Rodomi pranešimai su žymėmis James Spader. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis James Spader. Rodyti visus pranešimus

2016 m. rugpjūčio 2 d., antradienis

Filmas: "Seksas, melas ir vaizdajuostė" / "Sex, Lies, and Videotape"



Sveiki,

Tikriausiai nėra tokio kino gurmano, kuris nežinotų režisieriaus Steven Soderbergh ir jo darbų. Ilgametražis debiutas „Seksas, melas ir vaizdajuostė“ (angl. Sex, Lies and Videotipe) (1989) buvo pripažintas tiek kritikų, tiek kino žiūrovų. Kad ir kiek žiūrėčiau šio režisieriaus darbų ir kokie jie bebūtų geri, visada susidaro įspūdis, kad autorius stengiasi būti pragmatiškai gilus savo juostose, įpinti kažin kokių psichologinių manipuliacijų ir kartu praslysti kaip sviestas per peilį nesukirbinant žiūrovo t. y. manęs. Visgi manau, kad tai tiesiog nėra mano režisierius, tačiau jo darbus vis tiek žiūriu...

Režisieriaus sėkmingas debiutas su gana skandalingu pavadinimu atkreipė dėmesį. Filme pasirodo ryškios to meto kino žvaigždės ir jos vaidina toli gražu ne itin patogius, bet galima įtarti, kad jiems įdomius personažus. Erotika tvoskia per visus kadrus, herojai „statomi“ į daugiabriaunes psichologines situacijas. Daug dalykų kadruose manęs neįtikino, tiesiog natūraliai perteikta aktorių būseną smarkiai kirtosi su realybe – daug žavių dialogų visgi labiau priminė literatūrinį tekstą, skirtą teatro spektaklio statybai, nei tam, ką matome filme. Kitą vertus, tas natūralus aktorių polėkis ir erotikos bei intymumo sureikšminimas suteikė filmui savito kolorito, tačiau nė keik neprilygsta R. Polanskio „Venera kailiuose“. Buvo gana įdomu stebėti, kaip veikėjai tiesiog kalbasi, kaip krūpčioja jų veido raumenys, kaip suka drovias akis, ir pagalvoti, o kaip tokioje situacijoje pats žiūrovas t. y. aš reaguočiau įsivėlęs į tokius intymius pokalbius.

Nepaisant stiprios dialogų veikėjų vibracijos, juntamos erotikos, visgi atmetus raiškos priemones, filmas, palaukite, apie ką? Apie erotiką ir griūvančią jauną porą – neištikimybė, seksualiniai manevrai ir kiti melodraminiai šeimyniniai niuansai, kurie, tiesą sakant, atrodo nuobodokai. Filmas vertas savo laiko tiek, kiek jame yra režisieriaus savitumo, tačiau turinio atžvilgiu erotiniai veikėjų manevrai, kad ir kaip tuo metu kadre atrodo neadekvačiai nimfomaniški, filmo turinio tuo kažin ar praturtina. Visgi filmas neblogas, bet ne toks, kurį drįsčiau siūlyti kiekvienam, kuris nori kine šio to geresnio ir įdomesnio pamatyti.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 7.2


Jūsų Maištinga Siela

2015 m. sausio 16 d., penktadienis

Filmas: "Vilkas" / "Wolf"




Sveiki, kino žiūrovai,

Norėdamas peržiūrėti senus ir dar nematytus filmus su aktoriumi Jack Nicholson‘u, nusprendžiau pradėti nuo filmo „Vilkas“ (angl. Wolf) (1994), kurį žiūrėdamas staiga prisiminiau, jog vaikystėje esu jį matęs. Filmą režisavo Mike Nickols, kuris man puikiai žinomas kaip filmo „Arčiau“ (2004). Nors „Arčiau“ man patiko nepalyginamai labiau, bet ir „Vilkas“ visgi savyje turi šio bei to, kas traukė akį ir dėmesį.

Taip, filmas ganėtinai senas, bet vis tiek nepraradęs savo įdomumo. Fantastinis elementas, kad žmogus tampa vilkolakiu savaime filmą bazuoja prie pramoginio filmo kategorijos, bet, sakyčiau, filme didelį vaidmenį atlieka psichologinė filmo dalis, kuri gal nėra itin įspūdinga, bet vis tiek pakankamai įdomi. Aišku, dabarties žiūrovui efektai gali pasirodyti kiek naivoki, bet jie pakankamai neprasti, kartais užtenka pasikeitusio žvilgsnio, akių spalvos, uoslės ir tai suveikia kur kas labiau nei įspūdingi kostiumai ar kompiuterinė grafika. Kalbant apie siužetą, jis ganėtinai vidutinis, išvystytas irgi vidutiniškai, o J. Nicholsono būvimas šiek tiek priminė man jo pasirodymą „Švytėjime“. Be galo puikus aktorius ir jo būvimas tiesiog spinduliuoja filme, tačiau tenka pripažinti, kad tai toli gražu nėra geriausias jo pasirodymas, netgi „Istvuko raganos“ šiek tiek „atstovi“ tvirčiau. Na, ką bereikia sakyti apie aktorę Michelle Pfeiffer? Nesudėtingas jos personažas, nors daug turintis netekčių – brolio žūtis, motinos netektis, tačiau neišvystyta gelmė, kažkaip praplaukė kaip pramoginio filmo paviršiumi, sakyčiau, truputį ir J. Nicholsono personažas irgi plūduriuoja ties gelme ir lengvumu, todėl jeigu ne fantastinis motyvas, kuris sužeistas retkarčiais gana ironiškai, sakyčiau, filmas smukteltų dar žemiau...

Nesužavėjo, bet nebuvo ir labai prastai. Finalinė scena klasikinė ir pernelyg nuspėjama, nusibodusi formulė. Aktoriai žavūs, bet kažko dar trūko iš paties siužeto, nepaisant to, vis tiek sužiūrėjau pakankamai įdomiai.

Mano įvertinimas: 6.5/10
IMDb: 6.2


Jūsų Maištinga Siela