Filmas: "Siuvėja" / "The Dressmaker"

Sveiki, kino žiūrovai,

Dar vienas Kate Winslet aktorystės meistriškumo triumfo įrodymas yra filme „Siuvėja“ (angl. The Dressmaker), romano ekranizacijoje, o aktorė jau pelnė geriausios Australijos kino apdovanojimo aktorės titulą. Sunku kažką komentuoti, kai kino žiūrovų ir kino kritikų nuomonės šiek tiek išsiskyrė. Nepaisant K. Winslet indelio, daugelis kritikų filmą įvertino ganėtinai drungnai, todėl su tokiomis vertinimo intencijomis ir nuostatomis sėdau žiūrėti naujausio aktorės darbo. Iš filmo, tiesą sakant, tikėjausi kažin kokio vidutiniško lengvo „niekalo“ su gera aktore, tačiau istorija beregint mane įtraukė ir privertė aiktelėti net mane, kine daug ką mačiusį.

Visų pirma keistas filmo žanras – dramos ir komedijos derinys, sausos Australijos provincijos apylinkės, penkto dešimtmečio mados ateina į tokį nykų siuvėjos kaimą, kad nebesupranti, ar žiūri komediją su karnavalinės kultūros apraiškomis, kai veikėjos bėgioja po ganyklas su nuostabiomis suknelėmis, nurungiančiomis net šiandien „Oskaro“ ceremonijos pažibas, ar tai visgi suluošintos ir drąsios siuvėjos sugrįžimas į kaimą sultingam kerštui? Ir ta dermė, tų žanrų maišatis suplaka išties įdomų reginį, kai viena scena absoliučiai imi abejoti net aktorių vaidyba, o kita jau nori ištekinti ašarą. Kitas dalykas – siužetas ir pasakojimo linija nėra jau tokie paviršutiniški. Čia rasite ir kriminalinių elementų, vaikystės traumų, keršto, kūrybos virtuvės, bendruomenės santykių peizažą, galiausiai motinos ir dukters santykių avilį, o kur dar čia pat besiplieskianti meilės ugnis... Išties filme visko daug ir pateikiama kažkaip keistai išgaunant ekranizacijos spalvas, kurios savitos, unikalios ir retos. Žinoma, kai kam dėl tiesmukų komedijos elementų gali pasirodyti filmas prastas, tačiau netgi istorijos finalas geba nustebinti Tarantiniška elegancija. 

Kate Winslet nuostabi! Ir šis filmas tai patvirtina. Apskritai juosta tapo netikėta, net nesitikėjau, kad šitaip filmas užvaldys mano mintis ir imsiu taip stropiai kartu su pagrindiniu personažu nuodugniai išgyventi. Nežinau, ar kiekvienam kinomanui patiks šis filmas, labai drįsčiau rekomenduodamas, tačiau kad man šis filmas labai patiko – nemeluosiu. 

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 47/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Strazdas giesmininkas. 1 dalis" / "The Hunger Games: Mockingjay - Part 1"

Sveiki, kino žiūrovai,

Tradiciškai tęsiu filmų tęsinius, kurie vienaip ar kitaip buvo praeityje sudominę. Šįkart „Bodo žaidynės: strazdas giesmininkas. 1 dalis“ (angl. The Hunger Games: Mockingjay – Part 1) (2014). Pradėsiu nuo to, kad pirmoji šios sagos dalis buvo tikrai kultinė ir įdomi, antroji gera, bet įspūdžio aštrumo nebesukėlė dėl to, kad daugiau ar mažiau žaidimo principas kartojosi. Ko bereikėjo tikėtis iš paskutiniųjų dalių? Kažko, kas išmuštų iš pusiausvyros žiūrovą, bet...

Po pusvalandžio seanso mano draugas pabėgo iš kambario prie kompiuterio, sako, niekada daugiau su manimi nebežiūrėsiąs filmų. Nebemoku išsirinkti. Man beliko užsimerkti, nes iš tikrųjų pradžioje filmas labai čiuožė žemyn. Visgi problema labai paprasta: iš vienos knygos bandoma priskaldyti du kino filmus, kurie negali niekaip scenariškai būti potencialiai stiprūs ir įtempti, jie gali būti tik užvilkinti. Šioji dalis užvilkinta, daug susitelkta į bergždžius dalykus, pvz., strazdo giesmininko vaizdo klipo sukilėliams filmavimas – nesupratau, ar ten verkti reikėjo, ar juoktis, kai personažą tempia į nuolaužas, kad jam sudirgintų emocijas. Nuobodu. Nuobodu. Nuobodu. – Jūs turite tris nuobodu!

Dialogai kažkokie išplėšti iš knygų, jaučiamas heroizmo patosas ir jokio noro sukelti kažkokio tikroviškumo, lyg žiūrėtume kompiuterinio žaidimo anonsą. Jennifer Lawrence, kuri apskritai yra gera aktorė, šįkart atrodė tiesiog sugniuždyta (ir visai ne dėl personažo ištęstos jausenos), o kaip aktorė, kuri suspausta į tam tikras scenas, kur turi būti arba apsiverkusi arba medinė, o dar ta makabriška dainavimo scena prie ežeriuko – tiesiog buvo graudu žiūrėti. Tik filmui artėjant į pabaigą, kai vyrukai įsilaužė į treniruočių bazę, o prezidentas Snow susisiekė su Katniss, tada jau filmo temperatūra pradėjo išties kaisti. Bet tai arbatos pašildymas, kai beveik arbata išgerta.

Viena didžiausių Holivudo klaidų – užvilkinti ir skaldyti malkas. Dėl šio nukenčia viskas – žiūrovų lūkesčiai, aktoriai, filmo medžiaga. Jau geriau vienas stiprus filmas, nei du šiaip sau. Nustebino nebent švystelėjęs Julianne Moore veidas – tai priminė ir Meryl Streep debiutą panašiame į šį filmą „Stebėtojas“. Jau nieko nesakau apie šviesaus atminimo Ph. S. Hoffman, kuriam ir buvo dedikuotas šis filmas.

Šioji dalis visgi mane labai nuvylė. Kaip ir juodas J. Lawrence perukas, slepiantis nurėžtas garbanas.

Mano įvertinimas: 4/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės: Ugnies medžioklė" / "The Hunger Games: Catching Fire"

Sveiki, kino mylėtojai,

Šiandien noriu pasidalyti nuomone apie neseniai pamatytą kino juostą „Bado žaidynės: Ugnies medžioklė“ (angl. The Hunger Games: Catching Fire) (2013), kuri ir vėl surinko puikius kino kritikų vertinimus, tačiau nepasirodė nė vienoje apdovanojimų nominacijoje. Antrą „Bado žaidynių“ filmą režisavo kitas režisierius Francis Lawrence, kuris ne tik nepavedė filmo, bet ir vėl paneigė mitą, kad antrosios filmų dalys būna žymiai silpnesnės už pirmąsias. Na, režisierius toliau mina jau pramintu taku ir daugelį sprendimų tiesiog savinasi iš pirmosios dalies, juk kitaip ir negali būti, nes kuriant tęsinius privaloma laikytis tų pačių idėjų ir efektų.

Tiesą sakant, nelabai pamenu, kas dėjosi pirmojoje dalyje, prisimenu tik Jannifer Lawrence bandančią išgyventi miškuose, bet šioji dalis vėl priminė, kas vyko pirmoje dalyje. Viskas su „Bado žaidynėmis“ gerai, o ir kino kritikai vis dar nenusigręžia kaip tarkim nuo „Saulėlydžio“ epopėjos paskutiniųjų dalių. Filmas išties įtraukia, nors pirmasis pusvalandis buvo gan nykus, daug aiškinimosi, baimės dėl šeimos, grasinimai, kažkokie neaiškūs masiniai protestai, tikiu, kad knygoje tai tikrai kur kas įdomiau atskleista. Na, žinoma, vėliau juosta įsibėgėja ir tampa tokia pat įdomi, kaip ir pirmoji. Nežinai, kas atsitiks su herojais, kaip baigsis tos bado žaidynės džiunglėse, ar pavyks sąjungininkams išlikti kartu ir pasipriešinti prezidentui ir jo pakalikams. Filmo pabaiga, dėka gero knygos pasakojimo, žiūrovas gauna dozę siužetinių staigmenų – jų aš tikėjausi ir nenusivyliau. Vizualiai ši kino juosta atrodo truputį tamsesnė ir gal net žiauresnė nei pirmoji, tačiau jos abi lygiavertės, nors prie jų dirbo skirtingi režisieriai. Aišku, puikus aktorių pasiruošimas, tiek fizinis, tiek ir energetinis. Jennifer Lawrence paskutiniu metu yra laikoma geriausiai apmokama Holivudo aktorių ir neklydau žadėdamas jai stulbinamą kino industrijoje karjerą, kai pamačiau nekomercinio pobūdžio dramą „Vinterio kaulai“. Šioje kino juostoje ji truputį žandais papilnėjusi, tačiau vis tiek puikia atliekanti savo darbą.

Regis, „Bado žaidynės“ išlaiko savo lygį ir labai norisi tikėti, kad taip bus ir su paskutiniosiomis dalimis, kurios taip pat mums paruoš ne vieną staigmeną. Nors filmas trunka beveik pustrečios valandos, bet kažkodėl tokį filmą žiūrint nepajutau, kaip gretai pasibaigė sūdytos ir kepintos saulėgrąžos, ir kaip greitai prabėgo laikas. Tai filmas atsipalaidavimui ir efektingai pramogai.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 75/100

IMDb: 7.6

Anonsas:

Aktoriai apie filmą ir darbą:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Bado žaidynės" / "The Hunger Games"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti kone tikriausiai labiausiai sukrėtusį kino sales šį pusmetį kino filmą „Bado žaidynės“ (The Hunger Games) (2012 m.). Tiesą sakant, sunku kažką kitaip ir pakomentuoti, juk tai filmas nominuotas daugelyje festivalių ir kai kur pralenkė savo žiūrovų skaičiumi net Džeimso Kamerono „Įsikūnijimą“. Filmo sėkmę numanyčiau esant jaunųjų kartos aktorių kolektyve bei žanrų mišrainėje. Filmas daug žadantis specialiųjų vaizdo efektų srityje, bet žiūrint šios viltys žlunga, nes pamatai, kad juosta mišri žanro atžvilgiu – fantastinė drama su aštraus veiksmo prieskoniais. Nežinau, kaip knyga, kuri taip pat tokiu pačiu pavadinimu išversta į lietuvių kalbą, bet įtariu, kad režisieriui ir operatoriams pavyko perteikti knygos atmosferą.

Jau buvau pasiilgęs tokių žanrų mišinuko, kada viskas neperspausta ir viskas harmoninga – veiksmas, meilės istorija, pasiaukojimo istorija, vidinės žmogaus galimybės, fantastiniai elementai. Viskas pasirodė puikiai suderinta, neperspausta, tad sakau, kad kūrėjam pavyko tiesiai į dešimtuką ne tik su filmu, bet ir dėl komercijos – neblogą filmą padaryti pramoginiu, pritraukiant pramogautojus ir šiaip kino gurmanus.

Šiaip labai džiugu, kad pagrindiniais aktoriais pasirinkti Jennifer Lawrence (puikiai žinoma iš „Vinterio kaulai“), Josh Hutcherson (iš filmo „Vaikams viskas gerai“), bei Liam Hemsworth (iš filmo „Paskutinė daina“)... Jennifer Lawrence apskritai vadina viena perspektyviausių jaunosios kartos amerikiečių aktorių, galiu patvirtinti, kad mergina turi savitą stilių ir išvaizdą bei parako.

Šiuo metu kuriama antroji filmo dalis, bet visada nusiviliu serijiniais filmais, nes po to jie praranda savo žavesį, įdomumą, iš sensacijos tampa nuvalkiotu mados reikalu, kas nutiko su Hario Poteriu ir „Saulėlydžio“ sagomis. Bet taip jau tikriausiai ir yra, kai pagauni kokį kabliuką, turi jį užvilkinti iki paskutinio, kol žmonės perka ir eina į kino sales. Kad ir kaip ten bebūtų, manau, drąsiai jau galima laukti ir trečiosios filmo dalies, tik kad nuobodu nepasidarytų...

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 68/100
IMDb: 7.3

 

Jūsų Maištinga Siela,