Filmas: "Lemtingas posūkis 7: Pamatai" / "Wrong Turn"

 Sveiki,

 

Niekada nebuvau „Lemtingo posūkio“ serijos filmų gerbėju. Esu tikriausiai matęs gal pirmąsias dvi dalis, tačiau anuomet didesnio įspūdžio nepadarė: lavonų pjaustymas, išsigimėliai ir t. t. Kai kam galbūt tai ir patinka, man anuomet (ir dabar) nelabai. Paskutiniu metu noriu pusiau bukų „zombiškų“ filmų, kur būtų įtampos, užsimiršimo, dėmesio prikaustymo, tačiau surasti tokį nematytą filmą sunkoka, bet visgi kažkuris man rekomendavo pažiūrėti „Lemtingas posūkis 7 :Pamatai“ (angl. Wrong Turn) (2021) t. y. vieną naujausių siaubo filmų.

 

Internete netyla diskusijos apie tai, kad šioji dalis visiškai neatitinka ankstesniųjų dalių koncepcijos. Negaliu itin pakomentuoti šio klausimo, nes, manau, kad tai nėra tęstinis filmas, tiesiog paimta siužetinė idėja, kad blogas pasirinkimas veda prie negerų pasekmių. Jaunuolių kompanija susiruošė į žygį Apalačių kalnuose ir, nepaisydami miestelio žmonių įspėjimo, jie išklydo iš kelio ir papuolė į tam tikrą laukinę nuo Pilietinio karo laikų susikūrusią komuną-sektą, kuri gyvena pagal viduramžių kultūrą ir „nepasiduoda“ pasaulio išorės vartotojiškai civilizacijai.

 

Būtent dėl to, kad tai filmas ne apie skerdynes, bet apie du pasaulius (panašiai kaip siaubo trileryje „Kaimas“ (2004), man atrodo, kad „Blogas posūkis“ išnaudojo neblogą potencialą. Patiko ir aktoriai, ir trilerio veiksmas, nors filmo pirmasis pusvalandis buvo ganėtinai varginantis ir nuobodus, nes kilo mintis apie dar 10-20 filmų, kurių pavadinimų iki šiol nebegaliu identifikuoti. Visgi filmas dinamiškas, veiksmas vystomas, yra kraupaus, žiaurus ir visoks kitoks, kas ir tinka „Blogo posūkio“ filmų serijai, tačiau neišvengiami ir kiti absurdiški dalykai, pvz., hipsteriškai tvarkinga ir moderni laukinio vado šukuosena. Arba kaip per kelias savaites strėlėmis neįtikėtinai taikliai šaudo pagrindinė veikėja (kaip iš „Bado žaidynių“). Stipriausiu dalyku vadinčiau paskutine scena, kada skambant melancholiškam puikiam garso takeliui pagrindinė veikėja vidury gatvės susidoroja (tiesiogine to žodžio prasme) su savo smurtautojais. Kilstelėjau antakius.

 

Galiu tik pasakyti, kad šiame filme yra ir gerų ir įdomių dalykų, tačiau filmas smurtiškai pramoginis, jis dirgina mūsų jausmus jame reiškiasi absurdiškos situacijos.

 

Mano įvertinimas: 6.5/10

IMDb: 5.4

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Namas girios glūdumoj" / "The Cabin in the Woods"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti kino filmą „Namas girios glūdumoj“ (The Cabin in the Woods) (2012 m.). Tai vienas naujesnių amerikiečių siaubo filmų, kurios, tiesą sakant, ir nebūčiau žiūrėjęs, jei ne keli užtikti kritikų straipsniai apie šį filmą, o ir IMDb, kuriuo iš esmės negalima pasikliauti, neleido prabėgti pro šalį. Ką aš galiu pasakyti? Gal ir nieko, jeigu ir būčiau prabėgęs, tikriausiai nieko nebūčiau praradęs. 

Mano seansas prasidėjo gan pakiliai ir nuotaikingai, bet greitai subliuško po penkių minučių. Žadėtos staigmenos nesulaukiau. Filmas prasidėjo topiškai – būrelis studenčiokų savaitgalį susiruošia į gamtą pastovyklauti su alumi ir „žolyte“. Pagalvojau, Dieve, kur aš tai mačiau? „Penktadienis 13 – oji“? „Edeno ežeras“? „Lemtingas posūkis“? „Spjoviau ant tavo kapo“? WTF? Vėl tas pats per tą patį. Ir visą valandą galvojau, kad drėbsiu šį filmą lauk, nes nebegaliu žiūrėti tų klaikių iš po žemių lendančių zombių ir kvailai neįtikinamų ir „Bado žaidynes“ primenančių stebėtojų būrio, neįtikinamų siaubo scenų. Likusiame pusvalandyje iki finišo pagaliau įvyko žadėtasis kritikų lūžis, herojai patenka po žeme ir patiria tikrąjį siaubą, bet tiesą sakant, koks ten siaubas, nors yra ir gražių specialiųjų efektų. 

Suprantu filmo kritikus, kuriuos galbūt nustebino filmo struktūra – staigus ir netikėtas siužeto lūžis filmui lėtai slenkant link pabaigos – tai pabėgimas nuo nusibodusių ir specialiai kurtų siaubo filmų stereotipų, tačiau man toli gražu neužteko to paskutiniojo pusvalandžio, kad jis atsvertų valandą nuobodžios ir velniai kiek jau kartų matytos pradžios. Manau, labai smarkiai rizikuota, nes tikrai tikiu, kad daug kas išėjo iš kino salės taip ir nesulaukęs lemtingojo lūžio. O lemtingasis lūžis irgi ne stebuklas, jis neišgelbėjo filmo, siaubas liko „muiliniu“ siaubu ir truputį perdėtas ir per daug kruvinas, įtampos ir jausenos kažkur pamirštos filme, lieka daug raudono dažo ir finalinis paaiškinimas, kad ale tamsos dievams reikalingos aukojimo apeigos. Moralas nuobodus ir neoriginalus, išvados nuvalkiotos, reginio mažai, įtampos pabaigoje tik vienas gramas, herojų stereotipinis bukumas erzina iki pat finalo... Nežinau, vaikeliai, manęs šis filmas nepaėmė. Bet neabejoju, kad atsiras, kurie varvins seilę ir kuriems patiks – tai skonio pasirinkimas, o dėl jo, kaip sakoma, nesiginčijama. Nors...

Mano įvertinimas: 4.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela