Filmas: "Tai, kas svarbiausia" / "One True Thing"

Sveiki, skaitytojai, 

Šįkart noriu jau užbaigti Meryl Streep filmų peržiūrų epopėją su paskutiniu nematytu „Oskarui“ nominuotu vaidmeniu. Ir šįkart – „Tai, kas svarbiausia“ (angl. One True Thing) (1998), kurį režisavo Carl Franklin. Na, filmas tikrai seniai rodytas per lietuviškus TV kanalus, gal kas matėte, o jei ne – gal bus proga susigundyti pažiūrėti ir originalų kalba. „Tai kas svarbiausia“ tikrai, mano akimis, gal nėra pats stipriausias ir geriausias filmas M. Streep karjeroje, tačiau vis tiek neblogas. Iš pradžių galima suabejoti tiek režisūra, tiek pačiu siužetu – suaugusi dukra, dirbanti ambicingą darbą Niujorke, grįžta į tėvų namus, kur ji sužino, kad jos motina serga vėžiu ir tėvas jos prašo mesti darbą ir pasilikti namuose kaip ramstis ir slaugė... Ką pasirinks Elė? Nesunku tikriausiai atspėti...

Na, visas veiksmas ir drama sukasi apie dukters pasiaukojimą, apie motiną, kuri kiek įmanydama slepia nuo dukters ligos simptomus. Filmas ganėtina lengvas, bent jau pirmoji jo pusė netgi primena komercinį filmą ir M. Streep nė kiek neatrodo įspūdingai, kiek niekur už šį vaidmenį nenominuota puikioji Renee Zellweger – net keista, kaip jai tiko šis vaidmuo ir kaip ji neblogai pasirodė. Visgi M. Streep personažas pratrūksta artėjant filmo pabaigai. Tiesą sakant, jos monologas, skirtas dukrai, net širdį suspaudė – tas silpnumas ir bejėgystė išties pasistengta iš širdies. Visgi M. Streep vaidmuo kažkiek priminė filme „Šeimos albumas: Rugpjūtis“, tik anas filmas man pasirodė kur kas profesionalesnis ir geresnis, ir įdomesnis. Nepaisant sunkumo ir kitų niuansų, kurie visi „sugula“ filmo pabaigoje, filmas pakankamai šviesus, turintis „Holivudinių“ niuansų, šiek tiek pasaldinimų, siužetas lengvai nuspėjamas, o ir mintis aiški kaip diena: tikri dalykai yra ne asmeninės ambicijos ir karjera, o šeima ir bendražmogiškieji santykiai.

Filmas man patiko, nors nepasakyčiau, kad labai jau sužavėjo, visgi daugiau jame yra pliusų, nei minusų. Nors daugelis atsiliepimų sako, kad filmas labai jau liūdnas ir prislėgtas, tačiau, sakyčiau, liūdna yra tik filmo pabaiga, bet ji, kaip ir mūsų gyvenimas – visiems skirtas laikas, kurį privalome išnaudoti iki paskutinio kvėptelėjimo. Aišku, atskira linija pasakojama ir tėvo bei dukros santykiai, grįsti pasiaukojimo ir moralės principais, kurie galiausiai jungiasi į bendrą šeimos portretą. Jeigu norite neprastos vaidybos, šeimos dramiškos ir gyvenimiškos istorijos, tai šis filmas kaip tik Jums.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Poniutė kaime" / "New in Town"

Sveiki,

Visai atsitiktinai „prie alaus“ pažiūrėjau lengvą komediją „Poniutė kaime“ (angl. New in Town) (2009), kurį rodė per TV. Jeigu ne Renee Zellweger, kuri privertė sustabdyti maigomus TV kanalus, tai tikriausiai šio filmo taip niekada ir nebūčiau pamatęs, tiesą sakant, nieko pernelyg ir nebūčiau praradęs. Siužetas labai paprastas: miestinė atkeliauja į Minesotą, šaltą kaimiškos kultūros miestelį ir čia susidraugauja su vietiniais gyventojais... ir įsimyli. Ir viskas. Paprasčiau nei Bridžitos Džouns dienoraštyje, ar ne?

Iš esmės filmas labai lengvas ir lengvam vakarui su prastu siužetu, tipiniais veikėjų charakteriais. Filmas siauras, vietomis nuobodus, kad užmigti galima, o situacijos retkarčiais tokios nejuokingos ir prastos, kad nežinau, ką gėrė scenaristai, rašydami istoriją šiam filmui. Kino kritikai juostą jau kadaise sumalė į miltus ir yra už ką malti. Filmo neišgelbėjo nei žavingoji Renee Zellweger, kurios vietoje neretai įsivaizdavau Sandra Bullock, tačiau net šioji nebūtų filmui pakėlusi kartelės. Prasta režisūra, prastas scenarijus, prasti charakteriai ir viskas labai prisvilę. Žodžiu, komedija nevykusi, nesistengta sukurti ir pateikti kažko įdomaus ir neregėto, todėl filmui baigiantis (ir alui taip pat) ėmiau džiaugtis, kad tai tebuvo lengvo ir tuščio turinio juosto, o „karė“ stiliaus R. Zellweger šukuosena vietomis ją darė panašią į Jennifer Aniston, todėl nebesupratau, ar man jau dvejinasi dėl alkoholio akyse, ar šiaip ją kartais pakeisdavo tikroji J. Aniston.

Bet kokiu atveju, jeigu norite prastos komedijos su gera aktore – prašom. Verta žiūrėti tik dėl jos, bet tikrai ne dėl paties filmo. 

Mano įvertinimas: 3/10

Kritikų vidurkis: 29/100

IMDb: 5.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tikrovė kandžiojasi" / "Reality Bites"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą, kuri vadinasi „Tikrovė kandžiojasi“ (angl. Reality Bites) (1994), kurį režisavo Ben Stiller, atlikęs šiame filme vieną iš pagrindinių vaidmenų. Na, B. Stiller nėra mano mėgstamas aktorius, nepatiko jis man ir šioje juostoje, gal dėl to, kad šis žanras man ne prie širdies. Kad ir kaip ten bebūtų, „Tikrovė kandžiojasi“ yra vienas geresnių tokio tipažo filmų, kurių apskritai nesu linkęs pasirinkti žiūrėti vėlyvais vakarais.

Šią romantinę komediją nusprendžiau pažiūrėti tik dėl Winonos Ryder, nes ji šiuo metu yra mano viena iš labiausiai žiūrimų aktorių. Taigi ir užšokau ant šio dvidešimties metų senumo filmo. O filmas išties neprastas, pasakoja apie jaunuolius, kurie ką tik pabaigė koledžą ir mano, kad jų pasaulis laukia išskėstomis rankomis, jie pasiryžę pakeisti jį, suteikti žmonėms daugiau vilties, bet, kaip dažniausiai ir būna, naivumas sudūžta į šipulius. Gal vien dėl to, kad pasaulio neįmanoma pakeisti ir patiko šis filmas. Gyvenimas dažniausiai mums paruošia visai kitokias staigmenas ir dažniausiai tokias, kurių nesitikime...

Patiko man dviejų pamėgtų aktorių pasirodymas – Winona Ryder kaip visada buvo puiki, ne ką prastesnis ir Ethan Hawke. Jauni, ambicingi ir tokie kartu trapūs jų sukurti personažai. Aišku, scenarijus nėra kažkuo itin ypatingas, nemažai yra filmų apie jaunuolių perėjimą į suaugusiųjų socialinę terpę, vienas iš tokių – „Ugningos merginos“ (1996), - sakyčiau, scenarijus gana vidutinis, filmas lengvai išplėtotas, jame yra truputis humoro, truputis skaudulių, nors bene naiviausia ir silpniausia pasirodė filmo pabaiga – pernelyg primityvi, bet gal tokiam filmui daug ir nereikia.

Mano įvertinimas: 6/10

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pakilęs iš pelenų" / "Cinderella Man"

Sveiki, kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Pakilęs iš pelenų“ (Cinderella Man) (2005). Tai amerikiečio režisieriaus Ron Howard biografinė drama apie garsų tarpukario amerikiečių boksininką James Braddock. „Nuostabaus proto“ režisierius ir vėl į savo filmą pasikviečia vieną ryškiausių Holivudo aktorių Russell‘ą Crowe ir sukuria pakankamai įtaigią dramą, dėl kurios verta padūsauti jautresniems žiūrovams. Nors R. Crowe žinomas kaip temperamentingas ir aikštingas aktorius, kuris nebijo keiktis ir spjauti į akis režisieriams, nebijodamas prarasti vaidmens, tačiau jo būvimas filmuose tampa magišku pasimėgavimu. Ne iš kelmo spirtas australas prisipažino viename iš interviu, kad būtent šis vaidmuo kol kas yra pats mėgstamiausių jo karjeroje, na, žinoma, dėl jo turėjęs ne vieną traumą ir net iki tokio lygio, kad prireikė operacijos. Štai jo kolegė Renee Zellweger, kuri šiuo metu daro sėkmingą karjeros pertrauką, prisipažino perskaičiusi net 200 meilės boksininko ir jo žmonos laiškų ir uoliai mokinosi Nju Džersio išskirtinės tarmės...

Aktorių pasiaukojimams nebuvo galo ir tai matyti per visą filmą. Žinote, filmas išties drebina širdį, ypatingai žiūrint, kaip žmogus niekinamai priklausomas nuo šalies ekonomikas ir kiek jis daug gali aukotis dėl savo šeimos. Sunkoka matyti Amerikos ekonomikos depresijos laikus, kada vaikai auga puspadžiu, o nevalgęs vyras ir dar su sulūžusia ranka kimba į juodžiausius darbus. Nepaisant sunkaus gyvenimo vaizdų, manau, kad filmas pernelyg romantizuotas, jis galėjo be skrupulų vaizduoti tikruosius depresijos padarinius, nes būtent ši situacija „užaugino“ vieną talentingiausių boksininkų pasaulyje. Praktiškai iš neįmanomo padaryta įmanoma, ir dabar galvoju, kad nesu sportinių dramų mėgėjas, tačiau šis filmas, ypatingai dėl savo istorinio konteksto, man labai tiko ir patiko. Gražiai nufilmuotas, jautrus, nors ir su romantiniais prieskoniais, daugelio tikrai nepaliks neabejingo, o štai man net vieną kitą ašarą išspaudė. Sunkus žmogaus gyvenimas ir jo socialinė padėtis visada jaudins žiūrovą tiek dokumentiniuose, tiek vaidybiniuose filmuose, o „Pakilęs iš pelenų“ yra viena iš tų juostų, kuri prikaustys prie ekrano ir nepaleis tiek rimtesnio kino mėgėjus, tiek paprastus žiūrovus.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 69/100

IMDb: 7.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ponia Poter" / "Mis Poter" / "Miss Potter"

Sveiki visi kino mėgėjai,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „Ponia Poter“, kai kas dar verčia tiesiog „Mis Poter“ (Miss Potter) (2006 m.). Tai biografinė drama apie vieną garsiausių visų laikų vaikų literatūros rašytoją Beatrix Potter, pagarsėjusią kaip vaikiškų knygelių ir iliustratorė apie triušius ir kitus gyvūnėlius kūrėja. Šios autorės knygelių yra išversta ir į lietuvių kalbą, pastarosios labai gerai sutiktos kritikų ir vertinamos geriau nei Disnėjaus spalvoti margumynai. Taigi, šis filmas ir yra apie Poter, jos keistą gyvenimą tuometinėje Anglijos visuomenėje, kada dar vyravo manieringas etiketas ir tai, kad moteris turi ištekėti jauna. Poter sakė, kad niekada netekės, nes labiausiai ji myli savo gyvūnėlius. Keista, mergaitiška, svajojanti ir su be galo lakia vaizduote Poter visgi sutinka savo gyvenimo meilę, bet ji pasibaigia labai tragiškai...

Iš esmės filmas, kaip pastebėjo Marijus Kulvietis, yra įdomus tiek, kiek įdomi buvo pati Poter. Ir žinoma, filmui svarbiausia buvo parodyti jos skaudžiausius gyvenimo lūžius. Man asmeniškai Poter buvo ne tokia įdomi ir įmantri, kaip sakykim kokia dailininkė Frida, tačiau žiūrėjosi pakankamai lengvai, bet turiningai. Pagrindinis vaidmuo buvo patikėtas Renee Zellweger, kuri, sakyčiau, pakankamai gerai susitvarkė su užduotimi, tačiau pats vaidmuo neatrodė stulbinamas, kaip norėjosi, gal dėl to, kad tokia buvo pati Poter. Nustebau čia išvydęs Ewan McGregor, kuris kaip niekad atrodė tylus, kuklus, lipšnus ir „susilaižęs“, bet sakau, ką jis bedarytų, man jis visada patinka. Filmo kartelę kelia jau gerai žinomi aktoriai, tačiau ar jis jau toks, kurį žūtbūt reiktų pamatyti? Atsakyčiau, kad ne, nes juosta pasirodė pakankamai vidutiniška, gal verčiau sakyti, pati istorija atrodė vidutiniško įdomumo, kuri tik leidžia prisiliesti prie trapios istorinės personos, bet aštresnių, konfliktesnių ir gilesnių dramų mėgėjai turėtų pasigesti didesnės širdgėlos, įdomesnių spalvų iš pačios panelės Poter – aš tai kažko pasigedau. 

Mano įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 57/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mano vienintelis ir nepakartojamas" / "My One and Only"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti trumpai kino filmą „Mano vienintelis ir nepakartojamas“ (My One and Only) (2009 m.). Žinot, melavau, man nepatinka komedijos žanras, patinka, bet kada jis sukurtas įtaigus, subtilus, o ne ištisa tiesmukų anekdotų tirada. Iš esmės šio filmo net nepavadinčiau komedija, veikiau tai drama, pasaldinta komedijos žiupsneliais. Iš tikrųjų iš filmo nieko nesitikėjau, bet po 20 minučių kažkas man atsitiko ir suvokiau, jog man šis filmas patinka, patinka jame kuriami personažai – infantili motina ir jaunas sūnelis, kuris peraugo protu motiną ir iš berniuko tapo vyru. Filme man nieko netrūko – nei graudžių pagraudenimų, nei juokingų situacijų, pvz. motina suimama už prostituciją, kad ši bandė susirasti turtingą vyrą ir t.t.

Netikėtą ir įdomaus charakterio personažą šiame filme sukūrė garsioji Renne Zellweger, jai labai tiko šis vaidmuo, bent jau man taip pasirodė. Tai kelioninio pobūdžio komedijinė drama, kurioje tiek žiūrovas, tiek personažai „kažką“ sužino apie save ir kitus, bet tenka pripažinti, kad filmas išlaikęs visus būdingus komedijinės dramos šablonus – skaudūs išgyvenimai tik sustiprina asmenybę, o nuotykiai praskaidrina gyvenimą – senos ir visai neoriginalios idėjos. Kodėl verta žiūrėti šį filmą? Tik dėl pačių charakterių! Ypač infantiliosios motinos, kuri iš esmės neatitinka mūsų kasdieninės mamos įvaizdžio, juolab, kad filme vaizduojamas praėjusios amžiaus vidurys, kai moterys vis dar nebuvo tokios drąsios ir kryžiais nesidangstė vaginų prieš fotoaparatų objektyvus ir stringų nevilkėjo.

Po filmo jaučiausi lengvai praleidęs laiką, o tas man labai patiko, nes buvau pasiilgęs ko nors lengvo ir džiaugiuosi, kad tas lengvumas nenuvylė.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela