Filmas: "Zomša" / "Le daim" / "Deerskin"

 

Sveiki,

Bandau pasivyti laiką žiūrėdamas prieš kelerius metus rodytus Kino pavasario filmus, kurių negalėjau anuomet dėl laiko stokos sužiūrėti, teko rinktis kitus filmas arba buvo nesudominę. Visgi prancūzų režisieriaus Quentin Dupieux juodojo humoro komediją „Zomša“ (pranc. Le Daim) (2019) norėjau pamatyti dar anuomet, tačiau pasirinkau kitą filmą, bet neapleido jausmas, jog būsiu kažko netekęs. Vakar bandžiau šį filmą suvirškinti, tačiau žiūrėdamas vis stebėjausi, kaip šis išliaupsintas filmas absoliučiai nesižiūri, o mano namiškiai keikdamiesi pabėgo į kitą kambarį mane iškolioję, kad ir vėl parinkau prastą juostą. Visgi pažiūrėjau sukandęs dantis iki galo.

Istorija pasakoja apie keistą barzdotą vyruką, kuris brangiai nusiperka iš elnio odos pagamintą kaubojišką striukę, nesibodi visiems provincijos miestelėnams demonstruotis ir yra aklai atsidavęs savo fetišui. Galiausiai žmonai užblokavus sąskaitą, jis pinigų bando prasimanyti iš vietos baro padavėjos, kuri mano, jog paslaptingas vyrukas filmuoja įstabų eksperimentinį filmą, todėl melžia iš savo bankomato ir jį šelpia. Vyrukas abejingas viskam, išskyrus savo zomšinei striukei, kuri dar su juo ir kalbasi bei įsako sunaikinti visas kitas striukes, nes ji, supraskite, yra karalienė ir nori būti vienintelė...

Iš pradžių pamaniau, kad filmas įtrauks, atsiras trilerio ar siaubo motyvų, maniausi, kad man iš tikrųjų patinka juodasis humoras, simboliai ir metaforos, tačiau purkštavau žiūrėdamas šį beskonį absurdą. Žinote, būna tokių super gerų filmų, festivalio favoritų, kurių crazy idėjos nesuprantamos, tačiau kažkaip žiūrėdami patiriame euforiją, nes asmeniškai atrandame toje kakofonijoje dalį tiesos, tačiau, Dieve brangus, „Zomša“ yra totalus beaistris niekalas. Čia tikriausiai genialumas turėjo būti kalbanti striukė ir vyrukas, kuris spjauna į viską ir tampa striukės vergu? Parabolė tikriausiai tame, kad visi esame savo daiktų ir aistrų vergai, linkę aukoti žmones, laiką ir save vardan... striukės šiuo atveju, kol tos aistros mus pražudo. Tikriausiai tie statiškai įžūlūs antžmogiški vaizdiniai turėjo įaudrinti žiūrovą, pvz., nusižudęs viešbučio administratorius, ventiliatoriaus sraigto sparnu kapojamas arbūzas bei užkasamos striukės duobėje... Atleiskite, absoliučiai nejuokinga. Tai man priminė beskonį, šaltą švedų režisieriaus Roy’aus Anderssono filmo negyvumą, kai į rimtus reikalus bandoma žiūrėti kažkaip teatralizuotai, prikaišiojant neįdomių lėliškų simbolių ir iš paprastumo padaryti genialumą. Nežinau, absoliučiai nusivyliau šiuo filmu.

Mano įvertinimas: 1/10

Kritikų vidurkis: 68/100

IMDb: 6.7

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Artistas" / "Artist"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pasidalyti neseniai pačiais įvairiausiais apdovanojimais apipiltą, o paskutiniuoju metu ir „Oskarą“ paėmusį, kino filmą „Artistas“ (Artist) (2011 m.). Taigi, nebylusis filmas atgyja šioje epochoje, kai apskritai ekranuose karaliauja specialieji vaizdo efektai su efektingais garso takeliais. Sakyčiau, apdovanojimų gausą filmą lydi nebyliojo filmo fosilijų atkasimas reikiamu momentu ir mokėjimas jį išpopuliarinti. Prisipažinsiu, niekada nežiūrėjau nebyliojo kino, tačiau šis buvo „savotiškas“ ir žinoma, kitoks, nei nebylusis kinas.

„Artisto“ sėkmė „originalume“, tačiau tas originalumas visiškai neoriginalus. Taip, puikūs aktoriai, kostiumai ir t.t., bet siužetinė linija man tokia banaloka. Toks įspūdis, kad filmas kurtas tik tam, kad atgaminti nebylųjį kiną ir mažiau išprususiam žiūrovui įteikti tai kaip nepaprastai originalų hamburgerį – imk ir ryk! Taip, filmas pakankamai gražus, grakštus, puikiai apgalvotos detalės, tačiau iš siužeto tikėjausi kur kas daugiau. Populiaraus aktoriaus nuosmukio ir kylančios aktorės meilės sankirtos – filmas su laiminga pabaiga. Nemanau, kad turėtų kas nors per daug nustebti, retrospektyvios spalvos tik sutvirtina filme vaizduojamo laikmečio tendencijas, neprastai atskleista ir paties personažo Artisto dvasinis nuosmukis – krentančios plunksnos garsas ir t.t. Iš esmės yra neblogų dalykų šiame filme, yra ką ir pakapstyti, paanalizuoti, pasigrožėti, tačiau filmas manęs asmeniškai nelabai žavėjo ir „Oskaro“ statulės jam ir pagrindiniam aktoriui neduočiau, ir antro karto nežiūrėčiau, tačiau pasižiūrėti kaip kažką kitokio nūdienos filmų pasaulyje gal ir ne pro šalį.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 89/100
IMDb: 8.0

Jūsų Maištinga Siela