Rodomi pranešimai su žymėmis Stephen Rea. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Stephen Rea. Rodyti visus pranešimus

2015 m. gruodžio 18 d., penktadienis

Filmas: "Žiaurus žaidimas" / "The Crying Game"




Sveiki, skaitytojai,

Šiandien noriu pakomentuoti „Interviu su vampyru“ airių režisieriaus Neil Jordan filmą „Žiaurus žaidimas“ (angl. The Crying Game) (1992). Tiesą sakant, režisierius imasi pačių įvairiausių žanrų ir daug dalykų jam pasiseka, bet vienas iš geriausių dalykų, kas jam pavyksta dramose – „permesti“ tvarkingai ir organiškai sutvarkytą scenarijaus mintį. Sako, kažkada filmas daug ką šokiravęs, pelnęs nemažai apdovanojimų, tačiau sužiūrėjau taip ramiai, lyg žiūrėčiau kone meditacinį filmą, nors su meditaciniu kiniu, neapsirikite, filmas nieko bendro neturi.

Iš tikrųjų man labiau patiko pirmoji filmo pusė, kai sugaunamas škotų ekstremistų juodaodis jankis po trijų parų nužudomas. Tylus mirtininko ir pagrobėjo dialogas stikliniame šiltnamyje kėlė išties nostalgiją seniems ir geriems psichologiniams filmams, o kai priėjo pasakojimas apie skorpiono prigimtį, tada kažkas mano smegenyse sukunkuliavo ir pagaliau suvokiau, kad gilioje vaikystėje su dėde esu šį filmą visgi žiūrėjęs. Filmas plėtoja politinį spektrą ir seksualumo tendencijas. Tikriausiai daug ką būtent ir šokiravo LGBT tema, kai pasirodo mergina beesanti vaikinu. Tiesą sakant, nė kiek nenustebau, matyt, bus sugadinę kur kas aštresni šia tema rodomi filmai. Žinote, kur kas buvo keistesni vyruko ir kirpėjos santykiai, vis mąsčiau, ar vyruko jausmai grįsti atgailavimu, ar tame yra ir kažko tyro ir tikro? Kaip heteroseksualus vyrukas nei iš šio, nei iš to ima ir įsimyli vaikiną-merginą, net nepastebi, kad lankosi seksualinių mažumų bare – tai irgi fantastika! Naivumo ar savotiško noro apgauti žiūrovą? Irgi klausimas. Žodžiu, man šie santykiai iki pabaigos taip ir liko mįsle – kur meilės impulsai, o kur atpirkimo galimybė.

Nepasakyčiau, kad filmas sužavėjo, nors jame išties neblogas scenarijus, esama naivių niuansų, bet tas dešimto dešimtmečio pradžios dvasia, garso takelis, scenografija... Viskas kažkaip tikrai pakylėtai atrodė. Būtų išvis nuodėmė nepaminėti, kad Stephen Rea, atlikęs atgailaujančiojo vaidmenį, buvo nominuotas „Oskarui“ kaip geriausias aktorius, kaip ir jo porininkas aktorius Jaye Davidson, garsus Holivudo Queer, savo debiutu daug ką anuomet pribloškęs. Manua, filmas daug kam patiks, ypač kinomanams.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 90/100
IMDb: 7.3


Galite pasiklausyti „The Grying Game“ dainos:


Jūsų Maištinga Siela

2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

Filmas: "V - tai Vendeta" / "V for Vendetta"



Sveiki visi,

Šiandien noriu trumpai pakomentuoti kino filmą „V – tai Vendeta“ (V for Vendetta) (2005 m.). Neįtikėtinai po ilgo laiko tarpo grįžau prie trilerio žanro ir supratau, kad buvau tokio pasiilgęs, juolab, kad filmas ne vien tik trileris, jis turi pakankamai heroizmo, dramatizmo ir net nežinau, man kažkodėl viskas labai patiko. Tiesa, iš pradžių pagalvojau, kad šio filmo nereikia žiūrėti, nes filmo pradžia daug nežadėjo – priminė kaukėtą Betmeną ir jo nuotykius, kuris bando pakeisti pasaulį ir gelbėti miestą nuo blogio. Didvyriškumas iš pradžių mane gąsdino, nors ir žinojau, kad filmas kurtas panašiu principu kaip komiksai...

Patiko sukurpta įtikinama III pasaulinio karo atmosfera, ji man priminė Didįjį Brolį, žmonių supratimas ir įbauginimas esama padėtimi, kažkodėl tai artima net šiais laikais – melas, propaganda, nupirkta smegenis plaunanti informacija, kuria žmonės tiki, užuot turėję savo nuomonę... Super pasirodė filme Natalie Portman, kuriai nepaprastai tiko „Matricos“ kūrėjų vaidmuo šiame filme. Žinoma, filme būta ir tokių scenų, kurios buvo itin šabloninės ir kiek nusibodusios ir matytos kituose filmuose apie kaukėtus didvyrius. Iš esmės tai gan paprasta pasakojimo struktūra, bet kažkaip kitaip įvyniota ir pateikta su mažiau patetikos, mažiau heroizmo, viskas labiau įtikinamiau nei paprastai. Gal net pasakysiu, kad šis filmas patiko kur kas labiau net „Tamsos riteris“, kurį kažkodėl visi po aktoriaus H. Ledger mirties ėmė vadinti šedevru, o man iki šedevro toli gražu... „V – tai Vendeta“ man pasirodė mažiau lakoniškas, daugiau palikta vietos visuomenės ir žmonių padėčiai, pats siužetas gal kiek įdomesnis, na, ir žinoma operatoriaus, režisieriaus darbas daro visgi savo.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 62/100
IMDb: 8.2



Jūsų Maištinga Siela