Filmas: "Marija" / "Mary"

Sveiki visi,

Apie Jėzaus ir Magdalietės gyvenimą sukurta begalės pjesių, įvairiausių teatro pastatymų ir filmų, ir kaskart vis bandoma atrasti naujų šios istorijos žiūros taškų ir formų. Panašiai yra ir su Abel Ferrara filmu „Marija“ (angl. Mary) (2005), kuriame jis atskleidžia jau seniau iš „Da Vinčio Kodo“ sensacingai neva atskleistus Marijos ir Petro konkurenciją dėl Jėzaus meilės. Tik šįkart scenarijus eina dviem kryptimis – daugiausiai apie šiuolaikinius laikus, apie filmavimo aikštelėje, kuriant filmą apie Jėzų, kilusius asmeninius dvasinius praregėjimus.

Pagrindinis vaidmuo atiteko visiems puikiai žinomam aktoriui Foster Whitaker‘iui, kuris turi mylimą moterį, kuri tuoj jam pagimdys kūdikį, tačiau lova dalijasi su meiluže ir negana to, jis veda religinės tematikos laidą. Tai veikėjas, kuris blaškosi tarp pasirinkimo dėl tikėjimo, pilnas dvejonių savo gyvenimu ir įsitikinimu. Jis susidomi aktore, kuri po Marijos vaidmens atlikimo pasitraukė ir tvirtina esanti tiesiogiai susijusi su Magdalietės asmenybe... Dvi mistifikuotos siužetinės linijos pateikia labai platų spektrą – nuo purvinos ir manipuliuojančios žiniasklaidos iki Biblijinių misterinių temų. Pasakojimo fabula daugiasluoksnė, o istorijos prasmės siejamos paralelėmis ir analogijomis. Iš vienos pusės dėl to filmas tik įdomesnis ir originalesnis, o iš kitos – filmas pateikia tiek daug klausimų apie savo reikšmes, kad imi klausti ne tai, ką norėjo pasakyti filmo veikėjai, o ką vienokiu ar kitokiu būdu norėjo pasakyti pats režisierius? Filmas tampa gana miglotas, mistifikuotas ir net jam pasibaigus, kyla daug klausimų tiek dėl turinio, tiek jo realizavimo.

Nepasakyčiau, kad tai itin stiprus filmas ar paveikus, tačiau jame scenarijus tampa išties kebliu rebusu, tačiau negalima nuleisti nuo, mano akimis, vienos geriausios prancūzų kino aktorės Juliette Binoche – jie verta šimto nusilenkimo ir tokie mažo biudžeto filmai išties jai tinka, atskleisti savo nevienkryptį personažą. Taigi, filmas ir patiko, ir ne itin sužavėjo, jis tiesiog kitoks, nepataikaujantis neišprususiam žiūrovui, nagrinėjantis tik sau įdomias temas ir nekvaršinantis galvos, kaip save parduoti. Kažkaip, gerai, kad toks kinas yra, tačiau rekomenduočiau „Mariją“ kam nors? Gal prieš tai gerai pagalvočiau kam.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Žiaurus žaidimas" / "The Crying Game"

Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti „Interviu su vampyru“ airių režisieriaus Neil Jordan filmą „Žiaurus žaidimas“ (angl. The Crying Game) (1992). Tiesą sakant, režisierius imasi pačių įvairiausių žanrų ir daug dalykų jam pasiseka, bet vienas iš geriausių dalykų, kas jam pavyksta dramose – „permesti“ tvarkingai ir organiškai sutvarkytą scenarijaus mintį. Sako, kažkada filmas daug ką šokiravęs, pelnęs nemažai apdovanojimų, tačiau sužiūrėjau taip ramiai, lyg žiūrėčiau kone meditacinį filmą, nors su meditaciniu kiniu, neapsirikite, filmas nieko bendro neturi.

Iš tikrųjų man labiau patiko pirmoji filmo pusė, kai sugaunamas škotų ekstremistų juodaodis jankis po trijų parų nužudomas. Tylus mirtininko ir pagrobėjo dialogas stikliniame šiltnamyje kėlė išties nostalgiją seniems ir geriems psichologiniams filmams, o kai priėjo pasakojimas apie skorpiono prigimtį, tada kažkas mano smegenyse sukunkuliavo ir pagaliau suvokiau, kad gilioje vaikystėje su dėde esu šį filmą visgi žiūrėjęs. Filmas plėtoja politinį spektrą ir seksualumo tendencijas. Tikriausiai daug ką būtent ir šokiravo LGBT tema, kai pasirodo mergina beesanti vaikinu. Tiesą sakant, nė kiek nenustebau, matyt, bus sugadinę kur kas aštresni šia tema rodomi filmai. Žinote, kur kas buvo keistesni vyruko ir kirpėjos santykiai, vis mąsčiau, ar vyruko jausmai grįsti atgailavimu, ar tame yra ir kažko tyro ir tikro? Kaip heteroseksualus vyrukas nei iš šio, nei iš to ima ir įsimyli vaikiną-merginą, net nepastebi, kad lankosi seksualinių mažumų bare – tai irgi fantastika! Naivumo ar savotiško noro apgauti žiūrovą? Irgi klausimas. Žodžiu, man šie santykiai iki pabaigos taip ir liko mįsle – kur meilės impulsai, o kur atpirkimo galimybė.

Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, nors jame išties neblogas scenarijus, esama naivių niuansų, bet tas dešimto dešimtmečio pradžios dvasia, garso takelis, scenografija... Viskas kažkaip tikrai pakylėtai atrodė. Būtų išvis nuodėmė nepaminėti, kad Stephen Rea, atlikęs atgailaujančiojo vaidmenį, buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius, kaip ir jo porininkas aktorius Jaye Davidson, garsus Holivudo Queer, savo debiutu daug ką anuomet pribloškęs. Manua, filmas daug kam patiks, ypač kinomanams.

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 90/100

IMDb: 7.3

Galite pasiklausyti „The Grying Game“ dainos:

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Liokajus" / "The Butler"

Sveiki, kino žiūrovai, 

Šiandien noriu pakomentuoti kino filmą „Liokajus“ (angl. The Butler) (2013). Tai amerikiečių filmas, kuris mus nukelia į XX amžiaus pradžią ir pasakoja Amerikos afroamerikiečių išsilaisvinimą ne tik iš vergijos, bet ir sulyginant jų teises su baltaodžiais. Tai sudėtingas laikotarpis, kuris Amerikai labai svarbus, jame vaizduojami šalies vidaus įvykiai, istorinės asmenybės... Iš esmės filmas savo tematika panašus į „12 vergovės metų“, kuris buvo apipiltas apdovanotas, bet šis kažkodėl taip ir praslinko be didesnių aikčiojimų, nors, sakyčiau, filmas prilygsta ir savo „broliui“.

Žinote, man patiko ši filmo juosta. Kažkodėl žiūrėjau labai lengvai, atsipūtęs, žinodamas, ko daugmaž tikėtis, gal dėl to jis man šiek tiek šiltesnis už „12 metų vergovės“, kuris gal kiek pasirodė ištęstas. „Liokajus“ – tai didelis laiko šuoliavimas per ypatingus juodaodžiams istorinius dešimtmečius. Patiko filmo aranžuotė, dėlionė, atskleisti dešimtmečiai ir, žinoma, jau gerai pažįstami aktoriai. Didelių pagyrų galiu pasakyti aktoriui Forest Whitaker, kuris atliko pagrindinį senstančio liokajaus vaidmenį. Jis šiame filme atrodė toks šiltas, susirūpinęs ir visada atsargus, ką būtent ir reikalavo iš juodaodžių šie sunkūs dešimtmečiai. Aišku, Oprah Winfrey kaip ir filme pasirodžiusi diva laikoma Mariah Carey nėra naujiena, nes režisierius Lee Daniels jau buvo pasikvietęs jas filmuodamas savo tikriausiai stipriausiame darbe – filmą „Meilutė“. Regis režisieriui socialinės problemos ir rasių sumaištis yra kertiniai akmenys – svarbiausia pasiųsti filmu žinią į visuomenę.

Tai filmas nėra pramoga, veikiau tai įdomi istorinė medžiaga, aukštinanti laisvės ir lygybės bei šeimos vertybes. Tai kartu jautri drama, žiauri ir negailestinga, bet tai kartu ir meninė istorinių įvykių rekonstrukcija. Tokius filmus aš mėgstu ir palaikau, tokius filmus aš rekomenduoju visokio kino žiūrovams. Šis – tai, dėl ko nenusivilsite.

Mano įvertinimas: 9/10

Kritikų vidurkis: 66/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela