Filmas: "Liokajus" / "The Butler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Liokajus“ (angl. The Butler) (2013). Tai amerikiečių filmas, kuris mus nukelia į XX amžiaus pradžią ir pasakoja Amerikos afroamerikiečių išsilaisvinimą ne tik iš vergijos, bet ir sulyginant jų teises su baltaodžiais. Tai sudėtingas laikotarpis, kuris Amerikai labai svarbus, jame vaizduojami šalies vidaus įvykiai, istorinės asmenybės... Iš esmės filmas savo tematika panašus į „12 vergovės metų“, kuris buvo apipiltas apdovanotas, bet šis kažkodėl taip ir praslinko be didesnių aikčiojimų, nors, sakyčiau, filmas prilygsta ir savo „broliui“.

Žinote, man patiko ši filmo juosta. Kažkodėl žiūrėjau labai lengvai, atsipūtęs, žinodamas, ko daugmaž tikėtis, gal dėl to jis man šiek tiek šiltesnis už „12 metų vergovės“, kuris gal kiek pasirodė ištęstas. „Liokajus“ – tai didelis laiko šuoliavimas per ypatingus juodaodžiams istorinius dešimtmečius. Patiko filmo aranžuotė, dėlionė, atskleisti dešimtmečiai ir, žinoma, jau gerai pažįstami aktoriai. Didelių pagyrų galiu pasakyti aktoriui Forest Whitaker, kuris atliko pagrindinį senstančio liokajaus vaidmenį. Jis šiame filme atrodė toks šiltas, susirūpinęs ir visada atsargus, ką būtent ir reikalavo iš juodaodžių šie sunkūs dešimtmečiai. Aišku, Oprah Winfrey kaip ir filme pasirodžiusi diva laikoma Mariah Carey nėra naujiena, nes režisierius Lee Daniels jau buvo pasikvietęs jas filmuodamas savo tikriausiai stipriausiame darbe – filmą „Meilutė“. Regis režisieriui socialinės problemos ir rasių sumaištis yra kertiniai akmenys – svarbiausia pasiųsti filmu žinią į visuomenę.

Tai filmas nėra pramoga, veikiau tai įdomi istorinė medžiaga, aukštinanti laisvės ir lygybės bei šeimos vertybes. Tai kartu jautri drama, žiauri ir negailestinga, bet tai kartu ir meninė istorinių įvykių rekonstrukcija. Tokius filmus aš mėgstu ir palaikau, tokius filmus aš rekomenduoju visokio kino žiūrovams. Šis – tai, dėl ko nenusivilsite.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Laiškanešys" (Popierinis berniukas) / "The Paperboy"

Sveiki visi, 

Šiandien noriu pakomentuoti Kanų kino festivalio filmą „Laiškanešys“ (The Paperboy) (2012 m.), o kai kur dar galite rasti vertimą „Popierinis berniukas“. „Meilutės“ režisierius Lee Daniels Kanų kino festivalyje pristatė vieną naujausių savo darbų, kuris buvo nedelsiant sumaitotas kino kritikų. Ir iš tikrųjų, tai žinodamas kinomaniakų nuomonę apie juostą, ryžausi su kartėliu ir nusivylimu pažiūrėti, ir gavau vėl su kuoka per galvą. Nes filmas toli gražu nėra nevykęs, aišku, iki geros kriminalinės dramos su humoro pabarstukais pritrūko, pritrūko, bet iš esmės filmas mane labai įtraukė ir po jo kažkaip net kelias dienas plaukiojau, ieškodamas kažkokio jame atsakymo.

Scenarijumi filmas pasirodė silpnokas, nes būtent scenarijus atrodė toks nesuveržtas, palaidas, trūko pagrindinės ryškios linijos – anei čia kriminalas, anei meilės istorija, nors būta jame visko! Bet po to pagalvojau, kad šunys matė, būtent todėl tas filmas savo palaidais galais ir patiko. Pakankamai gerai atkurtas septintas dešimtmetis, labiausiai per Nicole Kidman makiažą ir aprangą, pastaroji – jokia paslaptis, talentų talentas, o šis amplua jos karjeroje man pasirodė vienas iš iššūkių, kuriais vis dar nustebina žiūrovą. Būtent šiame filme Kidman buvo kaip niekad kitoniška ir jai nebūdingas amplua – keturiasdešimtmetė laisvo elgesio mergina, kuri pametė galvą dėl brutalaus galvijo. Šiame filme netrūksta pakankamai intymių ir kartu šmaikščių scenų – garsioji scena, kai Kidman šlapinasi ant medūzos nudeginto perpus jaunesnio aktoriaus Zac Efron ar jai ši ima plėšyti pėdkelnes, kad galėtų išskiesti kojeles aistrų kamuojamam kaliniui. Super! O ir Zac Efron atrodė šįkart įdomiai, neerzinančiai ir toli gražu šokoladu, mėtom, ar dar velniai žino kuo, nekvepėjo. 

Sakau, tokių daug bereikalingų, pašalinių linijų, kurios nebuvo išplėtotos – tarnaitės juodaodės gyvenimas ir septinto dešimtmečio požiūris į spalvotuosius, homoseksualaus brolio gyvenimas, neaiškiai įtempta ir beveik pamesta kriminalinė linija, kuri pernelyg nesudomino, bet kartu visa palaida laukinių gėlių puokšte sutvisko septinto dešimtmečio dvasia, garso takeliu bei pakankamai makabriška filmo pabaiga. Nežinau, kaip kitiems, bet šis filmas man visgi šiokį tokį įspūdį paliko.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 45/10

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela