Filmas: "Lemtingas posūkis 7: Pamatai" / "Wrong Turn"

 Sveiki,

 

Niekada nebuvau „Lemtingo posūkio“ serijos filmų gerbėju. Esu tikriausiai matęs gal pirmąsias dvi dalis, tačiau anuomet didesnio įspūdžio nepadarė: lavonų pjaustymas, išsigimėliai ir t. t. Kai kam galbūt tai ir patinka, man anuomet (ir dabar) nelabai. Paskutiniu metu noriu pusiau bukų „zombiškų“ filmų, kur būtų įtampos, užsimiršimo, dėmesio prikaustymo, tačiau surasti tokį nematytą filmą sunkoka, bet visgi kažkuris man rekomendavo pažiūrėti „Lemtingas posūkis 7 :Pamatai“ (angl. Wrong Turn) (2021) t. y. vieną naujausių siaubo filmų.

 

Internete netyla diskusijos apie tai, kad šioji dalis visiškai neatitinka ankstesniųjų dalių koncepcijos. Negaliu itin pakomentuoti šio klausimo, nes, manau, kad tai nėra tęstinis filmas, tiesiog paimta siužetinė idėja, kad blogas pasirinkimas veda prie negerų pasekmių. Jaunuolių kompanija susiruošė į žygį Apalačių kalnuose ir, nepaisydami miestelio žmonių įspėjimo, jie išklydo iš kelio ir papuolė į tam tikrą laukinę nuo Pilietinio karo laikų susikūrusią komuną-sektą, kuri gyvena pagal viduramžių kultūrą ir „nepasiduoda“ pasaulio išorės vartotojiškai civilizacijai.

 

Būtent dėl to, kad tai filmas ne apie skerdynes, bet apie du pasaulius (panašiai kaip siaubo trileryje „Kaimas“ (2004), man atrodo, kad „Blogas posūkis“ išnaudojo neblogą potencialą. Patiko ir aktoriai, ir trilerio veiksmas, nors filmo pirmasis pusvalandis buvo ganėtinai varginantis ir nuobodus, nes kilo mintis apie dar 10-20 filmų, kurių pavadinimų iki šiol nebegaliu identifikuoti. Visgi filmas dinamiškas, veiksmas vystomas, yra kraupaus, žiaurus ir visoks kitoks, kas ir tinka „Blogo posūkio“ filmų serijai, tačiau neišvengiami ir kiti absurdiški dalykai, pvz., hipsteriškai tvarkinga ir moderni laukinio vado šukuosena. Arba kaip per kelias savaites strėlėmis neįtikėtinai taikliai šaudo pagrindinė veikėja (kaip iš „Bado žaidynių“). Stipriausiu dalyku vadinčiau paskutine scena, kada skambant melancholiškam puikiam garso takeliui pagrindinė veikėja vidury gatvės susidoroja (tiesiogine to žodžio prasme) su savo smurtautojais. Kilstelėjau antakius.

 

Galiu tik pasakyti, kad šiame filme yra ir gerų ir įdomių dalykų, tačiau filmas smurtiškai pramoginis, jis dirgina mūsų jausmus jame reiškiasi absurdiškos situacijos.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Marija" / "Mary"

Sveiki visi,

Apie Jėzaus ir Magdalietės gyvenimą sukurta begalės pjesių, įvairiausių teatro pastatymų ir filmų, ir kaskart vis bandoma atrasti naujų šios istorijos žiūros taškų ir formų. Panašiai yra ir su Abel Ferrara filmu „Marija“ (angl. Mary) (2005), kuriame jis atskleidžia jau seniau iš „Da Vinčio Kodo“ sensacingai neva atskleistus Marijos ir Petro konkurenciją dėl Jėzaus meilės. Tik šįkart scenarijus eina dviem kryptimis – daugiausiai apie šiuolaikinius laikus, apie filmavimo aikštelėje, kuriant filmą apie Jėzų, kilusius asmeninius dvasinius praregėjimus.

Pagrindinis vaidmuo atiteko visiems puikiai žinomam aktoriui Foster Whitaker‘iui, kuris turi mylimą moterį, kuri tuoj jam pagimdys kūdikį, tačiau lova dalijasi su meiluže ir negana to, jis veda religinės tematikos laidą. Tai veikėjas, kuris blaškosi tarp pasirinkimo dėl tikėjimo, pilnas dvejonių savo gyvenimu ir įsitikinimu. Jis susidomi aktore, kuri po Marijos vaidmens atlikimo pasitraukė ir tvirtina esanti tiesiogiai susijusi su Magdalietės asmenybe... Dvi mistifikuotos siužetinės linijos pateikia labai platų spektrą – nuo purvinos ir manipuliuojančios žiniasklaidos iki Biblijinių misterinių temų. Pasakojimo fabula daugiasluoksnė, o istorijos prasmės siejamos paralelėmis ir analogijomis. Iš vienos pusės dėl to filmas tik įdomesnis ir originalesnis, o iš kitos – filmas pateikia tiek daug klausimų apie savo reikšmes, kad imi klausti ne tai, ką norėjo pasakyti filmo veikėjai, o ką vienokiu ar kitokiu būdu norėjo pasakyti pats režisierius? Filmas tampa gana miglotas, mistifikuotas ir net jam pasibaigus, kyla daug klausimų tiek dėl turinio, tiek jo realizavimo.

Nepasakyčiau, kad tai itin stiprus filmas ar paveikus, tačiau jame scenarijus tampa išties kebliu rebusu, tačiau negalima nuleisti nuo, mano akimis, vienos geriausios prancūzų kino aktorės Juliette Binoche – jie verta šimto nusilenkimo ir tokie mažo biudžeto filmai išties jai tinka, atskleisti savo nevienkryptį personažą. Taigi, filmas ir patiko, ir ne itin sužavėjo, jis tiesiog kitoks, nepataikaujantis neišprususiam žiūrovui, nagrinėjantis tik sau įdomias temas ir nekvaršinantis galvos, kaip save parduoti. Kažkaip, gerai, kad toks kinas yra, tačiau rekomenduočiau „Mariją“ kam nors? Gal prieš tai gerai pagalvočiau kam.

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.9

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Tamsos riterio sugrįžimas" / "The Dark Knight Rises"

Sveiki visi,

Kai 2008 metais pamačiau pirmą režisieriaus Christopher Nolan „Tamsos riterį“ – neturėjau didelių susižavėjimų, tiesą sakant, net neįžvelgiau kažko labai ypatingo, tačiau vis tiek šiandien pažiūrėjau šviežiausią jo darbą „Tamsos riterio sugrįžimas“ (The Dark Knight Rises) (2012 m.) ir esu maloniai nustebintas. Tiesa, filmas trumpu seansu toli gražu nepasižymi, o pradžioje kilo visokiausių susierzinimų, nes nesupratau, kas vyksta – personažai išsibarstę chaotiškai, daugelio neprisimenu iš „Tamsos riterio“ pirmosios dalies, bet laikui bėgant, seansas ėmė įsivažiuoti ir ėmiau mėgautis, jog filmas neliko vidutiniu fantastiniu trileriu, kurio, dievaži, tikrai nevertėjo nė žiūrėti. Džiaugiuosi, kad šįkart to neatsitiko, nes mėgavausi scenarijumi, kuriame nestigo ir įdomybių, netikėtumų, kurie padeda „perspjauti“ ankstesnių dešimtmečių „Betmeno“ ekranizacijas.

Ch. Nolan pagarsėjęs neblogai savo darbais „Momento“, „Prestižas“ bei „Pradžia“ ir nėra linkęs nuvilti žiūrovo, kadangi moka suderinti idėją su vizualizacija, kuri tinka komerciniam kinui, todėl ne visada galima burbėti ant „Forum Cinemas“ repertuarus – juk yra išimčių. 

Smagu filme sutikti žaviąją katytę Anne Hathaway, kuri plušėjo 10 mėnesių sporto salėse, kad įlįstų į odinius rūbus. Taip pat nepakartojama Marion Cotillard nepraleidžia progos pagundyti žiūrovų savo didelėmis akytėmis ir sodriu balseliu. O ką jau bekalbėti apie puikių vyrų aktorių kariauną? Tikrai, aktorinis darbas atliktas puikiai. Tiesą sakant, net nežinau, kas iš tikrųjų man nepatiko šiame filme, nes jis puikiai pastatytas ir tik žanro skonio reikalas, ar Jums patinka kaukėtų didvyrių istorijos, ar nelabai, nes tik visiškas beprotis gali po seanso taukšti, kad filmas iš didžiosios „Š“, nepasakydamas argumentų. Juosta išties stipri ir tikriausiai, vėl pasikartosiu, scenarijus yra šio filmo aukso gysla, nors gerai apmąsčius, ar kada Ch. Nolan kūrė filmą su skurdoku scenarijumi? Nemanau, tačiau scenarijus, kad ir koks jis puikus bebūtų, jį labai greitai galima sudirbti, o Ch. Nolan sekasi juos realizuoti.  

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 8.5

Jūsų Maištinga Siela