Filmas: "Piktybinis" / "Malignant"

 

Sveiki,

 

Šį keistoką siaubo kriminalinį trilerį mačiau dar anais metais, tačiau pamiršau padaryti įrašą. Kadangi darau įrašu ne tik Jums, bet ir sau (atminčiai, kad nesikartočiau), todėl trumpai aptarsiu James Wan režisuotą filmą „Piktybinis“ (angl. Malignant) (2021).

 

Tikriausiai visi esate girdėję apie piktuosius dvynius, kurie kaip parazitai įauga į sveikojo dvynio kūną? Kai kada juos pašalina, o kai kada gerasis dvynys taip pat miršta. Moteris, kuri vis trokšta susilaukti kūdikio, vis gyvena su smurtaujančiu vyru, po vienos prievartos scenos, ji ima regėti (sapnuoti?) keistą pabaisą, kol galiausiai ji prisipažįsta, kad buvo įvaikinta ir vaikystėje turėjo nematomą draugą vardu Gabrielius... Ar Gabrielius grįžo po daugel metų tik kiek kitokiais pavidalais? Ar jis iš tikrųjų egzistuoja, ar tai tik moters įsitikinimas? Daug klausimų ir hipotezių galima kelti filmo viduryje, todėl filmas neprailgsta, o kaip tik tampa įdomesnis ir nenuspėjamas.

 

Visgi nuobodoki detektyvinių veikėjų šablonai, seserų ryšys ir kiti 90-ųjų panašaus filmų „kvepiantys“ naftaliniai „pertepimai“. Pagrindinė veikėja matomai puikiai įsijautusi aktorė, tik vis galvojau, kiek jai per tuos filmavimus tas perukas buvo nukritęs. Nepaisant tam tikrų techninių erzinančių detalių, pabaigoje (kadangi apie filmą beveik nieko nežinojau) ima ir nustebina: viskas susideda gana logiškai ir taikliai, o galutinis vaizdinys ir kovos priverčia šykštokai pasiraukyti, bet ne todėl, kad būtų kažkas panašaus į „Pjūklą“, o nuo tos minties, kas iš tikrųjų su ta gražia didžiaake moterimi dėjosi ir niekas niekada apie tai nė neįtarė. Visgi filmas fantastinis, išnaudota kiek menkiau siaubo filmuose žinomą teminę nišą. Scenaristai pasistengė tą ištęsti (gerąja prasme) ir beveik įtikinti, kad žiūrime filmą apie vaiduoklius ar kerštaujančius iš vaikystės materializavusius nematomus vaikus. Visgi iki galo visko neatskleisiu, pažiūrėkite, nes filmas tokiame žanre ne pats prasčiausias, bet ir, žinoma, prikaišiotas struktūrinių ir techninių šablonų, todėl ne stebuklas.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 51/100

IMDb: 6.3

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Skustagalviai" / "Romper Stomper"

Sveiki, skaitytojai,

Rassell Crowe yra tarsi kraujas, kuris privilioja kino žiūrovus, todėl kaip galėjau praleisti vieną pirmųjų ir rimčiausių darbų, įvertintų Australijos kino apdovanojimais filmą „Skustagalviai“ (angl. Romper Stomper) (1992). Galbūt tai vienas geriausių filmų apie skustagalvius (angl. Skinheads), tapęs tikra klasika ir ryškiu R. Crowe postūmiu link Holivudo.

Tiesą sakant, nesu tikras, ar man ši juosta patiko. Viskas su šiuo filmu lyg ir gerai, o, bet, tačiau... Visų pirma siužetinė linija man pasirodė pernelyg siaura. Na, kas įvyko? Skustagalvis sutiko merginą, o pabirbinęs numetė ją savo geriausiam draugui, kuris dėl jos svaigo – ak, kokia melodramatiška akimirka. Santykiai labiau primena siautulingą paauglių gaują, nei tikruosius „skinerius“. Subkultūros ideologiją atspindintys reliktai – vėliavos, apranga, nacistinis įsitikinimas filme atrodo lyg paviršutiniškas glaistas ir neatrodo, kad veikėjai tuo gyventų. Kur kas labiau filmas orientuotas į meilės istoriją, nei į skustagalvių gyvenimą, nors filmo pradžią ir kovos su azijiečiais to lyg nežadėjo. Jeigu siužetinė linija atrodo šlubuojanti ir nuobodoka, tai finalas apskritai apgailėtinas ir primena Šekspyro tragedijų pabaigą. Filmas neatskleidžia skustagalvių subkultūrinių užuovėjų, traumų ir apskritai parodo tik vieną iš paviršių.

Apskritai kalbant, filmas man pasirodė gana skystokas, tačiau jis turi nemažai ir gerų dalykų, visgi tai apie šiais laikais nykstančią subkultūrą, todėl filmas vien dėl savo tematikos turi išliekamąją vertę. Įdomu dar ir tai, kad aktorius Daniel Pollock (1969-1992), suvaidinęs Deivį, R. Crow herojaus geriausią draugą, taip ir nesulaukė filmo premjeros, kadangi Sidnėjuje perdozavo heroinu. Vėliau R. Crowe jam parašė dainą. 

Mano įvertinimas: 5.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela