Filmas: "Itališkas apiplėšimas" / "The Italian Job"

 

Sveiki,

 

Režisieriui F. Gary Gray buvo patikėta nelengva užduotis – perkurti populiarų ir kino klasika tapusį filmą „Itališkas apiplėšimas“, kurį 1969 metais režisavo Peter Collinson. Naujausiame „Itališkas apiplėšimas“ (angl. The Italian Job) (2003) versijoje pasakojama labai panaši nusikaltėlių keršto istorija, o jame nusifilmuoja tokios ryškios Holivudo žvaigždės kaip Charlize Theron ir Edward Norton.

 

Tiesą sakant, nesu didelis tokių trilerių mėgėjas ir šį filmą sužiūrėjau gerokai purkštaudamas dėl filme iki gyvo kaulų įsiėdusių kino klišių. Filmas absoliučiai holivudinio braižo, pasakojantis apie būrį gerai organizuotų plėšikų, kurie Venecijoje sumaniai apšvarina seifą, tačiau net ir tarp geriausių draugų yra vienas išdavikas, kuris apmulkina savo bendrininkus, o norėdamas išsisukti vieną iš jų nušauna. Po kurio laiko nušauto vyruko suaugusi dukra susiranda žudiką ir suviliodama bando įvykdyti kerštą...

 

Iš esmės šis gan dinamiškai nufilmuotas filmas savu laiku turėjo žiūrėtis gan neblogai. Čia netrūksta juokelių, veiksmo, sarkazmo ir trafaretinių kriminalinio pasaulio grimasų, bet iš esmės filmas, bent jau man šiandien, buvo ganėtinai nuobodus ir nuspėjamas. Pagrindinės veikėjos grožio standartas, besiseilėjantys dėl jos vyrukai su vaikėziškomis ir kvailomis savybėmis, kurios labiau tiktų komedijos komiksams, vedė iš proto. Naratyvas irgi labai primityvus. Visas filmas skirtas kelioms kriminalinėms operacijoms, tačiau viskas daugiau ar mažiau matyta ir girdėta, todėl visumoje filmas nuvilia. Suprantu, kad „Itališkas apiplėšimas“ buvo vienas iš tų pirmojo šio amžiaus dešimtmečių pamatinių filmų, davusių paspirties tokio žanro filmams kaip „Oušeno vienuoliktukas“ serijai ir pan., tačiau žiūrėdamas šį filmą vis graužiau save: dieve, juk reiktų žiūrėti geresnį kiną.

 

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 7.0

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Į žvaigždes" / "Ad Astra"

Sveiki,

Kažkada režisierių James Gray Rytis Zemkauskas savo kultinėje laidoje „Snobo naktis“ pavadino kaip „itin minkštu“, kuris geba subtiliai jaudinti. Tąkart jis kalbėjo apie filmą „Tarp dviejų mylimųjų“ (2008). Patiko ir kitas režisieriaus darbas „Kartą Niujorke“ (2013), tad dažniausiai iš kelių filmų šį bei tą apie režisierių jau galima pasakyti, todėl mažų mažiausiai buvo galima tikėtis, kad jis pasuks mokslinės fantastikos keliu ir kurs filmą apie kelionę į Saulės sistemos pakraštį filme „Į žvaigždes“, kurio pavadinimą Lietuvos kino teatruose buvo sumanyta palikti lotyniškai „Ad Astra“ (lotyn. Ad Astra) (2019), kuris, kaip žinia, yra garsiosios sentencijos „Per aspera ad astra“ – per kančias į žvaigždes, paliktas pabaigos posakio fragmentas.

Daugelis iš anonso, mano galva, tikėjosi prabangiai nufilmuoto eilinio aštraus veiksmo nuotykių kosmoso platybėse, kuris neišsišoktų, neprovokuotų, būtų patogus, primintų daugelį jau matytų filmų ir įtiktų masėms. Komentaruose teko aptikti daugybę nusivylimų, kad filmas neva pernelyg lėtas, ištęstas, nuobodus ir tik vaizdo efektai čia yra geri, kaip ir Brad Pitt, o visa kita nieko neverta. Tai absoliuti netiesa. Filmas išties paliko įspūdį dėl savo susitelkimo į didžiausias vienatvės platybes t. y. į paties pagrindinio veikėjo vienatvę, kuri yra neišmatuojamai gilesnė nei toji Saulės sistema, už kurios pagrindinio veikėjo Rojaus tėvas ieškojo nežemiškos gyvybės šitaip fanatiškai aistringai, kad beveik galima netikėti toji komiksinio lygio struktūra, jog jis „išdavė“ sūnų ir savo šeimą dėl paikos svajonės. Tad svajokite atsargiai, nes svajonė gali atimti visą gyvenimą...

Grįžtant prie filmo šįkart viskas tiko nei nevykusiame filme „Pirmasis žmogus“ apie astronautą Armstrongą. Man regis, kurti suklastotus biografinius paminklus ir pasakoti apie žygdarbius, kurių žmogus nepadarė, atrodo, absurdiška, todėl šįkart išgalvota istorija apie netolimos Žemės planetos įvykius man patiko kur kas labiau, nes čia esti mažiau mokslo melo propagandos. Visgi nesunku susieti kai kuriuos „Ad Astra“ kadrus su NASA melo spekuliacijomis, kad žmogus buvo Mėnulyje – apie šias sąmokslo teorijas jau esu pasakojęs, tad nepolitizuosiu, tik pasakysiu, kad netolimos ateities įranga toli gražu nelabai pažengusi, primena septinto dešimtmečio techninius naratyvus, kuriuos melagingai dykvietėse susuko NASA darbuotojai ir paskelbė, kad žmogus išsilaipino su folija aptraukta skalbimo dėže Mėnulyje. Nereikia būti profesoriumi, kad pamatęs įrangą ir tai, kas panaudota „Ad Astroje“ suvoktum, jog visa tai tėra tik akių dūmimas.

Visgi filmas man labai šįkart patiko, ypač apstulbino pirmieji kadrai, kai Rojus nukrenta iš stulbinamo aukščio – kažin, ar dėl vėjų, gravitacijos ir kitų dalykų įmanomos tokios atmosferą skrodžiančios konstrukcijos, bet filme jos atrodo išties įspūdingai. Filmas liūdnai atmosferiškas, pagrindinis veikėjas kartu emociškai žaloja save ir tokiu būdu vykdo gydymo terapiją. Jo odisėja vyksta ir fiziniame lygmenyje, ir jo sieloje, todėl filmas toks įtaigus, nes jis daugiasluoksnis, nors kai kas ir holivudiškai „pašabloninta“, ypač kai kurios standartinės dialogų dalys, veikėjų sprendimai, tačiau vis vien filmas pavykęs, o B. Pitt sukūrė jau, velnias žino, kelintą įtaigų vaidmenį kine.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb:6.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Geriausias pasiūlymas" / "The Best Offer"

Sveiki,

2013 metais geriausiu Europos filmu pripažintas italų režisieriaus Giuseppe Tornatore „Geriausias pasiūlymas“ (angl. The Best Offer) (2013), kuris, tiesą sakant, buvo tarsi griaustinis iš giedro dangaus mano žiūrimų filmų padangėje. Nors kino kritikai filmą įvertino gana vidutiniškai, tačiau „Malenos“ (2000) režisieriui pavyko pelnyti daug prestižinių apdovanojimų ir susižerti žiūrovų simpatijas.

Filmas išties pasirodė keistas – bent jau iki pusės filmo sunku buvo susigaudyti, kas, kaip ir kur, todėl buvo labai įdomu. Mergina, norinti išparduoti paveldėtą turtą, susisiekia su geriausiu aukciono vedėju, tačiau pati niekada nepasirodo. Žiūrovui kyla intriga – kas toji mergina? Vaiduoklis? Robotas? O gal koks nors fantomas? Sunku pasakyti, todėl žiūrėti darosi vis įdomiau ir įdomiau dėl netikėto ir intriguojančio scenarijaus. Ir tai nėra vien tik geras scenarijus. Jau kaip gerai vaidina „Oskaro“ laureatas Geoffrey Rush, tai tik dar kartą patvirtina šio puikaus aktoriaus talentą. Apskritai italų režisierius viską pateikia estetiškai stilingai, suteikia pabūti prabangaus ir intelektualaus meno atmosferoje, kur galerijoje išdėlioti paveikslai suteikia tiek filmo veikėjams, tiek žiūrovams kažin kokio nenusakomos didybės jausmo. 

Prabanga derinama su mistiniu kone kriminaliniu siužetu. Po filmo kyla daug klausimų dėl veikėjų tolimesnių likimų – kiek viskas buvo apgaulė, o kiek klastotė? Ar įmanoma sufalsifikuoti pačius jausmus? Filmas su geru ir keistu scenarijumi verčia suklusti ir įtarti filmą esant išties labai gerą. Nors link pabaigos daugmaž jau galima daugiau ar mažiau viską nuspėti, bet vis tiek tikiesi kažko itin mistiško, kokio nors androido ir žmogaus ryšio, tačiau kartais vaizduotė apgauna ir viskas būna kur kas paprasčiau. Rekomenduoju visiems kino gurmanams ir neišrankiems žiūrovams.

Mano įvertinimas: 9.5/10

Kritikų vidurkis: 49/10

IMDb: 7.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Strazdas giesmininkas. 1 dalis" / "The Hunger Games: Mockingjay - Part 1"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tradiciškai tęsiu filmų tęsinius, kurie vienaip ar kitaip buvo praeityje sudominę. Šįkart „Bodo žaidynės: strazdas giesmininkas. 1 dalis“ (angl. The Hunger Games: Mockingjay – Part 1) (2014). Pradėsiu nuo to, kad pirmoji šios sagos dalis buvo tikrai kultinė ir įdomi, antroji gera, bet įspūdžio aštrumo nebesukėlė dėl to, kad daugiau ar mažiau žaidimo principas kartojosi. Ko bereikėjo tikėtis iš paskutiniųjų dalių? Kažko, kas išmuštų iš pusiausvyros žiūrovą, bet...

Po pusvalandžio seanso mano draugas pabėgo iš kambario prie kompiuterio, sako, niekada daugiau su manimi nebežiūrėsiąs filmų. Nebemoku išsirinkti. Man beliko užsimerkti, nes iš tikrųjų pradžioje filmas labai čiuožė žemyn. Visgi problema labai paprasta: iš vienos knygos bandoma priskaldyti du kino filmus, kurie negali niekaip scenariškai būti potencialiai stiprūs ir įtempti, jie gali būti tik užvilkinti. Šioji dalis užvilkinta, daug susitelkta į bergždžius dalykus, pvz., strazdo giesmininko vaizdo klipo sukilėliams filmavimas – nesupratau, ar ten verkti reikėjo, ar juoktis, kai personažą tempia į nuolaužas, kad jam sudirgintų emocijas. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu. – Jūs turite tris nuobodu!

Dialogai kažkokie išplėšti iš knygų, jaučiamas heroizmo patosas ir jokio noro sukelti kažkokio tikroviškumo, lyg žiūrėtume kompiuterinio žaidimo anonsą. Jennifer Lawrence, kuri apskritai yra gera aktorė, šįkart atrodė tiesiog sugniuždyta (ir visai ne dėl personažo ištęstos jausenos), o kaip aktorė, kuri suspausta į tam tikras scenas, kur turi būti arba apsiverkusi arba medinė, o dar ta makabriška dainavimo scena prie ežeriuko – tiesiog buvo graudu žiūrėti. Tik filmui artėjant į pabaigą, kai vyrukai įsilaužė į treniruočių bazę, o prezidentas Snow susisiekė su Katniss, tada jau filmo temperatūra pradėjo išties kaisti. Bet tai arbatos pašildymas, kai beveik arbata išgerta.

Viena didžiausių Holivudo klaidų – užvilkinti ir skaldyti malkas. Dėl šio nukenčia viskas – žiūrovų lūkesčiai, aktoriai, filmo medžiaga. Jau geriau vienas stiprus filmas, nei du šiaip sau. Nustebino nebent švystelėjęs Julianne Moore veidas – tai priminė ir Meryl Streep debiutą panašiame į šį filmą „Stebėtojas“. Jau nieko nesakau apie šviesaus atminimo Ph. S. Hoffman, kuriam ir buvo dedikuotas šis filmas.

Šioji dalis visgi mane labai nuvylė. Kaip ir juodas J. Lawrence perukas, slepiantis nurėžtas garbanas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pašaukimas" / "The Calling"

Sveiki,

Taip jau būna su tais mistiniais trileriais, kad juos mėgsti arba jų nemėgsti. Taip nutiko ir su filmu „Pašaukimas“ (angl. The Calling) (2014), kuris man iš esmės patiko. Filmą pažiūrėti, kaip ir daugeliui, tikriausiai inspiravo aktorė Susan Sarandon. Tai pirmasis pilnametražis Jason Stone sukurtas vaidybinis filmas, kuris pasakoja atokaus miestelio serijinio žudiko istoriją.

Jeigu jums patiko tokie filmai kaip „Septyni“ ar „Zodiakas“, manau, šį filmą taip pat vertėtų pažiūrėti. Nors kino kritikai filmą sutiko ganėtinai „drungnai“, bet man jis paliko gana neblogą įspūdį. Aišku, pirmoji filmo pusė, ypač pradžia ganėtinai nuobodoka. Susan Sarandon laka alkoholį, masiškai geria vaistus ir visaip stengiasi gyventi normalų policininkės gyvenimą. Intriga prasideda po pirmosios savižudybės, ją paaštriną tos baisios mirusiųjų fotografijos, kurių burnose sustingęs liežuvis ir lūpos taria po raidę. Galiausiai kriminalinė istorija tampa apgaubta ne tik žmogžudysčių, bet ir religinio, fanatiško ritualo – 12 mirčių prikels vieną mirusįjį. 

Žinote, vietomis filmas tapo gana kraupokas. Net nesitikėjau, kad šitaip greitai įsijausiu į filmą, nors iš pradžių filmas lyg ir nieko gero nežadėjo. Net plaukeliai pasišiaušė, kai teko regėti lavonų nuotraukas, klausytis senų užkeikimų. Aišku, Sarandon atliko gerai savo darbą, bet filme bene efektingiausiai atrodė „Saulėlydžio“ sagos blogiukas Christopher Heyerdahl, kurio veidas skleidė nepaprastą demonišką fanatiko energiją. Jam šis vaidmuo be galo tiko.

Tai efektingas, bet ramus filmas, kuris, bent man, buvo baugesnis daug kartų už kruvinas standartines skerdynes. Kartais subtilumas gali priversti virptelėti, o brutalūs kraujo fontanai ir klyksmai užmigdyti vidury seanso. 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 46/100

IMDb:5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Ugnies medžioklė" / "The Hunger Games: Catching Fire"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šiandien noriu pasidalyti nuomone apie neseniai pamatytą kino juostą „Bado žaidynės: Ugnies medžioklė“ (angl. The Hunger Games: Catching Fire) (2013), kuri ir vėl surinko puikius kino kritikų vertinimus, tačiau nepasirodė nė vienoje apdovanojimų nominacijoje. Antrą „Bado žaidynių“ filmą režisavo kitas režisierius Francis Lawrence, kuris ne tik nepavedė filmo, bet ir vėl paneigė mitą, kad antrosios filmų dalys būna žymiai silpnesnės už pirmąsias. Na, režisierius toliau mina jau pramintu taku ir daugelį sprendimų tiesiog savinasi iš pirmosios dalies, juk kitaip ir negali būti, nes kuriant tęsinius privaloma laikytis tų pačių idėjų ir efektų.

Tiesą sakant, nelabai pamenu, kas dėjosi pirmojoje dalyje, prisimenu tik Jannifer Lawrence bandančią išgyventi miškuose, bet šioji dalis vėl priminė, kas vyko pirmoje dalyje. Viskas su „Bado žaidynėmis“ gerai, o ir kino kritikai vis dar nenusigręžia kaip tarkim nuo „Saulėlydžio“ epopėjos paskutiniųjų dalių. Filmas išties įtraukia, nors pirmasis pusvalandis buvo gan nykus, daug aiškinimosi, baimės dėl šeimos, grasinimai, kažkokie neaiškūs masiniai protestai, tikiu, kad knygoje tai tikrai kur kas įdomiau atskleista. Na, žinoma, vėliau juosta įsibėgėja ir tampa tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji. Nežinai, kas atsitiks su herojais, kaip baigsis tos bado žaidynės džiunglėse, ar pavyks sąjungininkams išlikti kartu ir pasipriešinti prezidentui ir jo pakalikams. Filmo pabaiga, dėka gero knygos pasakojimo, žiūrovas gauna dozę siužetinių staigmenų – jų aš tikėjausi ir nenusivyliau. Vizualiai ši kino juosta atrodo truputį tamsesnė ir gal net žiauresnė nei pirmoji, tačiau jos abi lygiavertės, nors prie jų dirbo skirtingi režisieriai. Aišku, puikus aktorių pasiruošimas, tiek fizinis, tiek ir energetinis. Jennifer Lawrence paskutiniu metu yra laikoma geriausiai apmokama Holivudo aktorių ir neklydau žadėdamas jai stulbinamą kino industrijoje karjerą, kai pamačiau nekomercinio pobūdžio dramą „Vinterio kaulai“. Šioje kino juostoje ji truputį žandais papilnėjusi, tačiau vis tiek puikia atliekanti savo darbą.

Regis, „Bado žaidynės“ išlaiko savo lygį ir labai norisi tikėti, kad taip bus ir su paskutiniosiomis dalimis, kurios taip pat mums paruoš ne vieną staigmeną. Nors filmas trunka beveik pustrečios valandos, bet kažkodėl tokį filmą žiūrint nepajutau, kaip gretai pasibaigė sūdytos ir kepintos saulėgrąžos, ir kaip greitai prabėgo laikas. Tai filmas atsipalaidavimui ir efektingai pramogai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.6

Anonsas:

Aktoriai apie filmą ir darbą:

Jūsų Maištinga Siela