Filmas: "Karalienė" / "The Queen"

Sveiki,

Šiandien noriu pristatyti kino filmą „Karalienė“ (The Queen) (2006), kuris taip pat yra įtrauktas į filmų talmudą „1001 filmas, kurį privalai pamatyti per savo gyvenimą“. Aš esu šiek tiek priešingos nuomonės, ar šis filmas turėtų tupėti šioje „biblijoje“. Tikriausiai jei nei aktorės Helen Mirren pelnytas „Oskaras“ už geriausios aktorės vardą, filmas nebūtų sulaukęs tiek daug dėmesio, bet tikiu, kad save gerbiantys britai, kurie visais laikais buvo pamišę dėl savo karališkosios šeimos gyvenimų, tikrai matė ir regėjo šią juostą.

Filmas, mano galva turėjo pasakoti apie Elžbietos II – osios gyvenimą, tačiau filmas orientuotas visai į kitus dalykus. Ją pavadinčiau princesės Dianos įtakos atšvaitu. Žinoma, iš filmo sužinojau nemažai faktų ir britų monarchijos užkulisių, mat, anksčiau mažai domėdavausi jais, todėl buvo įdomu, kodėl monarchai šitaip nemėgo Dianos, nors ši pagimdė net du jų palikuonis. Žinoma, centrine figūra galima vadinti Elžbietą II-ąją, kuri atstovauja britų monarchijos tradicijoms ir skeptiškai vertina Tonio Bleiro modernizaciją. Visas filmas labiau remiasi į monarchijos bendradarbiavimą su visuomene per viešuosius ryšius. Toks įspūdis, kad Elžbieta II-oji užtemdyta tradicijų, nemato, kad pakitusiai visuomenei reikia atverti savo asmeninio gyvenimo detales. Princesės Dianos portretas šiame filme be galo ryškus ir beveik prilygsta Elžbietai II. Ir visgi filmas apima labai mažą šios asmenybės laikotarpį, praktiškai Britanijos politinių permainų laikotarpį ir Princesės Dianos mirtis, praktiškai 1997 –ieji metai, kurie šiai šaliai atnešė milžiniškas permainas.

Taip, aktorių vaidyba puiki, nors tai jau ne pirmas atvejis, kada statomi filmai pagal britų karalius ir politikus aktoriai nuplėšia „Oskarus“ – prisiminkime Meryl Streep „Geležinė ledi“, Colin Firth „Karalius kalba“. Filmo nepavadinčiau įspūdingu, bet jį žiūrėti buvo įdomu, nors jame užfiksuota maža Elžbietos II-osios dalis, tačiau labai svarbiu momentu. Filmą vertinu palankiai, bet ne tiek, kad žiūrėčiau įsižiojęs ir springčiau liaupsėmis.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 91/100

IMDb:7.4

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Los Andželas slaptai" / "L.A. Confidential"

Sveiki, kino gerbėjai,

Filmas „Los Andželas slaptai“ (L.A. Confidential) (1997) yra vienas iš tų retų filmų, kada kritikų ir žiūrovų nuomonės sutampa. Filmas sulaukęs ypatingo tiek komercinio pasisekimo, tiek kokybės vertinimų gerąja prasme. Mes turime išverstą romaną tuo pačiu pavadinimu, tačiau man asmeniškai neteko skaityti šio kūrinio, bet galiu pasakyti, kad nesu kriminalinių-detektyvinių dramų mėgėjas, tačiau šis vienas iš ne daugelių filmų, kurie patraukė savo dėmesį tiek siužetu, tiek aktoriais, tiek puikiais įvertinimais.

Taip, tai dar vienas pasakojimas apie korumpuotą policijos darbą. Visai kaip ir filme, kurį visai neseniai žiūrėjau „Niujorko šešėlyje“ (2012). Sakyčiau, kad filmai beveik lygiaverčiai, bet turint galvoje, kad ši juosta pristatyta 1997 metais, neįmanoma nesižavėti puikiu režisūriniu darbu. Filme sutinkame žaviąją Kim Basinger, paskutiniu dešimtmečiu visai pasitraukusi iš populiarių ir dėmesio vertų filmų. Čia ji atlieka savotiškos geišos vaidmenį, labiau dekoracinis vaidmuo, nes filmas vis tiek yra labiau „vyriškas“ ir jame dominuoja vyriška energija ir brutalumas. Nepakartojamai puikiai pasirodė trijulė – Kevin Spacey, Guy Pearce ir Russell Crowe. Visi trys vyrukai įkūnijo labai skirtingus charakterius ir temperamentus – nuoseklusis, grubusis ir galvočius. Trys skirtingi vyro tipai policijoje ir tik klausimas, kaip tokie skirtingi vyrai gali sutapti ir dirbti? Ogi pasirodo labai paprastai, – papildant vienas kito veiksmus.

Šiaip pats siužetas tikrai stiprus, tikras detektyvinis katarsis šio žanro mėgėjams, o novatoriškas ir užtikrintas žvilgsnis į kriminalinį teisėsaugos pasaulį tik leidžia dar labiau suabejoti mūsų sistemos grynumu ir švarumu. Los Andželas yra vienas nuodėmingiausių ir turtingiausių pasaulio miestų, čia daugelis yra pasiturintys, todėl nenuostabu, kad veiksmas vyksta antrajame nuodėmių mieste, taip dar labiau pakurstant žiūrovui alkį apsilankyti šiame mieste, o gal kai ką ir atbaidyti. 

Man filmas patiko, nors ir pakankamai ilgas, bet neprailgo. Geri aktoriai, truputį nenuspėjamas siužetas ir įdomūs charakteriai įtraukė ir nebepaleido iki pačios pabaigos.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 8.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Artistas" / "Artist"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pasidalyti neseniai pačiais įvairiausiais apdovanojimais apipiltą, o paskutiniuoju metu ir „Oskarą“ paėmusį, kino filmą „Artistas“ (Artist) (2011 m.). Taigi, nebylusis filmas atgyja šioje epochoje, kai apskritai ekranuose karaliauja specialieji vaizdo efektai su efektingais garso takeliais. Sakyčiau, apdovanojimų gausą filmą lydi nebyliojo filmo fosilijų atkasimas reikiamu momentu ir mokėjimas jį išpopuliarinti. Prisipažinsiu, niekada nežiūrėjau nebyliojo kino, tačiau šis buvo „savotiškas“ ir žinoma, kitoks, nei nebylusis kinas.

„Artisto“ sėkmė „originalume“, tačiau tas originalumas visiškai neoriginalus. Taip, puikūs aktoriai, kostiumai ir t.t., bet siužetinė linija man tokia banaloka. Toks įspūdis, kad filmas kurtas tik tam, kad atgaminti nebylųjį kiną ir mažiau išprususiam žiūrovui įteikti tai kaip nepaprastai originalų hamburgerį – imk ir ryk! Taip, filmas pakankamai gražus, grakštus, puikiai apgalvotos detalės, tačiau iš siužeto tikėjausi kur kas daugiau. Populiaraus aktoriaus nuosmukio ir kylančios aktorės meilės sankirtos – filmas su laiminga pabaiga. Nemanau, kad turėtų kas nors per daug nustebti, retrospektyvios spalvos tik sutvirtina filme vaizduojamo laikmečio tendencijas, neprastai atskleista ir paties personažo Artisto dvasinis nuosmukis – krentančios plunksnos garsas ir t.t. Iš esmės yra neblogų dalykų šiame filme, yra ką ir pakapstyti, paanalizuoti, pasigrožėti, tačiau filmas manęs asmeniškai nelabai žavėjo ir „Oskaro“ statulės jam ir pagrindiniam aktoriui neduočiau, ir antro karto nežiūrėčiau, tačiau pasižiūrėti kaip kažką kitokio nūdienos filmų pasaulyje gal ir ne pro šalį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela

Serialas: "Angelai Amerikoje" / "Angels in America"

Sveiki visi,

Šešios valandos, šešios serijos, šeši siužeto lūžiai. Štai taip galima apibūdinti amerikiečių mini serialą „Angels in America“ (Angelai Amerikoje) (2003 m.). Na, tai kritikų išliaupsintas serialas, susišlavęs rekordinius „Emmy“ apdovanojimus (jų būta net 11 iš 21 – erių), taip pat šlavė ir „Auksinius gaublius“. Iš tikrųjų stebėtinai gera vaidyba! Nežinau, kaip režisieriui pavyko prisivilioti į šį mini serialą kino aktorius, bet čia nepraleisite progos pasigėrėti Meryl Streep ir Al Pacino vaidyba, o ir jaunesnioji karta, kaip antai Patrick Wilson suvaidino išties įtikinamai.

Apie ką pasakoja šis serialas? (Net serialu nepavadinčiau, nes sužiūrėjau, kaip vieną labai ilgą filmą). Tai pasakojimas, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, apie homoseksualų gyvenimą ir jų integravimąsi į visuomenę. Tai skaudžios temos, o serialas tikrai nestokoja dramos ir keistų antirealistinių, sakyčiau, misterinių vaizdinių. Nors pagrindinė linija pasakoja apie gėjų porą, kurioje vienas suserga AIDS ir šis ima matyti keistus vaizdinius, iliuzijas, kurie kartu lyg ir padeda gyventi, susitaikyti ir kartu priešintis ligai, bet serialo užmojai kur kas didesni. Tuo metu tame pačiame mieste suyra viena santuoka, nes paaiškėja, kad mormonų tikybos nevaisingos šeimos galva yra gėjus, šis palieka visokius keistus vaizdinius matančią žmoną ir susižavi vaikinu... Galiausiai šios dvi siužetinės linijos persipina, atsiranda kitų veikėjų ir kitų siužetinių gyvenimiškų linijų, sumišusių su keistomis vizijomis.

Visas serialo audeklas yra nepaprastai margas. Rodos, pasakojama homoseksualų istorija, tačiau tai tėra patys pagrindiniai rėmai, per kuriuos režisierius kuria besikeičiančio pasaulio jauseną. Serialas parodo, kad kiekvienas individas yra labai skirtingas – jis priklauso įvairioms organizacijoms, savo paties įsitikinimams, kitų įtakai ir t.t. Tos keistos ir visuomenės suformuotos skirtybės, sakytum, atitinkamos dėželės, nišos, pagal kurias yra suskirstyti visi žmonės, būtent ir sudaužo žmogų, galiausiai sudaužo žmonijos vienybę ir laimingą gyvenimo utopiją. Net Amerikoje žmonės kovoja, liūdi, nori mirti ir serga, nors tai, galbūt iš šalies žvelgiant, kai kam yra svajonių šalis. Filmas atmeta gražios idilės prioritetus ir ima narstyti visuomenės elgesio įpročius, vesdamas žiūrovą per skaudžią civilizacijos suvokimo terapiją.

Serialas kalba apie žmogaus prigimtines teises, tačiau jos lyg užmaskuotos, nes visų pirma yra pareiga, o tik vėliau laisvė ir žmogiškieji dalykai. Visi personažai gyvena viename mieste, kalbasi, bendrauja, įvairiai santykiauja, bet jie nepaprastai skirtingi – juos skiria įsipareigojimai savo tiesoms. Režisierius sąmoningai viską suplaka į vientisą „omletą“, kurioje ryškėja žmonių susiskirstymas – politinės, religinės, seksualinės orientacijos, rasinės nišos. Tačiau pasaulis yra besikeičiantis. Jeigu mes dar seniau galėdavome viską atstumti, kas nepriimtina vienai nišai, to jau nebegalime padaryti šiandien. Homoseksualus žmogus dabar gyvena vienu aukštu tame pačiame bute žemiau nei religinis fanatikas, o sergantis AIDS žmogus eina apsipirkinėti į tą pačią parduotuvę kaip ir nesergantis... Prieš šimtą metų šios įvairios nišos buvo taip nutolusios, kad nebuvo net keliamas klausimas – kaip gyventi tokiems skirtingiems šalia vienas kito? Tokio absurdiško klausimo nė kelti nebuvo bandoma visuomenės mastu. Šie laikai (o seriale pasakojama apie 1985 metus) reikalauja suartėjimo, tad serialas, mano galva, iškelia vieną esmingiausių visos žmonijos klausimų – kaip ir kokia kaina šios nišos priartėjo viena prie kitos, kaip ir kokia kaina mes mokomės toleruoti ir priimti kitus į savo nišas, praplečiant savo suvokimą, tiesas, principus ir išankstinius nusistatymus?

Serialas plečią personažų suvokimą apie jų pačių gyvenimus – tai skausmingas procesas. Skausmingiausia yra dūžtantys likimai, kurie buvo savo lentynose. Šalia šių personažų vystosi ir keistas biblijinis siužetas – vizija ir angelai, kurie dažniausiai mus saugo nuo visuomenės stereotipinių iliuzijų griuvimo metu. Po serialo man paaiškėjo, kad visgi ne angelai mums padeda, ne šios keistai serialui adaptuotos vizijos, bet pats žmogus nusprendžia, ar jis yra pakankamai stiprus, kad pasakytų besikeičiančiam gyvenimui TAIP. Angelai Amerikoje man nušvito kaip simbolis, kad kiekvienas žmogus yra savotiškas angelas, tuo tiki jis ar netiki. Galiausiai kai netiki savimi, kartais daug lengviau patikėti jėgomis esančiomis aplink mus t.y. šiek tiek religiškai angažuota, tačiau net homoseksualas, sergantis AIDS, kartais gali savo pasąmonės žaidimais prisivilioti angelus, kad patikėtų savo jėgomis.

Kai kurios serialo vietos priminė seną gerą filmą „Filadelfija“, kuriame taip pat buvo gvildenamos teisinės homoseksualų teisės ir skaudi AIDS tema. Sunku yra gyventi visuomenėje, kurioje kartais jautiesi kaip beprotis, o seriale to netrūksta. Visuomenės mechanizmas vienus iškelia, o kitus pamina po padu. Kiek laiko žmogus skiria savo nišoms ir jų skirstymams – respublikonai ar demokratai, baltaodžiai ar spalvotieji, homoseksualai ar heteroseksualai, mormonai ar žydai ir taip be pabaigos. Neįmanoma gyventi be sąvokų, nes, gyvendamas visuomenėje, tu mechaniškai turi būti apsibrėžęs, o viduj, kaip jautiesi, niekam tai nerūpi, gali dėtis nors ir Romos popiežiumi, svarbiausia lieka tik tavo statusai bei nišos. Tas skirstymas žmoniją į nišas iš esmės labai nualina žmogų, jį supriešiną su kitokiais, bet kartu neįmanoma to atsakyti, nes mūsų gyvenimai pernelyg susispaudę, jie šalia vienas kito ir visi turi teisę egzistuoti. Serialas rodo bandymus susikalbėti su tais skirtingais sluoksniais, su tomis nišomis, kurie yra čia pat ir net nenutuokiame kartais, kaip sunku yra suprasti kitą. Sakyčiau, tai primena Babelį, po kurio griūties žmonės vėl būdami šalia vienas kito ima atrasti seniai palaidotus žodžius ir suprasti vienas kitą. Skausmingai, bet suprasti.

Jūsų Maištinga Siela