Filmas: "Boružėlė" / "Lady Bird"

Sveiki,

Kritikų išliaupsinta amerikiečių drama „Boružėlė“ (angl. Lady Bird) (2017) pretendavo į ne vieną „Oskarą“, tad lakiau progos, kada galėsiu pažiūrėti šią juostą. Pasakojimas apie katalikų mokyklą baigiančią mokinę ir besirenkančią savo kelią pasirodė vietomis nuobodoka. Kodėl? Visų pirma, kad ir tas lietuviams sunkiai suprantamas faktas, meluoti dėl savo socialinio statuso – kas per įprotis dėtis turtingesniu nei esi? Paimta kaip iš kokio prasto serialo paaugliams. Arba tie keisti katalikų mokyklos reglamentai, kaip sovietiniais lakais, matuotų mergaičių sijonus.

Taip, šiame filme daug tiesiog paaugliškai jaunatviško probleminio lauko, kuris tikriausiai įdomus nebent to laikotarpio žiūrovui. Savaime aišku, tai nėra blogai. Tačiau neapleidžia jausmas, jog visą tokios naujam gyvenimui besirenkančios merginos jauseną jau esu kažkur ir skaitęs, ir matęs kituose filmuose... Kitą vertus, šio filmo stiprioji pusė yra Saorse Ronan kuriamas pagrindinės veikėjos Christinos, kuri nori vadintis Lady Bird (Boružėle), charakteris. Kartais jis atrodo paaugliškai motyvuotas ir nuobodus, o kartais jis blyksteli keistas spontaniškais subtiliais poelgiais, dėl ko tampa išties įdomu „klijuoti“ veikėjai keistuolės etiketę.

Tiesą sakant, iš filmo tikėjausi šio bei to daugiau siužetiškai. Paviršutiniškai žvelgiant, juk tai paprasta istorija apie maištaujančią ir ambicingą mergiotę, kuriai gyvenimas aplamdys sparnus. Iš kitos pusės tai kartu ir skaudi istorija apie motinos lūkesčius, motinos ir dukters santykius, jų išsiskyrimą, naujų vertybių atradimą ir daugelį svarbių jaunam žmogui dalykų, tad manau, pirmiausia filmas aktualiausias bus šiam ieškančiam žiūrovui. Na, o aš jau jaučiuosi per visa tai perėjęs, todėl žvelgiant, kad ir kaip keistai nuskambėtų, „iš aukšto“, filmas atrodo šiek tiek pervertintas, nors ir neblogas.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 94/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela  

Filmas: "Siuntėjas" / "The Giver"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Siuntėjas“ (angl. The Giver) (2014). Tai ekranizacija pagal tokio paties pavadinimo romaną paaugliams. Kiek girdėjau, ši knyga sukrečianti ir jaunimas tiesiog su malonumu ją sugraužia, deja, taip pasakyti negaliu apie matytą filmą negaliu.

Iš esmės filmas nėra prastas, tačiau paskutiniu metu pernelyg daug filmų, kuriame vaizduojama apokaliptinė bendruomenė, kuri skirstoma į idilinius sektorius, iš jų renkami kažkokie išskirtinių gebėjimų asmenys ir jie įsivelia į pavojingas misijas, drebinančias visą idilinę sistemą... Panašiai buvo su „Bado žaidynėmis“, „Sieloneše“ bei „Divergente“... Todėl šis filmas tiesiog niekuo manęs nenustebino. Dabar galvoju, jeigu „Siuntėją“ būčiau pamatęs, tarkime, prieš kokius penkerius metus, kai tik sužibo „Saulėlydžio“ saga, tų filmų tarpe „Siuntėjas“ būtų blykstelėjęs visai kitomis spalvomis, o dabar filmas tapo tiesiog vienos nakties meiluže, po kurios net jo vardo neįmanoma deramai įsiminti...

Kadras iš filmo "Siuntėjas".

Aišku, filmas turi įdomią mintį, siužetą, tačiau ta „formulė“ jau vienur ar kitur jau nuspėjama, pernelyg nestebinanti. Va, kas nustebino, tai būtent puikiosios Meryl Streep pasirodymas tokio tipažo filme. Žinoma, tokio tipažo filmas neleidžia ypač pasireikšti aktoriniam meistriškumui, bet, kaip visada pasikartosiu, gera žiūrėti į Meryl Streep, nors ji ir visą laiką pratupėtų ant kokio nors akmens, ir jokie tikriausiai filmai nebesuterš jos kaip aktorės ikonos įvaizdžio. Visgi režisieriui Philip Noyce nepavyko „perspjauti“ savęs. Man kur kas labiau patiko jo „Kaulų kolekcionieriaus“ ekranizacija su Angelina Jolie priešakyje. „Siuntėjui“ kažko trūko – kažkokio susikaupimo, momentalumo, nes viskas prabėgo taip greit ir, kaip kiti jau pastebėjo, filmas pasibaigia, ir po jo nebelieka jokių minčių, diskusijų, klausimų. Buvo, pražuvo ir nieko neliko. Taip su geromis juostomis nebūna.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela