Filmas: "Mano vienintelis ir nepakartojamas" / "My One and Only"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti trumpai kino filmą „Mano vienintelis ir nepakartojamas“ (My One and Only) (2009 m.). Žinot, melavau, man nepatinka komedijos žanras, patinka, bet kada jis sukurtas įtaigus, subtilus, o ne ištisa tiesmukų anekdotų tirada. Iš esmės šio filmo net nepavadinčiau komedija, veikiau tai drama, pasaldinta komedijos žiupsneliais. Iš tikrųjų iš filmo nieko nesitikėjau, bet po 20 minučių kažkas man atsitiko ir suvokiau, jog man šis filmas patinka, patinka jame kuriami personažai – infantili motina ir jaunas sūnelis, kuris peraugo protu motiną ir iš berniuko tapo vyru. Filme man nieko netrūko – nei graudžių pagraudenimų, nei juokingų situacijų, pvz. motina suimama už prostituciją, kad ši bandė susirasti turtingą vyrą ir t.t.

Netikėtą ir įdomaus charakterio personažą šiame filme sukūrė garsioji Renne Zellweger, jai labai tiko šis vaidmuo, bent jau man taip pasirodė. Tai kelioninio pobūdžio komedijinė drama, kurioje tiek žiūrovas, tiek personažai „kažką“ sužino apie save ir kitus, bet tenka pripažinti, kad filmas išlaikęs visus būdingus komedijinės dramos šablonus – skaudūs išgyvenimai tik sustiprina asmenybę, o nuotykiai praskaidrina gyvenimą – senos ir visai neoriginalios idėjos. Kodėl verta žiūrėti šį filmą? Tik dėl pačių charakterių! Ypač infantiliosios motinos, kuri iš esmės neatitinka mūsų kasdieninės mamos įvaizdžio, juolab, kad filme vaizduojamas praėjusios amžiaus vidurys, kai moterys vis dar nebuvo tokios drąsios ir kryžiais nesidangstė vaginų prieš fotoaparatų objektyvus ir stringų nevilkėjo.

Po filmo jaučiausi lengvai praleidęs laiką, o tas man labai patiko, nes buvau pasiilgęs ko nors lengvo ir džiaugiuosi, kad tas lengvumas nenuvylė.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sparnuotieji padarai" / "Winged Creatures"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pratęsti Dakotos Fanning filmų sagą. Šįkart tai filmas „Sparnuotieji padarai“ (Winged Creatures) (2008 m.). Ne, tai ne mistinis ir ne fantastinis filmas, nors pavadinimas ir turėtų kažkiek klaidinti. Filmas išties yra neprastas, bet ir ne pats įspūdingiausias. Man asmeniškai patiko retrospektyvinis pasakojimo tipas, kada užpuolikas užteina į kavinukę ir pradeda visus šaudyti, galiausiai pats nusižudo, o veikėjai per visą filmą mintimis vis grįžtą į tą momentą ir parodoma vis daugiau ir daugiau kadrų. Kokią dramą išgyveno po įvykio kavinėje išlikę gyvieji – juk ten buvo ir šeimos, ir šiaip vaikai. Kas atsitinka, kai pažiūri mirčiai į akis ir per plauką išlieki gyvas? Filmas sako, kad viskas pasikeičia šiame gyvenime, veikėjai labai charakteringai pavaizduoti, kiekvienas išgyveną dramą savaip, kiekvienas atranda kelią prie išgijimo ir susitaikymo.

Iš tikro pagalvojau, kad filme vėliau įsivels mistiniai dalykai, kaip antai filme „Keleiviai“, tačiau nieko panašaus. Režisierius Rowan Woods išlaiko psichologinę įtampa, palikdamas klaustukų žiūrovui iki pat pabaigos, kada bus tas momentas, kada herojai dvasiškai palūš ir pripažins, kad jiems skauda, kad jie dar gyvena įvykių baimėmis. Vienas charakteringiausių personažų buvo Dakotos Fanning vaidmuo, apie mergaitę, kuri apgynė tėvo mirties garbę ir fanatiškai ėmė tikėti Dievu. Nustebino, jog ir šitaip žmonės grumiasi su sunkumais, o ką jau besakyti apie motiną, kuri visai nebemaitino savo kūdikio po šio incidento...

Šiaip filmas galbūt ne kiekvienam, kitiems norisi kažko gal ir daugiau, daugiau veiksmo ar kažko, bet man asmeniškai filmui nieko beveik netrūko, susižiūrėjo visai įdomiai, tačiau bijau, kad praslinkus tam tikrai laiko distancijai, šį filmą tiesiog pamiršiu.

Mano įvertinimas: 8/10
IMDb: 5.7  

Jūsų Maištinga Siela