Filmas: "Aferistės" / "The Hustlers"

Sveiki,

Kai sužinojau apie šį filmą, tai pagalvojau gana stereotipiškai: jeigu ir žiūrėsiu apie mergas, kurios sukasi aplink stulpą, tai tik dėl penkiasdešimtmetės dainininkės Jennifer Lopez pasirodymo. Beregint praūžusi kino juosta „Aferistės“ (angl. The Hustlers) (2019) sulaukė neregėtai gero mūsų tautiečių palaikymo, kad netgi susigundžiau, jog be J. Lopez dar gali būti kažkas ir gero šiame filme.

Holivudas mėgsta tokias istorijas, kurios apie socialinį dugne gudriai ir išradingai besisukiojančius žmones, kurių istorijos kartu tampa ir įkvepiančiu nuotykiu, ir kartu švelni didaktika. Dėmesio centre – emigrantų palikuonys moterys iš Rusijos, Lotynų Amerikos ir Azijos. Visa puokštė margų rasių atstovių, kurios dėl bendro tikslo – savo pačių vaikų kovoja po Volstryto saule naktiniame klube, viliodamos turtuolių pinigus toli gražu ne pačiais gražiausiais ir sąžiningiausiais būdais. Striptizo šokėjos, privačios ir sceninės, susivienija į tam tikrą idėjinę komuną ir smaginasi, kol galiausiai įkliūva... Tiesą sakant, istorija ne kažin kuo originali, filmas labiau linksta į pramoginę pusę ir perteikia merginų bėdas gana stereotipine švelnia „fun“ holivudine maniera, išvengiama nuskurusių, ligų ir narkotikų iškamuotų bei sąvadautojų priveiktų prostitučių graudulio.

Kažkada milijonu doleriu J. Lopez apsidraudusi užpakaliuką šiame filme panaudoja taip, kaip ir reikia. Nors filmas apie azijietės ir lotynų amerikietės draugystę „versle“, visgi – nemeluokime, dalis filmo veikia erotiškai. Čia ir Lizzo, čia ir Cardi B su savo apvalumais, tad tos merginų problemos linksmos, kabaretiškai pateiktos. Esu matęs ne vieną juokingą amerikietišką komediją, kada pulkas tokio tipažo merginų nudaigoja savo klientą, o jo kūną tąso pusę filmo, kol galiausiai panašiame rakurse pateikiama gražiai „suvyniota“ didaktinė dovanėlė žiūrovams. Vis žiūrėjau „Aferistes“ ir galvojau, kur aš paskutinįkart mačiau kažką panašaus, nes tikrai žiūrėjau visai neseniai, kol toptelėjo, kad apie azartinių žaidimų karalienę „Pokerio princesė“ (2017), kuriame įtaigiau ir dinamiškiau papasakota panaši istorija apie gražią moterį, kuri apsukriai rengė nelegalius žaidimus. Su ugnimi žaidžia ir „Aferistės“, kurios visomis prasmėmis prieš žiūrovus yra pateisinamos kaip antrarūšės amerikietės, kurios kovoja už vietą po saule ir rūpinasi savo vaikučiais. Filmas žaismingas, dinamiškas, nėra itin ypatingas, bet nuteikia visai nenuobodžiam seansui.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 79/100

IMDb:6.5

Jūsų Maištinga Siela   

Filmas: "Įkyruolė" / "The Meddler"

Sveiki,

Komedija apie mamytes, kurios kišasi į suaugusių vaikų gyvenimą ir taip bando išlaikyti motyvaciją būti reikalingai, tikriausiai labiausiai ir patinka amerikietiškame kine apie tai kalbėti. Sunku įsivaizduoti, kad tokios temos imtųsi juoko formate, tarkime, Rytų Europos kino kūrėjai. Amerikietiška romantinė komedija „Įkyruolė“ (angl. The Meddler) (2015) iš esmės pasakoja apie į depresiją linkusią dukrelę, prie kurios prilimpa visiems iš pusės žodžio įtinkanti ir patinkanti mamytė, kurią suvaidino legendinė aktorė Susan Sarandon.

Filmas, nereikia čia nieko slėpti ir pykti, yra nuobodokas. Siužetas ir situacijos apie sėkmingą mamytę darosi tokios nuobodžios toje saldžioje ir jaukioje amerikietiškoje pensijoje, kad net šiek tiek pikta, kad lietuvės pensininkės ne tik kitiems išmaniaisiais nesižarsto, bet ir sau vos tegali ką nors nusipirkti. Turtinga ir sveika senatvė leidžia S. Sarandon herojai patirti daugybę nuotykių, kurie neįtikina ir atrodo pernelyg nusaldinti, kad darosi koktu, kaip moterėlė net patekusi į avariją sugeba susirasti krūva naujų draugų ir šitaip įkvėpti aplinkinius gyvenimui. 

Žinoma, filme, kurį kino kritikai pasitiko gana šiltai, yra ir įdomesnių scenų, tačiau tikriausiai filmas taptų absoliutus niekas ir netgi tikras galvos skausmas, jeigu iš jo išimtume Susan Sarandon. Filmą rekomenduočiau žiūrėti tik šios aktorės gerbėjams, nes visais kitais atvejais filmas nuobodus, išsisėmęs ir nufilmuotas neoriginalia daug kur regėta holivudine maniera. 

Mano įvertinimas: 4.5/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kartu iki pasaulio pabaigos" / "Seeking a Friend for the End of the World"

Sveiki visi,

Ta proga, kad šiandien Pasaulio kaip ir Pabaiga, nusprendžiau pažiūrėti kino juostą „Kartu iki pasaulio pabaigos“ (Seeking a Friend for the End of the World) (2012 m.). Na, šio filmo laukiau jau senokai dėl žaviosios Keiros Knightley, nes paskutiniuoju metu seku jos karjerą ir pažiūrėjau beveik visus jos naujausius darbus ir laukiu Anos Kareninos. Apskritai Keira yra bene labiausiai dirbanti kino aktorė, kurios darbai pasirodo kasmet vidutiniškai po 2 – 3 filmus. Taigi, kasmet yra kažką pamatyti. Na, ir žinoma, „Ieškokit gudručio“ žvaigždė Steve Carell šįkart toli gražu nėra labai linksmas, veikiau, melancholiškai nusivylęs gyvenimu. Apskritai „Kartu iki pasaulio pabaigos“ dvelkia ne tiek apokalipsės kvapais – ji labiau tik bendras fonas ir dalį filmo herojai labiau išgyvena ne pasaulio pabaigą, kiek blaškosi norėdami pamatyti savo artimuosius, žinodami ir nujausdami, kad jiems keliauti niekur nebereikia, nes jie atrado vienas kitą...

Šiaip iš filmo tikėjausi kur kas daugiau. Siužetas pasirodė (išmetus faktą, kad artėja asteroidas – tokių filmų yra visokiausių) šiek tiek skurdokas – apie meilę kelionėje praktiškai į niekur, nes personažai troškę atsidurti kitur, galiausiai vis tiek pasirenka vienas kitą – „labai netikėta“. Trūko kažkokios mistikos, ar jausenos, kad viskas keista, kaip pvz. filme apie klonuotus žmones „Nepalik manęs“ (2010 m.), trūko ir tam tikros vidinės įtampos, po akivaizdžios herojų melancholijos pasigedau dvasinės ir įtikinamesnės įtampos, buvo per daug nusivažiuota į bereikalingus romantinius, nepabijosiu šio žodžio, papezėjimus. Pirmoji filmo dalis vėrėsi kaip komedija su liūdno vaizdo riterio veideliu, persiritus į kitą filmo dalį, tapo romantinė juosta su skurdžiomis dramos priemaišomis. Na, ir žinoma, kamuoja tik vienas klausimas – ar tikrai viskas taip ir pasibaigs, negi iš tikrųjų asteroidas atsitrenks į žemę ir šitaip pasibaigs herojų likimas? Finalas gal ne toks nenuspėjamas kaip Von Treiro įtemtoji drama „Melancholija“, tačiau finalas panašus, tik be vizualinių efektų ir pakankamai melodramatiškas.

Man žiūrėjosi pakankamai lengvai, nieko per daug ypatingo šiame filme neįžvelgiau, tačiau praleidau laiką, pamačiau Keirą su nauja šukuosena, kai kada sukikendavau – lengvas pusgaminis lengvam ir neįpareigojančiam įtampos vakarui ar popietei lovoje.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela