Filmas: "Katastrofų kūrėjas" / "Negandų kūrėjas" / "The Disaster Artist"

Sveiki,

Dar vienas biografinis filmas apie tikriausiai blogiausią Holivude kada nors egzistavusį režisierių Tommy Wiseau, kuris 2003 metais pristatė pagal savo pjesę pastatytą vieną prasčiausių ir labiausiai nevykusių darbų „Kambarys“. Filmas „Katastrofų kūrėjas“, dar kitur verčiama kaip „Negandų kūrėjas“ (angl. Disaster Artist) (2017) pasakoja apie šio keistuolio režisieriaus draugystę su vienu jaunuoliu ir jo kūrybinius klystkelius, kuriant filmą „Kambarys“.

Pats niekada šio „Kambario“ nemačiau, mane kur kas labiau domino šis profesionalus filmas, atskleidžiantis kiek kitokį žmogaus pasaulį. Tiesą sakant, filmas išties keistas, keista, kad taip apskritai dar gyvenime nutinka ir visgi biografija labiau panašėjo į nepatogų „atsilikusio“ žmogaus paveikslą – čia kaip „Lūšnynų milijonierius“, tik nepalyginamai „rimčiau“. Jeigu rimtai, pirmoji filmo pusė kažkaip sunkiai kabino – nevykusios aktorių peržiūros, abejotina ir keista dviejų jaunuolių draugystė, kuri lyg nieko gero nežadėjo ir štai – pats įdomiausias filmo momentas – paties „Kambario“ filmavimas, kuris filme pateikiamas absoliučiai komedijos žanro rėmuose, kad net sunku patikėti, jog tai galėjo vykti iš tikrųjų. Akivaizdu, kad filmo režisierius James Franco, kuris, beje, ir atliko pagrindinį vaidmenį šiame filme, sukūrė mitu pagrįstą pasakojimą, nesistengdamas kažin ko atskleisti, demaskuoti, bet priešingai – remdamasis pasakojimais ir nerealiais liudijimais sukurti savo spalvingą versiją. Manau, kad jam iš esmės pavyko, bet...

Bet ar mane filmas užbūrė? Toli gražu. Turėčiau priekaištų dėl pasakojimo rutuliojimo, tam tikrų režisūrinių sprendimų, lėtos intrigos... Net nežinau, antroji filmo pusė, aišku, stipresnė, kadangi jau pavyko įsijausti į atmosferą, bet kažkodėl neapleidžia jausmas, kad pirmoji valanda mano liko iššvaistyta, laukiant nežinia ko. Nei čia kažin kokia gurmaniška juosta, nei kažin kokia besmegeniui sukurtas niekalas. Šiaip ar taip, vidutiniškai, kaip ir daugelis neblogai įvertintų juostų.

Mano įvertinimas: 5/10

Kritikų vidurkis: 76/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Strazdas giesmininkas. 1 dalis" / "The Hunger Games: Mockingjay - Part 1"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tradiciškai tęsiu filmų tęsinius, kurie vienaip ar kitaip buvo praeityje sudominę. Šįkart „Bodo žaidynės: strazdas giesmininkas. 1 dalis“ (angl. The Hunger Games: Mockingjay – Part 1) (2014). Pradėsiu nuo to, kad pirmoji šios sagos dalis buvo tikrai kultinė ir įdomi, antroji gera, bet įspūdžio aštrumo nebesukėlė dėl to, kad daugiau ar mažiau žaidimo principas kartojosi. Ko bereikėjo tikėtis iš paskutiniųjų dalių? Kažko, kas išmuštų iš pusiausvyros žiūrovą, bet...

Po pusvalandžio seanso mano draugas pabėgo iš kambario prie kompiuterio, sako, niekada daugiau su manimi nebežiūrėsiąs filmų. Nebemoku išsirinkti. Man beliko užsimerkti, nes iš tikrųjų pradžioje filmas labai čiuožė žemyn. Visgi problema labai paprasta: iš vienos knygos bandoma priskaldyti du kino filmus, kurie negali niekaip scenariškai būti potencialiai stiprūs ir įtempti, jie gali būti tik užvilkinti. Šioji dalis užvilkinta, daug susitelkta į bergždžius dalykus, pvz., strazdo giesmininko vaizdo klipo sukilėliams filmavimas – nesupratau, ar ten verkti reikėjo, ar juoktis, kai personažą tempia į nuolaužas, kad jam sudirgintų emocijas. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu. – Jūs turite tris nuobodu!

Dialogai kažkokie išplėšti iš knygų, jaučiamas heroizmo patosas ir jokio noro sukelti kažkokio tikroviškumo, lyg žiūrėtume kompiuterinio žaidimo anonsą. Jennifer Lawrence, kuri apskritai yra gera aktorė, šįkart atrodė tiesiog sugniuždyta (ir visai ne dėl personažo ištęstos jausenos), o kaip aktorė, kuri suspausta į tam tikras scenas, kur turi būti arba apsiverkusi arba medinė, o dar ta makabriška dainavimo scena prie ežeriuko – tiesiog buvo graudu žiūrėti. Tik filmui artėjant į pabaigą, kai vyrukai įsilaužė į treniruočių bazę, o prezidentas Snow susisiekė su Katniss, tada jau filmo temperatūra pradėjo išties kaisti. Bet tai arbatos pašildymas, kai beveik arbata išgerta.

Viena didžiausių Holivudo klaidų – užvilkinti ir skaldyti malkas. Dėl šio nukenčia viskas – žiūrovų lūkesčiai, aktoriai, filmo medžiaga. Jau geriau vienas stiprus filmas, nei du šiaip sau. Nustebino nebent švystelėjęs Julianne Moore veidas – tai priminė ir Meryl Streep debiutą panašiame į šį filmą „Stebėtojas“. Jau nieko nesakau apie šviesaus atminimo Ph. S. Hoffman, kuriam ir buvo dedikuotas šis filmas.

Šioji dalis visgi mane labai nuvylė. Kaip ir juodas J. Lawrence perukas, slepiantis nurėžtas garbanas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Ugnies medžioklė" / "The Hunger Games: Catching Fire"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šiandien noriu pasidalyti nuomone apie neseniai pamatytą kino juostą „Bado žaidynės: Ugnies medžioklė“ (angl. The Hunger Games: Catching Fire) (2013), kuri ir vėl surinko puikius kino kritikų vertinimus, tačiau nepasirodė nė vienoje apdovanojimų nominacijoje. Antrą „Bado žaidynių“ filmą režisavo kitas režisierius Francis Lawrence, kuris ne tik nepavedė filmo, bet ir vėl paneigė mitą, kad antrosios filmų dalys būna žymiai silpnesnės už pirmąsias. Na, režisierius toliau mina jau pramintu taku ir daugelį sprendimų tiesiog savinasi iš pirmosios dalies, juk kitaip ir negali būti, nes kuriant tęsinius privaloma laikytis tų pačių idėjų ir efektų.

Tiesą sakant, nelabai pamenu, kas dėjosi pirmojoje dalyje, prisimenu tik Jannifer Lawrence bandančią išgyventi miškuose, bet šioji dalis vėl priminė, kas vyko pirmoje dalyje. Viskas su „Bado žaidynėmis“ gerai, o ir kino kritikai vis dar nenusigręžia kaip tarkim nuo „Saulėlydžio“ epopėjos paskutiniųjų dalių. Filmas išties įtraukia, nors pirmasis pusvalandis buvo gan nykus, daug aiškinimosi, baimės dėl šeimos, grasinimai, kažkokie neaiškūs masiniai protestai, tikiu, kad knygoje tai tikrai kur kas įdomiau atskleista. Na, žinoma, vėliau juosta įsibėgėja ir tampa tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji. Nežinai, kas atsitiks su herojais, kaip baigsis tos bado žaidynės džiunglėse, ar pavyks sąjungininkams išlikti kartu ir pasipriešinti prezidentui ir jo pakalikams. Filmo pabaiga, dėka gero knygos pasakojimo, žiūrovas gauna dozę siužetinių staigmenų – jų aš tikėjausi ir nenusivyliau. Vizualiai ši kino juosta atrodo truputį tamsesnė ir gal net žiauresnė nei pirmoji, tačiau jos abi lygiavertės, nors prie jų dirbo skirtingi režisieriai. Aišku, puikus aktorių pasiruošimas, tiek fizinis, tiek ir energetinis. Jennifer Lawrence paskutiniu metu yra laikoma geriausiai apmokama Holivudo aktorių ir neklydau žadėdamas jai stulbinamą kino industrijoje karjerą, kai pamačiau nekomercinio pobūdžio dramą „Vinterio kaulai“. Šioje kino juostoje ji truputį žandais papilnėjusi, tačiau vis tiek puikia atliekanti savo darbą.

Regis, „Bado žaidynės“ išlaiko savo lygį ir labai norisi tikėti, kad taip bus ir su paskutiniosiomis dalimis, kurios taip pat mums paruoš ne vieną staigmeną. Nors filmas trunka beveik pustrečios valandos, bet kažkodėl tokį filmą žiūrint nepajutau, kaip gretai pasibaigė sūdytos ir kepintos saulėgrąžos, ir kaip greitai prabėgo laikas. Tai filmas atsipalaidavimui ir efektingai pramogai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.6

Anonsas:

Aktoriai apie filmą ir darbą:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės" / "The Hunger Games"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kone tikriausiai labiausiai sukrėtusį kino sales šį pusmetį kino filmą „Bado žaidynės“ (The Hunger Games) (2012 m.). Tiesą sakant, sunku kažką kitaip ir pakomentuoti, juk tai filmas nominuotas daugelyje festivalių ir kai kur pralenkė savo žiūrovų skaičiumi net Džeimso Kamerono „Įsikūnijimą“. Filmo sėkmę numanyčiau esant jaunųjų kartos aktorių kolektyve bei žanrų mišrainėje. Filmas daug žadantis specialiųjų vaizdo efektų srityje, bet žiūrint šios viltys žlunga, nes pamatai, kad juosta mišri žanro atžvilgiu – fantastinė drama su aštraus veiksmo prieskoniais. Nežinau, kaip knyga, kuri taip pat tokiu pačiu pavadinimu išversta į lietuvių kalbą, bet įtariu, kad režisieriui ir operatoriams pavyko perteikti knygos atmosferą.

Jau buvau pasiilgęs tokių žanrų mišinuko, kada viskas neperspausta ir viskas harmoninga – veiksmas, meilės istorija, pasiaukojimo istorija, vidinės žmogaus galimybės, fantastiniai elementai. Viskas pasirodė puikiai suderinta, neperspausta, tad sakau, kad kūrėjam pavyko tiesiai į dešimtuką ne tik su filmu, bet ir dėl komercijos – neblogą filmą padaryti pramoginiu, pritraukiant pramogautojus ir šiaip kino gurmanus.

Šiaip labai džiugu, kad pagrindiniais aktoriais pasirinkti Jennifer Lawrence (puikiai žinoma iš „Vinterio kaulai“), Josh Hutcherson (iš filmo „Vaikams viskas gerai“), bei Liam Hemsworth (iš filmo „Paskutinė daina“)... Jennifer Lawrence apskritai vadina viena perspektyviausių jaunosios kartos amerikiečių aktorių, galiu patvirtinti, kad mergina turi savitą stilių ir išvaizdą bei parako.

Šiuo metu kuriama antroji filmo dalis, bet visada nusiviliu serijiniais filmais, nes po to jie praranda savo žavesį, įdomumą, iš sensacijos tampa nuvalkiotu mados reikalu, kas nutiko su Hario Poteriu ir „Saulėlydžio“ sagomis. Bet taip jau tikriausiai ir yra, kai pagauni kokį kabliuką, turi jį užvilkinti iki paskutinio, kol žmonės perka ir eina į kino sales. Kad ir kaip ten bebūtų, manau, drąsiai jau galima laukti ir trečiosios filmo dalies, tik kad nuobodu nepasidarytų...

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3

 

Jūsų Maištinga Siela,

Filmas: "Sparnuotieji padarai" / "Winged Creatures"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pratęsti Dakotos Fanning filmų sagą. Šįkart tai filmas „Sparnuotieji padarai“ (Winged Creatures) (2008 m.). Ne, tai ne mistinis ir ne fantastinis filmas, nors pavadinimas ir turėtų kažkiek klaidinti. Filmas išties yra neprastas, bet ir ne pats įspūdingiausias. Man asmeniškai patiko retrospektyvinis pasakojimo tipas, kada užpuolikas užteina į kavinukę ir pradeda visus šaudyti, galiausiai pats nusižudo, o veikėjai per visą filmą mintimis vis grįžtą į tą momentą ir parodoma vis daugiau ir daugiau kadrų. Kokią dramą išgyveno po įvykio kavinėje išlikę gyvieji – juk ten buvo ir šeimos, ir šiaip vaikai. Kas atsitinka, kai pažiūri mirčiai į akis ir per plauką išlieki gyvas? Filmas sako, kad viskas pasikeičia šiame gyvenime, veikėjai labai charakteringai pavaizduoti, kiekvienas išgyveną dramą savaip, kiekvienas atranda kelią prie išgijimo ir susitaikymo.

Iš tikro pagalvojau, kad filme vėliau įsivels mistiniai dalykai, kaip antai filme „Keleiviai“, tačiau nieko panašaus. Režisierius Rowan Woods išlaiko psichologinę įtampa, palikdamas klaustukų žiūrovui iki pat pabaigos, kada bus tas momentas, kada herojai dvasiškai palūš ir pripažins, kad jiems skauda, kad jie dar gyvena įvykių baimėmis. Vienas charakteringiausių personažų buvo Dakotos Fanning vaidmuo, apie mergaitę, kuri apgynė tėvo mirties garbę ir fanatiškai ėmė tikėti Dievu. Nustebino, jog ir šitaip žmonės grumiasi su sunkumais, o ką jau besakyti apie motiną, kuri visai nebemaitino savo kūdikio po šio incidento...

Šiaip filmas galbūt ne kiekvienam, kitiems norisi kažko gal ir daugiau, daugiau veiksmo ar kažko, bet man asmeniškai filmui nieko beveik netrūko, susižiūrėjo visai įdomiai, tačiau bijau, kad praslinkus tam tikrai laiko distancijai, šį filmą tiesiog pamiršiu.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 5.7  

Jūsų Maištinga Siela