Filmas: "Mirtina tyla" / "Dead Calm"

Sveiki, skaitytojai,

Šįkart trumpai apie filmą „Mirtina tyla“ (angl. Dead Calm) (1989), režisuotą trilerių meistro Philip Noyce, kurį galbūt kai kas geriau žino kaip „Druska“ (2010) ar „Kaulų kolekcionierius“ (1999) režisierių. Patyręs ir išmanantis šį žanrą režisierius mums siūlo su Nicole Kidman ir Sam Neill paplaukioti po Ramųjį vandenyną. Trijų veikėjų filmas (neskaitant to išprotėjusio šuns Beno), sakytume, labai minimalistinis, tačiau jūros platybės ir sudėtingos filmavimo sąlygos leidžia pasinerti išties gerai psichologinei įtampai.

Apskritai kuo toliau, tuo manau, kad trilerio žanras yra tas žanras, kuris daugelyje filmų išlieka gana aukštos kokybės, kur kas sunkiau sukurti gerą dramą ar komediją. „Mirtina tyla“ neabejotinai įtraukia ir net šiek tiek baugina savo siužetine linija – bejėgė moteris lieka vienui viena su maniaku, o vyrukas skęstančiame laive, už daugelių kilometrų kovoja už gyvybę. Na, ir viskas pagal proporcijas ir trilerio taisykles... Dar visai jaunutė N. Kidman, jau patyręs S. Neill ir keistokos išvaizdos Billy Zane tiesiog šoka pagal režisieriaus dūdelę ir vaidina kuo puikiausiai. Neretai trileris neatskleidžia aktorių meistrystės, tačiau „Mirtina tyla“ nėra iš tų sausų filmų vaidybos atžvilgiu ir leidžia pasimėgauti aktorių vaidyba – visų trijų aktorių veikėjai turi savo „cinkelį“ ir nėra vien tik sukalti pagal šablonų kiautus.

Nežinau, kaip kitiems, bet man šis senstelėjęs trileris pasirodė grieko vertas filmas. Rekomenduoju aštresnio kino mėgėjams, kurie dar pasiilgsta ir geros vaidybos.

Mano įvertinimas: 8.5/10

IMDb: 6.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Siuntėjas" / "The Giver"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Siuntėjas“ (angl. The Giver) (2014). Tai ekranizacija pagal tokio paties pavadinimo romaną paaugliams. Kiek girdėjau, ši knyga sukrečianti ir jaunimas tiesiog su malonumu ją sugraužia, deja, taip pasakyti negaliu apie matytą filmą negaliu.

Iš esmės filmas nėra prastas, tačiau paskutiniu metu pernelyg daug filmų, kuriame vaizduojama apokaliptinė bendruomenė, kuri skirstoma į idilinius sektorius, iš jų renkami kažkokie išskirtinių gebėjimų asmenys ir jie įsivelia į pavojingas misijas, drebinančias visą idilinę sistemą... Panašiai buvo su „Bado žaidynėmis“, „Sieloneše“ bei „Divergente“... Todėl šis filmas tiesiog niekuo manęs nenustebino. Dabar galvoju, jeigu „Siuntėją“ būčiau pamatęs, tarkime, prieš kokius penkerius metus, kai tik sužibo „Saulėlydžio“ saga, tų filmų tarpe „Siuntėjas“ būtų blykstelėjęs visai kitomis spalvomis, o dabar filmas tapo tiesiog vienos nakties meiluže, po kurios net jo vardo neįmanoma deramai įsiminti...

Kadras iš filmo "Siuntėjas".

Aišku, filmas turi įdomią mintį, siužetą, tačiau ta „formulė“ jau vienur ar kitur jau nuspėjama, pernelyg nestebinanti. Va, kas nustebino, tai būtent puikiosios Meryl Streep pasirodymas tokio tipažo filme. Žinoma, tokio tipažo filmas neleidžia ypač pasireikšti aktoriniam meistriškumui, bet, kaip visada pasikartosiu, gera žiūrėti į Meryl Streep, nors ji ir visą laiką pratupėtų ant kokio nors akmens, ir jokie tikriausiai filmai nebesuterš jos kaip aktorės ikonos įvaizdžio. Visgi režisieriui Philip Noyce nepavyko „perspjauti“ savęs. Man kur kas labiau patiko jo „Kaulų kolekcionieriaus“ ekranizacija su Angelina Jolie priešakyje. „Siuntėjui“ kažko trūko – kažkokio susikaupimo, momentalumo, nes viskas prabėgo taip greit ir, kaip kiti jau pastebėjo, filmas pasibaigia, ir po jo nebelieka jokių minčių, diskusijų, klausimų. Buvo, pražuvo ir nieko neliko. Taip su geromis juostomis nebūna.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela