Filmas: "Egipto dievai" / "Gods of Egypt"

Sveiki, skaitytojai,

Dabar galvoju, kad sukurti gerą ir brangų holivudinį filmą yra labai sunkus darbas, daug sunkesnis, nei sukurti mažo biudžeto rimtą filmą. Daug kino kritikos sulaukęs filmas „Egipto dievai“ (angl. Gods of Egypt) (2016) iš tikrųjų negali nieko novatoriško ir išskirtiniu pasigirti, išskyrus tai, kad nepaisant visų klišių ir prabangos, filmas atitinka visai gero pramoginio filmo tipažą. Filmas turėjo atskleisti mums Egipto dievų hierarchiją, prikelti senąją Egipto civilizaciją, tačiau, reikia pripažinti, kad filmui to padaryti nepavyko. Ir režisūra čia visai nekalta, nes filmo uždavinys buvo papasakoti nuotykių kupiną kelionę, o ne edukaciškai penėti žiūrovą.

Filmas apskritai gražus reginys, jis gana paveikiai ir nuotaikingai nuteikia. Nuo pat pirmųjų kadrų aišku, ko siekia režisierius ir kokio tipažo kuriami veikėjų charakteriai. Į filmavimą pavyko prisikviesti ryškių gerai žinomų aktorių, tačiau filmą pateikti kaip tikrai vertą kūrinį gana sudėtinga. Filmas sukurtas uždirbti daug pinigų, sutraukti kuo daugiau žiūrovų į kino sales, tačiau, kiek žinau, filmo pajamos neatsipirko kūrėjų lūkesčių. Darbo, sukviečiant kuo daugiau žiūrovų ir žadant puikių vaizdo efektų, įdėta žvėriškai daug.

Nepaisant viso komercinio patoso, filmas pastatytas prabangiai, šiek tiek priminė „Nemirtingieji“, kur aiškiai nusakomi herojaus biografiniai faktai, nuotykiai derinami su veiksmo žanru. Tai dėl tos didybės, tikrai, man asmeniškai labai patiko. Patiko ir pats filmas, tačiau kažin ko daugiau nei tik gero populiaraus komercinio dėsniais sukurto filmo nesitikėkite. Tai toli gražu ne šedevras, tačiau žiūrėti drąsiai galima.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 23/100

IMDb: 5.6

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Siuntėjas" / "The Giver"

Sveiki,

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Siuntėjas“ (angl. The Giver) (2014). Tai ekranizacija pagal tokio paties pavadinimo romaną paaugliams. Kiek girdėjau, ši knyga sukrečianti ir jaunimas tiesiog su malonumu ją sugraužia, deja, taip pasakyti negaliu apie matytą filmą negaliu.

Iš esmės filmas nėra prastas, tačiau paskutiniu metu pernelyg daug filmų, kuriame vaizduojama apokaliptinė bendruomenė, kuri skirstoma į idilinius sektorius, iš jų renkami kažkokie išskirtinių gebėjimų asmenys ir jie įsivelia į pavojingas misijas, drebinančias visą idilinę sistemą... Panašiai buvo su „Bado žaidynėmis“, „Sieloneše“ bei „Divergente“... Todėl šis filmas tiesiog niekuo manęs nenustebino. Dabar galvoju, jeigu „Siuntėją“ būčiau pamatęs, tarkime, prieš kokius penkerius metus, kai tik sužibo „Saulėlydžio“ saga, tų filmų tarpe „Siuntėjas“ būtų blykstelėjęs visai kitomis spalvomis, o dabar filmas tapo tiesiog vienos nakties meiluže, po kurios net jo vardo neįmanoma deramai įsiminti...

Kadras iš filmo "Siuntėjas".

Aišku, filmas turi įdomią mintį, siužetą, tačiau ta „formulė“ jau vienur ar kitur jau nuspėjama, pernelyg nestebinanti. Va, kas nustebino, tai būtent puikiosios Meryl Streep pasirodymas tokio tipažo filme. Žinoma, tokio tipažo filmas neleidžia ypač pasireikšti aktoriniam meistriškumui, bet, kaip visada pasikartosiu, gera žiūrėti į Meryl Streep, nors ji ir visą laiką pratupėtų ant kokio nors akmens, ir jokie tikriausiai filmai nebesuterš jos kaip aktorės ikonos įvaizdžio. Visgi režisieriui Philip Noyce nepavyko „perspjauti“ savęs. Man kur kas labiau patiko jo „Kaulų kolekcionieriaus“ ekranizacija su Angelina Jolie priešakyje. „Siuntėjui“ kažko trūko – kažkokio susikaupimo, momentalumo, nes viskas prabėgo taip greit ir, kaip kiti jau pastebėjo, filmas pasibaigia, ir po jo nebelieka jokių minčių, diskusijų, klausimų. Buvo, pražuvo ir nieko neliko. Taip su geromis juostomis nebūna.

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikų vidurkis: 48/100

IMDb: 6.3

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Piktadarės istorija" / "Malifecent"

Sveiki, kino gerbėjai,

Atrodo, kad mūsų kino teatruose šios vasaros pradžioje yra vienas ryškus lyderis – filmas „Piktadarės istorija“ (angl. Maleficent) (2014), apie kurio kūrimą sužinojau beveik prieš dvejus metus ir jau ėmiau laukti – laukti teko itin ilgai. Filmas atsiėjo 200 milijonų JAV dolerių ir yra tikriausiai pelningiausias filmas šį vasarą. Režisierius viename interviu užsiminė, kad tikriausiai šio filmo nė nebūtų, jeigu aktorė Angelina Jolie  nebūtų sutikusi vaidinti raganos. Keista, nes Angelina Jolie tikriausiai šiuo vaidmeniu ir baigė savo kaip aktorės karjerą, nors būta blankių užuominų, kad jai siūlomas „Kleopatros“ vaidmuo. Aktorė pasinėrusi į režisierės darbą ir jau šių metų pabaigoje sulauksime antrojo jos režisuoto filmo „Nepalaužiamas“, priminsiu, kad pirmasis vadinosi „Kraujo ir medaus žemėje“ (2011), man padaręs išties puikaus filmo įspūdį, kad net keista, jog jo niekas taip neišvertė į lietuvių kalbą.

Filmas „Piktadarės istorija“ skirtas visai šeimai, prisodrintas specialiųjų efektų ir keliantis didingo filmo įspūdį. Tai išties pilnas puikių vaizdo efektų filmas, kuris rekonstruoja ir pateikia kitokios „Miegančiosios gražuolės“ pasakos versiją, visas galias nukreipdamas į pasakos blogąją raganą Maleficentą. Kaip jau populiaru visą dešimtmetį, taip ir šiame filme, blogiukai nebeužima vienareikšmiškos pozicijos, kinas paskutiniu metu ima rekonstruoti bloguosius personažus, parodydamas jų „sublogėjimo“ priežastis ir netgi filmo finale jie paverčiami savotiškais didvyriais – net neabejokite, šis filmas yra toks pat. 

 Kadras iš filmo "Piktadarės istorija".

Žiūrėjau filmą, kuris iš tikrųjų man patiko – visada man patinka stebukliniai pasauliai, kuriuose taip ryškiai ir nenuobodžiai patirsite tik kino teatre 3D versijoje. Neįtikėtini filmų technologijos šuoliai tiesiog ištirpina realybės pojūtį, todėl sėdėdamas kino salėje pagalvojau, kad greitai tikriausiai atsiras tai, jog galėsime gyventi kine ir net paveikti vienaip ar kitaip filmų personažų likimus. Juk pamažu einame link to, argi ne taip? Seanso metu buvo šiek tiek gaila Angelinos Jolie, kuri tokio masto pripažinta aktorė apleido kiną ir pasitraukė į režisūrą. Tikrai apmaudu, kad pasiekusi savo kaip aktorės aukštumas, ji atsisveikina ir vis labiau pasitraukia į užkampius... Filme pasirodo ir jos tikrieji vaikai, kurie nesugadino šio filmo. O ką galiu pasakyti apie Dakotos jaunėlę sesutę Elle Fanning? Keistas režisieriaus pasirinkimas, bet Elle jau šiokia tokia žvaigždė, nors itin grožiu gal ir nepasižymi šiam vaidmeniui, nors negražia jos irgi nepavadinsi, bet bent talentinga ir jos būvimas kine neerzino. Aišku, visas filmas laikosi ant piktadadės istorijos ir A. Jolie skleidžiamo kaulėto šaltumo, kuris ir graudina, ir džiugina. 

Patiko šis reginys, kad nejučia ėmiau laukti 2015 metais pasirodysiančio kitos pasakos ekranizacijos – „Pelenė“, kuri žada būti taip pat pilna vaizdo efektų ir šiek tiek kitokių siužeto vingrybių.

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 56/100

IMDb: 7.0

Angelina Jolie ir Elle Fanning per spaudos konferenciją atsako į klausimus:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Okulus" / "Oculus"

Sveiki, kino maniakai, 

Šįkart noriu trumpai pakomentuoti dar vieną siaubo filmą, kuris vadinasi „Okulus“ (angl. Oculus) (2013) – tai bene naujausias amerikietiško komercinio siaubo filmų rinkos produktas, kurio pavadinimą išvertus iš lotynų kalbos būtų – „Akis“. Po itin nevykusio seanso su filmu „Šėtono belaukiant“, nusprendžiau nepasiduoti ir griebti dar vieną, tik šįkart jau gerai įvertintą filmą.

„Okulus“ – tai nėra pirminis filmas apie vaiduoklių veidrodį, praeityje būta sukurta ir daugiau pasakojimų, bet šis tikriausiai bus sėkmingiausias filmo kūrėjų darbus, pasiekęs net Lietuvą. Iš esmės filmas tikrai neblogas, patiko savo atmosfera, nors ji gana iš pradžių šabloniška – garso takelio pamasintos įtampų scenos, žvilgsniai, atodūsiai ir bla-bla... Tačiau nustebino pats siužetas. Akivaizdu, kad siaubo filmus yra ištikęs idėjinis paralyžius, kurį nors kiek atšildo tokie filmai kaip „Okulus“, „Išvarymas“, pirmosios dvi „Paranormalaus aktyvumo“ dalys.

Siužetas netikėtas, žaismingas – tai paaiškėja juostai persiritus į antrąją pusę. Labai gražiai sužaista filmo laikais, veidrodžio iliuzija, tikrovės ir anapusinio pasaulio paralelėmis. Tai daugiasluoksnis laiko atžvilgiu pasakojimas, kuris šiek tiek praturtina filmą pasakojimo pobūdžiu. Patiko žavūs, jauni ir gražūs aktoriai – Karen Gillan bei Brenton Thwaites, kurių duetas man nejučia priminė „Jonukas ir Grytutė: Raganų medžiotojai“ vaidybinį duetą. Filmas pasirodė neužtęstas, tikslingai subalansuotas, vietomis sukėlęs tikrai vykusį susidomėjimą, kad ėmiau klausti – kas per velnias, ar jie kartais patys negyvena veidrodyje? Ir tas susidomėjimas, sprendimas, mįslės buvo tikriausiai geriausia, ką davė šis filmas. O kas dėl paties siaubo? Sunkoka mane išgąsdinti filmuose, bet vis labiau imu prisiminti vaikystę ir senus gerus bauginančius filmus apie pilies vaiduoklius bei nesuromantizuotus vampyrus. Kur dingo šie filmai? 

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 61/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela