Filmas: "Nešventa" / "The Unholy"

 Sveiki, skaitytojai,

Dar vienas vidutinis siaubo filmas pavadinimu „Nešventa“ (angl. The Unholy) (2021) kviečia mus į raganišką pasakojimą apie blogį, tikėjimą ir abejonę. Mažame JAV miestelyje XIX amžiaus viduryje atliekamos šiurpios Šėtono tarnaitės sunaikinimo apeigos, po daugel metų, mūsų dabarties laikais, vietos sužlugdytas žurnalistas panaikina apsaugą, o toje parapijoje kurčnebylė mergaitė pradeda kalbėti, iki tol negirdėjusi, kaip žmonės kalba. Nepaisant visko, ji dar pagydo keletą žmonių ir apie jos stebuklingas galias ir mergelės Marijos regėjimus sužino visas pasaulis...

Visą filmą žiūrėdamas galvojau, ką reikia padaryti šiais laikais, kad tave paskelbtu šventuoju? Ir apskritai, ar mokslo amžiuje įmanomas toks dalykas? Visą tą laiką, kol žiūrėjau šią istoriją, buvo aišku, kad blogis manipuliuoja gerumo įvaizdžiu, o šalia Bažnyčios (o gal net pačioje joje) yra daugiausia velnių... Čia mes iš tikrųjų turime kone klasikinį variantą, kada kunigas kovoja su blogiu, pagrindinis veikėjas išgyvena abejonės tikėjimo klausimais, o paauglė maniakė stebukladarė kaskart savo kalbomis šiurpina aplinkinius. Noriu pasakyti, kad „Nešventa“ nepateikia absoliučiai nieko naujo, nė kruopelytės naujos idėjos ar žiūros kampo, viskas suręsta kaip iš chrestomatinio vadovėlio: atmosfera, tiesmuki ir vienkrypčiai veikėjai, kurie turi tik vieną kokią nors nuodėmę-problemą ir, žinoma, keletas siaubo efektų...

Visi šie elementais pertepti storu šabloniniu sviestu, todėl filmas tampa lengvu nakties ar vakaro fonu, kuriame nei dvasios, nei ambicijų tiek iš istorijos, tiek iš režisieriaus nesulauksite. Kai kurie sprendimai ganėtinai paviršutiniški, pavyzdžiui, kunigo „savižudybės“ scena, kuri nė iš tolo neišgąsdina pagrindinės veikėjos ir veikėjo, jie net neanalizuoja kitų veikėjų veiksmų, viskas sutelkta vien tik į aiškiaregės patvirtinimą tapti šventąja. Manau, neišnaudota daug galimybių, kurias, kaip visada, tokie ryškiai užsakomojo pobūdžio filmai, galėjo pasinaudoti. Mistika primityvoka, probleminis laukas lėkštas, veikėjai šabloniški. Bet visgi, ką mes veiktume be šitų šabloninių filmų, persisotinę Scanoramomis ir Kino pavasariais?

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 36/10

IMDb: 5.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ant ribos" / "Man on a Ledge"

Sveiki,

Filmas „Ant ribos“ (angl. Man on a Ledge) (2012), kurį režisavo man praktiškai nežinomas režisierius Asger Leth, tiesą sakant, mane nustebino gerąja to žodžio prasme. Taip tikriausiai ir būna, kai mažiausiai tikiesi arba dėl filmo neturi išankstinės nuomonės, tai jis atrodo kur kas geresnis, nei tas, kurį gauni per rekomendacijas... Šįkart nutiko labai panašiai. Trilerius, kaip žinia, aš labai mėgstu. Čia man svarbiausia yra pati istorija ir įtampa, o filme „Ant ribos“ jos tikrai netrūko.

Kad ir kokia pasirodytų vidutiniška ir tipinė režisūra, o ji šiame filme tokia ir buvo – nieko novatoriška, viskas pagal kanonus ir šablonus, bet scenarijus yra scenarijus ir jis buvo išties aukšto pilotažo. Visų pirma sudomina pati pabėgėlio iš kalėjimo istorija ir tas faktas, kad jis beveik visą filmo metu rymo ant atbrailos, kurį bando atkalbėti seksuali blondinė detektyvė (o kaip be blondinių? a?). Žinoma veiksmo čia netrūksta nei prieš vyrukui atsidūrus ant ribos, nei po „nukritimo“. Povandeninės slaptos istorijos ir įtampa, atskleidimai ir nenuspėjami siužeto posūkiai – štai ko reikia geram trileriui, o gi nenuspėjamumo ir kuo aštresnės psichologizuotos painiavos. Būtent geras scenarijus ir įtampa yra šio filmo „arkliukas“.

Žinoma, aktoriai. Užsigrūdinęs vaidinti kietuolius Sam Worthington‘as, kurį labai pamėgau po „Įsikūnijimo“ ir stengiuosi jau kokį geresnį filmą su juo visada užmatyti. O ką jau besakyti apie Jamie Bell, tiesiog augau su jo filmas ir visgi jis negauna pagrindinių vaidmenų viso filmo takeliui, nors yra pripažintas ir žinomas, jo sukirpimui vis pateikia antraeilius vaidmenis, nors norėtųsi, kaip ir filme „Bilas Eliotas“, pamatyti jį pagrindinėse rogėse. 

Šiaip filmas pilnas staigmenų, buvo smagu žiūrėti prieš miegą. 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb: 6.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Rūkas" / "The Mist"

Sveiki, 

Šiandien noriu pakomentuoti kino juostą „Rūkas“ (angl. The Mist) (2007). Paskutiniu metu visai neplanuotai žiūriu daug rašytojo Stephen King literatūrinių kūrinių ekranizacijų ir visai neplanuotai, kažkaip išpuola ir negaliu atsispirti. „Rūką“ režisavo Frank Darabont, kuris galbūt geriau žinomas kaip „Pabėgimas iš Soušenko“ (1994) ir „Žalioji mylia“ (1999) režisierius. 

Ką aš galiu pasakyti? Gal ir dėl įdomios istorijos, gal ir dėl gero ir pripažinto režisieriaus meistrystės šioji ekranizacija tikrai nėra blogiausia S. Kingo kūrinių ekranizacija. Nuo pat pirmųjų 15 minučių istorija sugeba sudominti žiūrovą, prikausto dėmesį savo nežinomybe. Įtariu, kad romanas turėtų būti dar įdomesnis ir įtaigesnis. Daug paslapties, truputis siaubo ir daug miglos. Bene labiausiai mane erzino religinga boba, kuri prekybos centre patraukė įstrigusiųjų dėmesį ir pasiskelbė kone pranašu – viskas per kelias paras, o toks jausmas, kad izoliuotoje patalpoje atsikartotų ištisa civilizacijos ir išsilaisvinimo nuo primityvios valdymo formos. Aišku, boba gavo tai, ko nusipelno, tačiau filme tai šiek tiek neįtikinama, kad žmones taip veiktų kaip pagal programą, pasidalytų į stovyklas. Kur kas man šiuo atžvilgiu atrodo įdomesnis filmas „Aklumas“, kai jaučiama ne staigi pasidavimo panika, o palaipsninis vilties praradimas.

Na, žinoma, filmo finalas daugiau nei pavykęs, tačiau to tikriausiai ir buvo galima tikėtis. Tikriausiai neverta atpasakoti siužeto, užtenka pasakyti, kad filmas visai neblogas, gal siužetine prasme man ne viskas patiko ir herojų veiksmai pernelyg šabloniškai erzinantys, tačiau visuma tikrai nebloga.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 58/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pabėgimas iš Šoušenko" / "The Shawshank redemption"

Sveikučiai,

Šįkart į mano rankas įkrito senas įvairiais apdovanojimais (net 7 „Oskarai“) apipiltas filmas – „Pabėgimas iš Šoušenko“ (The Shawshank Redemption) (1994 m.). Šiek tiek nustebau, jog filmas pastatytas pagal Stiveno Kingo sukurtą istoriją, nes Kingas labiau garsėja kaip siaubo ir mistinių istorijų kūrėjas. Iš tikrųjų šį filmą labai seniai mačiau vaikystėje, bet makaulėje niekas nebebuvo išlikę, tad žiūrėjau kaip „naują“. Iš esmės nusprendžiau filmą pažiūrėti dėl vienos svarios priežasties, dėl IMDb reitingo, pagal jį šis filmas yra geriausiai įvertintas pasaulio žiūrovų ir užimą pirmą vietą su kol kas 9.2. taškų. Man šiek tiek keista, kad šis filmas atsidūrė šioje pozicijoje, nes, mano galva, tokie nesenstantys hitai kaip „Šindlerio sąrašas“, „Forestas Gampas“ ir t.t. yra daug žemiau, o jie geresni filmai.

Filmas man pasirodė įdomus ir geras, bet ne toks geras, kad labai jau sukrėstų ir patiktų. Atpažįstamas epinio pasakojimo braižas, kurį dabar Spilbergas panaudojo kurdamas „Karo žirgą“, šitoks epinio pasakojimo būdas buvo labai paplitęs 1990 – 2000 metų filmų sraute – tas pats „Forestas Gampas“, „Rudens legendos“, „Sidro namų taisyklės“ ir t.t. Viskas įvilkta į panašų „celofaną“ – muzikos takelis, ilgesingas smuikas, peizažai, graudulingas heroizmas, bėgimas per laukus į vienas kito glėbį, istoriją pasakoja koks nors personažas iš savo atminties ir t.t. Šiaip šio filmo epiškumą šiek tiek dengia uždara erdvė – kalėjimo sienos, bet tai tik apgaulė.

Manau, kad tai filmas buvęs savo laiku gal ir didvyris, bet šiandien jis manęs nepaėmė iki galo, nors ir personažai, ir Morgan Freeman bei Tim Robbins buvo puikūs, charakteringi, tačiau persisunkusi holivudiško draminio heroizmo pasikartojimai manęs jau nebeužkrėtė. Juosta man pasirodė jau ištęsta, ilgas pasakojimas šiek tiek vargina, nors ir jaučiama metų slinkstis, kalėjimo kasdienybė – tai taip ir turėjo būti. Bet šiaip vis vien siūlau pasižiūrėti, tai ne prastas filmas, tačiau IMDb pirmos vietos toli gražu nevertas.

Mano įvertinimas: 7.5/10 
Kritikų vidurkis: 80/100
IMDb: 9.3

Jūsų Maištinga Siela