Rodomi pranešimai su žymėmis Kevin Spacey. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kevin Spacey. Rodyti visus pranešimus

2017 m. spalio 31 d., antradienis

Aktualijos: Aktorius Kavin Spacey smurtautojas ar auka?

Sveiki,

Kaip Holivude susigadinti reputaciją? Seksualiai duokite inerciją bet kokiai provokacijai ir štai nutiks Jums taip, kaip nutiko žymiam aktoriui Kevin Spacey, kuris paskutinius metus intensyviai dirbo ties Netflix projekto „Kortų namelis“ – labai populiaraus amerikietiško serialo apie amerikietiškos politikos užkulisius.

Prieš daugel metų 1985 metais K. Spacey būdamas neblaivus pargriovė į lovą 14 metų paauglį, kuris išsigandęs po to ėmė ir pabėgo. Žinoma, gestas išties nedovanotinas ir tai traktuojama kaip nusikaltimas, tačiau jokių prievartinių glamonių ar tuo labiau fizinės jėgos nebūta, o pasekmės aktoriui siaubingos – jis turėjo prisipažinti esąs homoseksualus, o Netflix, jausdama visuomenės spaudimą, nutraukė „Kortų namelio“ kūrimą. Aktorius be darbo, buvęs paauglys dabar jau suaugęs diedas mėgaujasi fotoaparatų dėmesiu ir šypsodamasis pozuoja su „Žvaigždžių karų“ marškinėliais, o pajamos už bet kokį interviu jam plaukia kaip Grenlandijoje tirpstančių ledkalnių gėlas vanduo...

Seksualumas, mano galva, tėra dar vienas būdas pasipelnyti, nesvarbu ar tai būtų kriminalas, ar akivaizdžiai išreklamuotas skandalas. Mano galva, per anksti paskubėta su K. Spacey, kitą vertus, tai rodo dvi skirtingas medalio puses: kalbėti apie seksualinį išnaudojimą būtina, kitą vertus – tai gali būti pernelyg sureikšminta ir sugriauti kitų žmonių gyvenimus, neįžvelgiant tikrų seksualinių išnaudojimo būdų, o tik siekiant sau naudos, kas K. Spacey atveju, mano galva, ir nutiko... Ar pastebėjote, kaip kartais įstatymai gali eiti prieš patį žmogų?


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. spalio 15 d., sekmadienis

Filmas: "Vaikis ant ratų" / "Baby Driver"

Sveiki,

Dar vienas pramoginio tipažo filmas „Vaikis ant ratų“ (angl. Baby Driver) (2017) gali dar kartą paliudyti, kad nemoka lietuviai versti pavadinimų. Vaikis ant ratų – savaime neįmanoma, nes jis turėtų sėdėti, gulėti ar tupėti ant ratų, o ne ratuose? Pagal prasmę jau savaime yra nesąmone, tačiau visiems ten nusispjauti, svarbu, kad žmonės vartotų, pirktų ir liudytų filmo sėkmę. Filmo sėkmės formulė labai paprasta ir jau išmėginta daugybė sykių – daug pramoginio greičio, paviršutiniškos įtampos, šmaikštumo dozė ir, žinoma, sudėtinga pagrindinio veikėjo vaikystė...

Filmas nufilmuotas vingrus ir,  atrodo, visomis prasmėmis itin profesionalus, tačiau, pripažinkime, pernelyg lėkštas. Tarsi pritempiant truputį iki Tarantino filmo manieros, lyg ir prisilaikant kažkokių Holivude įvertintų autoritetų, filmas, kad ir koks jis smagus, kad ir koks jis būtų įtraukiantis, po seanso išgaruoja kaip amoniakas – nieko nebeliko ir kitą dieną nebėra net ko papasakoti apie šį filmą. Palaukit, ar tai kažkas panašaus į „Taksi“? Kažkas klausė ir aš atsakiau. Panašus į daugelį filmų, kad savitumo lieka tik tiek, kiek režisieriui pavyko surėdyti visokiausių režisierių ir filmų koliažą ir išvesti savo vištų veislę. Pagrindinis personažas, nuolat besiklausiantis muzikos, iš esmės ir nervina, ir neįtikina – komikso lygio herojus, tarsi žmogus voras su specifiniais gebėjimais, iš esmės neturi nieko bendra su realybe ir tai šiek tiek nuvilia, tačiau šarminga filmo kompozicija, kuri ir linksmina, ir įtraukia, visgi yra paveiki pasiglemžti žiūrovo dėmesį – o ko bereikia tiesiog geram pramoginiam filmui?

Prisiskaitęs neblogų atsiliepimų visgi iš šio filmo tikėjausi šio bei to, bet dabar prastūmiau laiką ir jaučiuosi niekuo nepraturtėjęs – tai vėlgi pramoginio filmo trūkumai, tiesiog jie nebegali pripildyti išlepinto žiūrovo, todėl jų misija tėra išlaikyti dėmesį ir tai jau yra gero filmo rodiklis. Štai kokios mintys man kilo po seanso „Vaikis ant rato“. Susimildmi, tik nebekurkite jokių tęsinių, nes tikrai nebežiūrėsiu, kad ir kaip gerai jis bebūtų įvertintas – tiesiog nebeaktualūs tokie „Desperado“ ir kitus filmus primenantys kūriniai. Vsio.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 86/100
IMDb: 7.9



Jūsų Maištinga Siela 

2013 m. spalio 22 d., antradienis

Filmas: "Deivido Geilo paslaptis" / "The Life of David Gale"


Sveiki, kinomanai,

Filmas „Deivido Geilo paslaptis“ (The Life of David Gale) (2003 m.) yra, mano akimis, vidutiniškai gera juosta apie dar vieną bylą, kuri įkvepia JAV kino pramonės kūrėjus, nes tikri faktai pritraukia žiūrovus į kino sales, juolab, kad byla buvo labai paplitusi po valstybes kaip pagrindinis diskusijų objektas, panašiai kaip pas mus Kedžio byla. Pagrindinis filmo objektas yra ne aktoriai, ne pati istorija, nors ir ji svarbi, kiek svarbu yra pačių žiūrovų paklausti – ar teisingas yra mirties bausmės naudojimas? Apie mirties bausmes ir elektros kėdes yra sukurtas ne vienas filmas, pvz.: „Avinėlių tylėjimas“ (1991) „Mirtininkas eina“ (1995), „Žalioji mylia“ (1999), „Monstras“ (2005) ir t.t.
Man asmeniškai ši juosta nepasirodė kažkuo labai patraukli ir ypatinga, nors joje yra visi neblogo amerikietiško filmo komponentai – aktorių kolektyvas (Kavin Spacey, Kate Winslet, Laura Linney...), pasakojimo medžiaga, užpildymas... Gal tiesiog ši tema aidi pernelyg dažnai kine ir pernelyg dažnai klausiama, ar teisinga yra žudyti žmogų dėl to, kad jis nužudo kažką kitą. Žinau, kad pačioje Lietuvoje yra mirties bausmės šalininkų, tačiau, mano galva, tai tikrai nėra tas stabdis, kuris sustabdytų žmones nuo piktadarysčių. Filmas taip pat gerai surėdytas, iki pat pabaigos lieka šiokia tokia laukimo ir atomazgos atskleidimo intriga ir tai duoda bėgimo takelį žiūrėti filmą iki paskutinio kadro, bet ir vėlgi pasikartosiu, manęs filmas nesužavėjo, tačiau net neabejoju, kad daugeliui vidutiniškų dramų gerbėjų ši juosta turėtų tikrai tikti ir patikti.

Mano įvertinimas: 7/10
Kritikų vidurkis: 31/100
IMDb: 7.6 

2013 m. birželio 27 d., ketvirtadienis

Filmas: "Los Andželas slaptai" / "L.A. Confidential"




Sveiki, kino gerbėjai,

Filmas „Los Andželas slaptai“ (L.A. Confidential) (1997) yra vienas iš tų retų filmų, kada kritikų ir žiūrovų nuomonės sutampa. Filmas sulaukęs ypatingo tiek komercinio pasisekimo, tiek kokybės vertinimų gerąja prasme. Mes turime išverstą romaną tuo pačiu pavadinimu, tačiau man asmeniškai neteko skaityti šio kūrinio, bet galiu pasakyti, kad nesu kriminalinių-detektyvinių dramų mėgėjas, tačiau šis vienas iš ne daugelių filmų, kurie patraukė savo dėmesį tiek siužetu, tiek aktoriais, tiek puikiais įvertinimais.

Taip, tai dar vienas pasakojimas apie korumpuotą policijos darbą. Visai kaip ir filme, kurį visai neseniai žiūrėjau „Niujorko šešėlyje“ (2012). Sakyčiau, kad filmai beveik lygiaverčiai, bet turint galvoje, kad ši juosta pristatyta 1997 metais, neįmanoma nesižavėti puikiu režisūriniu darbu. Filme sutinkame žaviąją Kim Basinger, paskutiniu dešimtmečiu visai pasitraukusi iš populiarių ir dėmesio vertų filmų. Čia ji atlieka savotiškos geišos vaidmenį, labiau dekoracinis vaidmuo, nes filmas vis tiek yra labiau „vyriškas“ ir jame dominuoja vyriška energija ir brutalumas. Nepakartojamai puikiai pasirodė trijulė – Kevin Spacey, Guy Pearce ir Russell Crowe. Visi trys vyrukai įkūnijo labai skirtingus charakterius ir temperamentus – nuoseklusis, grubusis ir galvočius. Trys skirtingi vyro tipai policijoje ir tik klausimas, kaip tokie skirtingi vyrai gali sutapti ir dirbti? Ogi pasirodo labai paprastai, – papildant vienas kito veiksmus.

Šiaip pats siužetas tikrai stiprus, tikras detektyvinis katarsis šio žanro mėgėjams, o novatoriškas ir užtikrintas žvilgsnis į kriminalinį teisėsaugos pasaulį tik leidžia dar labiau suabejoti mūsų sistemos grynumu ir švarumu. Los Andželas yra vienas nuodėmingiausių ir turtingiausių pasaulio miestų, čia daugelis yra pasiturintys, todėl nenuostabu, kad veiksmas vyksta antrajame nuodėmių mieste, taip dar labiau pakurstant žiūrovui alkį apsilankyti šiame mieste, o gal kai ką ir atbaidyti. 

Man filmas patiko, nors ir pakankamai ilgas, bet neprailgo. Geri aktoriai, truputį nenuspėjamas siužetas ir įdomūs charakteriai įtraukė ir nebepaleido iki pačios pabaigos.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 90/100
IMDb: 8.3


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. gruodžio 24 d., pirmadienis

Filmas: "Sėkmė avansu" / "Pay It Forward"



Sveiki mielieji,

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių režisierės Mimi Leder jausmingą dramą „Sėkmė avansu“ (Pay It Forward) (2000 m.). Štai taip sau pasipuošiau Kūčių vakarą, pasirinkdamas sėkmę ir iš tikrųjų nesigailėjau, nors filmas gal iš tų sentimentaliųjų, bet neprailgo ir pats nenusibaigiau po stalu, belaukdamas, kol jis pasibaigs. Šiaip jausmų ir ašarų pakalnių ištroškusiems žiūrovams, ypač tiems, kurie gerą filmą laiko tik tą, kuris sugraudina, manau, galite šią dramą užsirašyti į sąrašus, aišku, jeigu dar nematėte. 

Manau, kad filmas plačiąja prasme yra apie gerumą. Gerumo virusas, kitaip ir nepavadinsi. Iki šiol vieno draugo pasakymą „nebijokite būti geri“ prisimenu kaip Mažojo Princo sentencijas ir galiu laisvai pritaikyti šiai juostai, kuri lygiuojasi savo stiliumi į tokios dramos kaip „Aš esu Semas“, „Namas“. Filme susitinka du garsūs ir įvertinti aktoriai – Kevin Spacey ir Helen Hunt bei prie jų prisideda savu metu žvaigždute vadinamas simpatiškasis Haley Joel Osment, paskutiniuoju metu prapuolęs kaip į vandenį iš didžiojo kino. Aktoriai puikūs, istorija graudi, pamokanti ir galbūt truputį per naivi, utopiška, tačiau žavėtis žmogaus gerumu visada galima. Tik pagalvojau, ar kas nors pasaulyje mėgino gyventi pagal „Sėkme avansu“ principus? Ir žiūrint filmą, nepatikėti, kad galima pakeisti pasaulį ir jį padaryti geresnį, įmanoma, „tik reikia pradėti nuo savęs“. Po filmo iš tikrųjų norisi eiti ir kažkam kažką padėti. Džiaugiuosi, kad juosta uždegė manyje daryti gerus darbus, o tai tikriausiai ir yra sėkmingo filmo garantas – įteikti žmogui emocijas ir idėją.

O kalbant apie patį filmą ir jo realizaciją, kažko ypatingo negalėčiau pasakyti, visgi realizacija jos yra gana paprasta, sukalta holivudinių dramų stilistiniu pamatu, bandant pamanipuliuoti gerumu ir pagraudinti žiūrovą. Tiesą sakant be tos gerumo idėjos, kuri kaip rimbas kirto per širdį, nieko gero ir negaliu pasakyti. Tiesiog filmas patiks daugeliui paprastų filmų žiūrovams, nieko čia sudėtingo nerasite, viskas „gulasi“ lengvai ir gražiai, tad rekomenduoju sentimentų, prasmės, sergantiems depresija ir ašarų ištroškusiems žiūrovams – šis filmas Jums! Kartais patikėti stebuklais yra daug lengviau, nei žmogaus gerumu.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 40/100
IMDb:7.2


Jūsų Maištinga Siela