Filmas: "Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių" / "Fifty Shades Darker"

Sveiki, 

Būna filmų labai gerų, būna silpnų ir būna absoliučių nesusipratimų. Tą galima pasakyti apie knygą „Penkiasdešimt tamsesnių atspalvių“ (angl. Fifty Shades Darker) (2016). Žinote, nėra čia pernelyg ką ir įžvelgti prastos knygos dar prastesnėje ekranizacijos variante. Tiesiog net keista, kad taip aukštai įvertinau pirmąją šios juostos dalį, nes man pasirodė įdomus veikėjos drovumas, Grėjaus vidiniai demonai ir valdingumas, tačiau šioji, kuri lyg ir turėjo tęsti pirmosios dalies intrigą, staiga pasmerkia žiūrovą nuobodžioms kančioms.

Visų pirma, filmas apie nieką, nors aiškiai buvo galima suprasti, kad daug laiko skiriama Grėjaus ir Anastasijos santykiams, tačiau jie tokie nuobodūs, kad galima šalia filmo žiūrėti kokią nors muilo operą. Nuobodi Anastasija, kuri ožiuojasi, jog ji tėra dar viena Grėjaus ožkelė, o Grėjus vaikšto ant piršto galų ir stengiasi, kad šioji neįsižeistų. Ak, tiesa, jie dar kas dešimt minučių, atseit pavargę nuo vienas kito įtarinėjimų ir darbinių įtampų, pasidulkina duše ir vėl viskas prasideda iš naujo... Tarsi kažkokiais idėjiniais ratais vaikščiotų, bet paprasčiausiai čia gal net ne filmo kūrėjai kalti, tiesiog knygos autorė tempė gumą ir rašė tiesiog paviršutiniškus veiksmus, daug galios ir kūrybos neskirdama tikriesiems veikėjų jausmams...

Apskritai filmas labai prastas ir man labai gaila tų standartinių masinių filmų žiūrovų, kuriems dėl komercinių sumetimų išmetamas į rinką toks šlamštas, kuris neturi ne tik BDSM praktikuojančiųjų kultūrinių niuansų ir seksualinės erotikos, kokią galbūt iš dalies buvo užgriebusi pirmoji dalis. Šis niekalas ir liks niekalu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 33/100

IMDb: 4.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Kieti bičai" / "The Nice Guys"

Sveiki, skaitytojai,

Šiuo metu viena labiausiai pasaulyje aptarinėjamų komedijų yra „Kieti bičai“ (angl. The Nice Guys) (2016) tikriausiai visai ne dėl to, kad tai „Geležinio žmogaus 3“ režisierius, bet dėl to, kad jame pasirodo kino legenda Russell Crowe ir Ryan Gosling. Nesu tikras, ar šią komediją pavadinčiau viena geriausių šių metų komedijų, tą suabejojau ne tik aš, bet ir internautų komentarai, kurie gana vidutiniškai priėmė juostą, nepaisant ten pasirodžiusių ir nuolat giriamų kino aktorių. Visgi netgi ir tokie kino graundai komedijoje atrodo it paprasti komediantai ir nieko čia nepridursi – komedijos žanras toks keblus ir pritraukti, sudominti kažkuo daugiau nei įprastomis klišėmis, vargu, ar pavyktų, nebent režisierius genialus komediantas, pvz., labai puikias komedijas kūrė W. Allen.

Ką visgi be gerai ir puikiai žinomų aktorių gali pasiūlyti „Kieti bičai“? Ogi nuostabius kostiumus ir gražiai surėdytus kadrus pagal 7-8 dešimtmečio madą, kas šiuo metu kine itin madinga, atsigręžti į kultinius filmus, madas ir jas perkurti taip skaniai pasaldinant. Bet vis tiek šioji mados tendencija ir dešimtmečiai žavi ir kelia nostalgiją. Taigi, ši komedijai kostiumų ir aplinkos detalių nestinga. Didžiausią nuostabą sukėlė amerikietiški juokeliai, kurie šiek tiek bandė išsiskirti eilinių komedijų urme. Visų pirma juokeliai nejuokingi ir tokie mediniai, kad jie savaime kelia juoką, jie subtiliai ne tiesmukūs, lyg bandyta sužadinti kitokį amerikietiško humoro gamą komedijos rinkoje. Ir, dievaži, kai veikėjai porno aktores vadina „porno damomis“, lūžau vietoje. Tiesa, nedaug tokių taiklių ir linksminančių vietelių, o kai kurie epizodai, kad ir lenktynės su automobiliais ir veikėjų poelgiai priminė net ne be komediją, o stačiokišką parodiją.

Taigi, kino aktoriai lyg ir nieko naujo nepavaizdavo, tipinė komedijinė pora kriminalinio turinio juostoje, ta pati konkurencinga suvedanti du likimus draugystė. Ir pabūsiu šįkart absoliuti pilka masė: filmą žiūrėjau tik dėl aktorių. Turiu pasakyti, kad praleidau neblogą laiką, tačiau kažin ko pasikrovęs nesijaučiu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Deganti lyguma" / "The Burning Plain"

Sveiki, kino mėgėjai,

Filmas „Deganti lyguma“ (The Burning Plain) (2008) man asmeniškai labai puikiai šliejasi su prieš tai regėtu „Motina ir dukra“ (2009), tik ši meksikiečio režisieriaus Guillermo Arriaga juosta ne tokia emocionaliai įtempta, veikiau ji žaidžia su laike išdėliotais įvykiais, ilgai neleidžia susieti įvykių galvoje, nors ir taip aišku, kad pasirinkta gan populiarus dramos kūrimo principas – chronologinė istorijos koliažo dėlionė, kuri galiausiai išsisprendžia kaip ir visos istorijos.

Kritikai šį filmą labai greitai sumaitojo, nors nepasakyčiau, kad juosta jau tokia prasta, bet turiu pasakyti, kad su ja reikia šiek tiek kantrybės, čia neužtenka fantastiškų aktorių – Charlize Theron, Kim Basinger ir Jannifer Lawrence. Žinoma, patys ištikimiausi šių aktorių sekėjai turėtų pamatyti šią juostą. Na, o man, pakankamai supinta ir graudinanti istorija, (kaip čia taisyklingiau išsireiškus?), „nepaėmė“ manęs. Žiūrėjau, lyg ir patiko, lyg ir gerėjausi aktorėmis, lyg ir mėgavausi laiko šuoliais „pirmyn-atgal-pervidurį...“, tačiau po seanso neliko didesnių apmąstymų ir permąstymų, sukrėtimo, oro trūkumo. Pasigedau kažko kito. Drama liko vidutinybės aptvarėlėje, kaip tos avys... Nors avis gano, nelaiko aptvaruose, nebent žiemą.

Šiaip ar taip nerekomenduoju tiems, kurie tikrai ruošiasi ir ketina išvysti stiprią dramą, kuri užgula krūtinę kaip nėščia dramblio patelė, bet jeigu norite vidutinės pusiau egzotiškos dramos, atmiežtos klausimais – kas yra motina, kas yra motiniškas instinktas, paaugliškos meilės pasekmės, laimingas ar neišsipildęs gyvenimas, praeities blogi sprendimai ir kiti kasdieniai dramų nagrinėjami klausimai, manau, tad  šis filmas kaip tik tai Jums!

Man įvertinimas: 6.5/10

Kritikų vidurkis: 45/100

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela