtiną graudulį nei juoką. Nors nufilmuota pakankamai gražiai, išlaikyta riteriška atmosfera, dekoracijos, scenografija, tačiau tai priminė pririšto ožio prie stulpo bliovimą. Tai ne tas filmas, kuris pasižymėtų originaliomis parodijomis ar savitu stiliumi, kaip antai „Diktatorius“ ar „Boratas“. Šis filmas man buvo beskonybę, skirtas zombinio žiūrovo akims. Nesupratau, ką tokio pusšlamštyje veikė Natalie Portman ir James Franco. Tikrai, neįsivaizduoju.

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 31/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela