Filmas: "Boružėlė" / "Lady Bird"

Sveiki,

Kritikų išliaupsinta amerikiečių drama „Boružėlė“ (angl. Lady Bird) (2017) pretendavo į ne vieną „Oskarą“, tad lakiau progos, kada galėsiu pažiūrėti šią juostą. Pasakojimas apie katalikų mokyklą baigiančią mokinę ir besirenkančią savo kelią pasirodė vietomis nuobodoka. Kodėl? Visų pirma, kad ir tas lietuviams sunkiai suprantamas faktas, meluoti dėl savo socialinio statuso – kas per įprotis dėtis turtingesniu nei esi? Paimta kaip iš kokio prasto serialo paaugliams. Arba tie keisti katalikų mokyklos reglamentai, kaip sovietiniais lakais, matuotų mergaičių sijonus.

Taip, šiame filme daug tiesiog paaugliškai jaunatviško probleminio lauko, kuris tikriausiai įdomus nebent to laikotarpio žiūrovui. Savaime aišku, tai nėra blogai. Tačiau neapleidžia jausmas, jog visą tokios naujam gyvenimui besirenkančios merginos jauseną jau esu kažkur ir skaitęs, ir matęs kituose filmuose... Kitą vertus, šio filmo stiprioji pusė yra Saorse Ronan kuriamas pagrindinės veikėjos Christinos, kuri nori vadintis Lady Bird (Boružėle), charakteris. Kartais jis atrodo paaugliškai motyvuotas ir nuobodus, o kartais jis blyksteli keistas spontaniškais subtiliais poelgiais, dėl ko tampa išties įdomu „klijuoti“ veikėjai keistuolės etiketę.

Tiesą sakant, iš filmo tikėjausi šio bei to daugiau siužetiškai. Paviršutiniškai žvelgiant, juk tai paprasta istorija apie maištaujančią ir ambicingą mergiotę, kuriai gyvenimas aplamdys sparnus. Iš kitos pusės tai kartu ir skaudi istorija apie motinos lūkesčius, motinos ir dukters santykius, jų išsiskyrimą, naujų vertybių atradimą ir daugelį svarbių jaunam žmogui dalykų, tad manau, pirmiausia filmas aktualiausias bus šiam ieškančiam žiūrovui. Na, o aš jau jaučiuosi per visa tai perėjęs, todėl žvelgiant, kad ir kaip keistai nuskambėtų, „iš aukšto“, filmas atrodo šiek tiek pervertintas, nors ir neblogas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 94/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Kieti bičai" / "The Nice Guys"

Sveiki, skaitytojai,

Šiuo metu viena labiausiai pasaulyje aptarinėjamų komedijų yra „Kieti bičai“ (angl. The Nice Guys) (2016) tikriausiai visai ne dėl to, kad tai „Geležinio žmogaus 3“ režisierius, bet dėl to, kad jame pasirodo kino legenda Russell Crowe ir Ryan Gosling. Nesu tikras, ar šią komediją pavadinčiau viena geriausių šių metų komedijų, tą suabejojau ne tik aš, bet ir internautų komentarai, kurie gana vidutiniškai priėmė juostą, nepaisant ten pasirodžiusių ir nuolat giriamų kino aktorių. Visgi netgi ir tokie kino graundai komedijoje atrodo it paprasti komediantai ir nieko čia nepridursi – komedijos žanras toks keblus ir pritraukti, sudominti kažkuo daugiau nei įprastomis klišėmis, vargu, ar pavyktų, nebent režisierius genialus komediantas, pvz., labai puikias komedijas kūrė W. Allen.

Ką visgi be gerai ir puikiai žinomų aktorių gali pasiūlyti „Kieti bičai“? Ogi nuostabius kostiumus ir gražiai surėdytus kadrus pagal 7-8 dešimtmečio madą, kas šiuo metu kine itin madinga, atsigręžti į kultinius filmus, madas ir jas perkurti taip skaniai pasaldinant. Bet vis tiek šioji mados tendencija ir dešimtmečiai žavi ir kelia nostalgiją. Taigi, ši komedijai kostiumų ir aplinkos detalių nestinga. Didžiausią nuostabą sukėlė amerikietiški juokeliai, kurie šiek tiek bandė išsiskirti eilinių komedijų urme. Visų pirma juokeliai nejuokingi ir tokie mediniai, kad jie savaime kelia juoką, jie subtiliai ne tiesmukūs, lyg bandyta sužadinti kitokį amerikietiško humoro gamą komedijos rinkoje. Ir, dievaži, kai veikėjai porno aktores vadina „porno damomis“, lūžau vietoje. Tiesa, nedaug tokių taiklių ir linksminančių vietelių, o kai kurie epizodai, kad ir lenktynės su automobiliais ir veikėjų poelgiai priminė net ne be komediją, o stačiokišką parodiją.

Taigi, kino aktoriai lyg ir nieko naujo nepavaizdavo, tipinė komedijinė pora kriminalinio turinio juostoje, ta pati konkurencinga suvedanti du likimus draugystė. Ir pabūsiu šįkart absoliuti pilka masė: filmą žiūrėjau tik dėl aktorių. Turiu pasakyti, kad praleidau neblogą laiką, tačiau kažin ko pasikrovęs nesijaučiu.

Mano įvertinimas: 7/10

Kritikų vidurkis: 70/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtininkas eina" / "Dead Man Walking"

Sveiki, 

Niekada kaip aktoriui Tim Robbins nesimpatizavau, kaip ir jo vienam geriausiam filmui „Pabėgimas iš Soušenko“, kur jis atliko pagrindinį vaidmenį, tačiau jo režisuota drama „Mirtininkas eina“ (angl. Dead Man Walking) (1995) tikriausiai buvo vienas geriausių filmų, pristatytų 1995 metais. Tylus epinis pasakojimas, apjungiantys ištisą kultūrinį motelės kodeksų ir klišių virtinę. Lėtas pasakojimas apie vienuolę, kuri padeda paskutiniosioms dienoms mirties bausme nuteistam jaunuoliui, gali sukelti keistą emocinį sukrėtimą.

Filmas man priminė šiuolaikinio Lozoriaus nukryžiavimą – mirtis be pasirinkimo šįkart ne už visų nuodėmes, o už savo asmeninius nusikaltimus. Žinoma, tema nebe nauja, kaip ir pats filmas, bet tikriausiai ne pats mirtininko faktas čia svarbiausias, o akys vis labiau krypstančios į vienuolę Heleną, kuri lyg atstovaudama krikščioniškoms vertybėms, visgi įprasmina visą Kristaus mokymą, o aplinkiniai veikėjai, pripildyti netekčių ir pykčio, save laikantys krikščioniais, atlieka Kristaus pasmerkusios minios vaidmenį. Ir iš tikrųjų, kas tos krikščioniškos vertybės ir kaip Biblijos prasmės formuojamos pagal žmogaus nuoskaudų lygį, kodėl vienuolė nepraranda nuolankumo, kai ją pasmerkia tie patys krikščionys ir draugai? Tai tiesiog vienas didelis filmas ne tik apie religijos vertybių sumaištį ir jų interpretavimo susipainiojimą, galima sakyti, manipuliaciją savo emocinėms poreikiams tenkinti, bet ir apskritai apie žmogiškumą.

Žiūrovas yra priverstas eiti konfrontuoti su žmogiškumu ir nusikaltimo mastu, vyksta mažytė gėrio ir blogi kova, mirtininko ir vienuolės kova, kuri paremta gailestingumu, todėl taip sunkiai šis atvejis ištrauktas iš Kristaus nukryžiavimo ir atleidimo istorijos ir pritaikytas šių dienų rėžimui, tampa toks skausmingai atpažįstamas ir artimas, kad net artimesnis už pačios Biblijos stilizavimo momentus. Filmas tiesiog puikus ir smarkiai diskutuotinas visais žmogiškumo principais. Nuostabius vaidmenis sukūrė Susan Sarandon, kuri pelnė už šį vaidmenį „Oskarą“, bei Sean Penn – nominaciją kai geriausias aktorius. Brandus, stiprus, paveikus emociškai filmas, pilnas plataus diskusinio spektro. Tiesiog re-ko-men-duo-ju!

Mano įvertinimas: 10/10

Kritikų vidurkis: 80/100

IMDb: 7.6

Jūsų Maištinga Siela