Filmas: "Nes ji yra moteris" / "On the Basis of Sex"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Tie, kurie nors kiek nusimano apie žmogaus teisių pažeidimus lyties diskriminacijos atžvilgiu ir kaip ilgai ir sudėtingai buvo eita prie šios lygybės visuomenėje teisiškai, manau, amerikiečių teisininkė Ruth Bader Ginsburg (1933-2020) turėtų būti gerai žinoma. Amerikoje ji tikra ikona, tačiau mums, lietuviams, dažnai ji nežinoma ir tolima, todėl nusprendžiau nors kiek susipažinti su jos gyvenimu pažiūrėjęs filmą „Nes ji yra moteris“ (angl. On the Basis of Sex) (2019).

 

Filmas mus nukelia į 1956 metus, kai jauna motina Ruth, paskatinta savo studijuojančio vyro Martino, įstoja į Harvardo universitetą, kuriame tuo metu išskirtinai mokėsi beveik vien vyrai ir moterų buvo tik keletą. Tiesą sakant, joms net nebuvo atskirų tualetų. Pagrindinė veikėja Ruth Ginsburg – neįtikėtinai sumani, iškalbi ir įžvalgi moteris netrukus diskriminuojančioje dėstytojų ir vyrų studentų aplinkoje tampa geriausia studente, tačiau į ją niekas rimtai nežiūri, nes ji yra moteris. Galiausiai Kolumbijos universitete užbaigusi studijas bando įsidarbinti advokate, tačiau jos nepriima, nes ji yra... moteris. Taigi žiūrovas regi, kaip perspektyvi ir sąžininga bei visuomenei reikalinga specialistė tyliai nugesinama ir atstumiama vyrų pasaulyje, kuriame moters vieta stereotipiškai apibrėžta pagal to laikmečio standartus: auginti vaikus, gaminti valgį, tenkinti vyrą ir būti dėkingai už tai, kad jai nereikia dirbti.

 

Galiausiai bėga metai, ateina Seksualinė revoliucija, karas Vietname ir Ginsburg pamažu permainų metu atsiveria visai kitos galimybės. Ji aptinka teisinę revoliuciją sukėlusią bylą, kada įstatymiškai diskriminuojamas vyras dėl to, kad yra vienišas ir slaugo savo sergančią mamą, todėl priešingai nei moteris, jis negali gauti išmokų. Ironiška, bet tai tiesa, visuomenėje ir teisėsaugoje į moterų diskriminacijos problemą buvo atsižvelgta tik tada, kai buvo laimėta moters advokatės byla dėl vyrų diskriminacijos, o ne moterų diskriminacijos. Filmas dailus ir labai nušlifuotas pagal Holivudo spalvas. Centre turime tipiškai vargstančią heroją, kuri iš esmės palūžusi, bet lemtingą minutę susikaupusi kaip koks supermenas išplėšia pergalę – tokius įpaminklintus filmus labai mėgsta masės ir nieko čia nepadarysi. Kita vertus, reikia žiūrėti šį filmą iš teisinių, socialinių, istorinių kontekstų perspektyvos ir numanyti, kad tikrovėje viskas buvo ne taip gražu ir herojiška. Jeigu ir verta žiūrėti, tai būtent dėl savišvietos, nes filme įdomiausia ne tiek pats Ginsburg sukurtas pompastiškas didvyrės fasadas, kuris ir nuspėjamas, ir holivudiškai šabloniškas, kiek XX amžiaus vidurio moteris teisinė toksiška įrėminimo padėtis ir kova dėl lygybės su vyrais. Filmas režisūrine prasme yra dekoratyvinis ir kaip reikiant salstelėjęs, bet man buvo naudingas ir įdomus.

 

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 59/100

IMDb: 7.1

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sėkmė avansu" / "Pay It Forward"

Sveiki mielieji,

Šiandien noriu pristatyti amerikiečių režisierės Mimi Leder jausmingą dramą „Sėkmė avansu“ (Pay It Forward) (2000 m.). Štai taip sau pasipuošiau Kūčių vakarą, pasirinkdamas sėkmę ir iš tikrųjų nesigailėjau, nors filmas gal iš tų sentimentaliųjų, bet neprailgo ir pats nenusibaigiau po stalu, belaukdamas, kol jis pasibaigs. Šiaip jausmų ir ašarų pakalnių ištroškusiems žiūrovams, ypač tiems, kurie gerą filmą laiko tik tą, kuris sugraudina, manau, galite šią dramą užsirašyti į sąrašus, aišku, jeigu dar nematėte. 

Manau, kad filmas plačiąja prasme yra apie gerumą. Gerumo virusas, kitaip ir nepavadinsi. Iki šiol vieno draugo pasakymą „nebijokite būti geri“ prisimenu kaip Mažojo Princo sentencijas ir galiu laisvai pritaikyti šiai juostai, kuri lygiuojasi savo stiliumi į tokios dramos kaip „Aš esu Semas“, „Namas“. Filme susitinka du garsūs ir įvertinti aktoriai – Kevin Spacey ir Helen Hunt bei prie jų prisideda savu metu žvaigždute vadinamas simpatiškasis Haley Joel Osment, paskutiniuoju metu prapuolęs kaip į vandenį iš didžiojo kino. Aktoriai puikūs, istorija graudi, pamokanti ir galbūt truputį per naivi, utopiška, tačiau žavėtis žmogaus gerumu visada galima. Tik pagalvojau, ar kas nors pasaulyje mėgino gyventi pagal „Sėkme avansu“ principus? Ir žiūrint filmą, nepatikėti, kad galima pakeisti pasaulį ir jį padaryti geresnį, įmanoma, „tik reikia pradėti nuo savęs“. Po filmo iš tikrųjų norisi eiti ir kažkam kažką padėti. Džiaugiuosi, kad juosta uždegė manyje daryti gerus darbus, o tai tikriausiai ir yra sėkmingo filmo garantas – įteikti žmogui emocijas ir idėją.

O kalbant apie patį filmą ir jo realizaciją, kažko ypatingo negalėčiau pasakyti, visgi realizacija jos yra gana paprasta, sukalta holivudinių dramų stilistiniu pamatu, bandant pamanipuliuoti gerumu ir pagraudinti žiūrovą. Tiesą sakant be tos gerumo idėjos, kuri kaip rimbas kirto per širdį, nieko gero ir negaliu pasakyti. Tiesiog filmas patiks daugeliui paprastų filmų žiūrovams, nieko čia sudėtingo nerasite, viskas „gulasi“ lengvai ir gražiai, tad rekomenduoju sentimentų, prasmės, sergantiems depresija ir ašarų ištroškusiems žiūrovams – šis filmas Jums! Kartais patikėti stebuklais yra daug lengviau, nei žmogaus gerumu.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 40/100

IMDb:7.2

Jūsų Maištinga Siela