Filmas: "Didžioji Lilian Hol" / "The Great Lillian Hall"

 

Sveiki, skaitytojai,

 

Šį filmą nusprendžiau žiūrėti be eilės, nes pamačiau, kad pirmuoju smuikeliu groja aktorė Jessica Lange – mano sena kino meilė dar nuo pirmųjų „Amerikietiška siaubo istorija“ epizodų. Filmą „Didžioji Lilian Hol“ (angl. The Great Lillian Hall) (2024) režisavo Michael Cristofer, kuris sukūrė man anuomet patikusį filmą „Gia“ (1998) su Angelina Jolie. „Didžioji Lilian Hol“ – tai televizinis filmas, pastatytas pagal originalų scenarijų. Istorija pasakoja apie teatro aktorę legendą Lilian Hol, kuri vaidina naujai statomame Čechovo „Vyšnių sodas“ variante. Kūrybos proceso metu Lilianai nebesiseka, ji nuolat užmiršta pjesių eilutes, trikdo kitus aktorius, jos rankos dreba ir netrukus ji sužino, kad serga demencija, taigi, atminties praradimo liga.  

 

Filmas fokusuojasi į Lilianos bandymą susitaikyti su liga ir išlikti oriai, daryti viską, kad „Vyšnių sodo“ premjera įvyktų kuo sklandžiau, nors aplinkiniai labai abejoja ja. Legenda nenori nuvilti savo gerbėjų, tačiau sutrikimas pasireiškia vis ryškesnis ir baisesnis. Negana to, Liliana bando atsargiai suartėti su dukra, kuriai nuo pat mažumės neskyrė dėmesio, nes visą savo laiką praleisdavo teatre ir vaidybos repeticijos... Iš tikrųjų mėgstu tokius draminius filmus, kurie pasakoja apie pasirinkimus tarp šeiminės laimės ir karjeros, kai gyvenimo saulėlydyje sutviksi apgailestavimo spalvos ir atsiprašymai. Panašių filmų sukurta ne vienas, šis ne ką prastesnis.

 

Visgi filmo pagrindinis vaidmuo dar 2021 metais buvo siūlomas ne Jessicai Lange, o būtent Meryl Streep. Tai labai simboliška, nes pačioje karjeros pradžioje, aštuntajame dešimtmetyje, abi šios aktorės vienodai pradėjo kartu ir varžėsi dėl vaidmens filme „King Kongas“ (1976). Galiausiai anuomet vaidmuo atiteko būtent Jassicai Lange. Kalbant apie jos pasirodymą „Didžioji Lilian Hol“, galiu pasakyti, kad vaidmenį ji atliko labai gerai! Aktorė pastaraisiais metais daug dirba ne kine ir serialuose, o būtent teatre. 2016 metais ji pelnė savo pirmąjį Tony apdovanojimą už pasirodymą „Ilga dienos kelionė į naktį“. Šiemet ji vėl nominuota už 5-6 valandų vaidmenį be pertrūkio teatro pastatyme „Mother Play“, tad ir šis pasirodymas kino filme dėl teatrinės aplinkos tikriausiai artimas šiai pritrenkiančiai aktorei. Būtų keista, jeigu ji negautų „Emmy“ bent jau nominacijos geriausios televizinio kino filmo aktorės kategorijoje.

 

Visgi žavu, kad šiame filme vaidina net trys moterys, kurios kažkada keliuose sezonuose vaidino drauge „Amerikietiška siaubo istorija“: Jessica Lange, Kathy Bates ir Lily Rabe. Grįžtant prie filmo apibendrinimo, galiu pasakyti, kad jam reikia atidos. Nors medžiaga apie senėjimą ir atminties praradimą bei pasitraukimą iš aktyvios karjeros zonos gali pasirodyti ne visiems aktuali, tačiau verta žiūrėti dėl įspūdį paliekančios Jessicos Lange vaidybos, kiekvieno jos tikslingo ir organiško krūptelėjimo stambiu planu. Galų gale ir pats filmas sujaudina ir palieka gerą įspūdį, nors tas scenas su mirusio vyro pasirodymu kaip haliucinacijos intarpus išmesčiau.

 

Mano įvertinimas: 8.5/10

Kritikų vidurkis: 78/100

IMDb: 7.5

 

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Namas girios glūdumoj" / "The Cabin in the Woods"

Sveiki visi,

Šįkart noriu pristatyti kino filmą „Namas girios glūdumoj“ (The Cabin in the Woods) (2012 m.). Tai vienas naujesnių amerikiečių siaubo filmų, kurios, tiesą sakant, ir nebūčiau žiūrėjęs, jei ne keli užtikti kritikų straipsniai apie šį filmą, o ir IMDb, kuriuo iš esmės negalima pasikliauti, neleido prabėgti pro šalį. Ką aš galiu pasakyti? Gal ir nieko, jeigu ir būčiau prabėgęs, tikriausiai nieko nebūčiau praradęs. 

Mano seansas prasidėjo gan pakiliai ir nuotaikingai, bet greitai subliuško po penkių minučių. Žadėtos staigmenos nesulaukiau. Filmas prasidėjo topiškai – būrelis studenčiokų savaitgalį susiruošia į gamtą pastovyklauti su alumi ir „žolyte“. Pagalvojau, Dieve, kur aš tai mačiau? „Penktadienis 13 – oji“? „Edeno ežeras“? „Lemtingas posūkis“? „Spjoviau ant tavo kapo“? WTF? Vėl tas pats per tą patį. Ir visą valandą galvojau, kad drėbsiu šį filmą lauk, nes nebegaliu žiūrėti tų klaikių iš po žemių lendančių zombių ir kvailai neįtikinamų ir „Bado žaidynes“ primenančių stebėtojų būrio, neįtikinamų siaubo scenų. Likusiame pusvalandyje iki finišo pagaliau įvyko žadėtasis kritikų lūžis, herojai patenka po žeme ir patiria tikrąjį siaubą, bet tiesą sakant, koks ten siaubas, nors yra ir gražių specialiųjų efektų. 

Suprantu filmo kritikus, kuriuos galbūt nustebino filmo struktūra – staigus ir netikėtas siužeto lūžis filmui lėtai slenkant link pabaigos – tai pabėgimas nuo nusibodusių ir specialiai kurtų siaubo filmų stereotipų, tačiau man toli gražu neužteko to paskutiniojo pusvalandžio, kad jis atsvertų valandą nuobodžios ir velniai kiek jau kartų matytos pradžios. Manau, labai smarkiai rizikuota, nes tikrai tikiu, kad daug kas išėjo iš kino salės taip ir nesulaukęs lemtingojo lūžio. O lemtingasis lūžis irgi ne stebuklas, jis neišgelbėjo filmo, siaubas liko „muiliniu“ siaubu ir truputį perdėtas ir per daug kruvinas, įtampos ir jausenos kažkur pamirštos filme, lieka daug raudono dažo ir finalinis paaiškinimas, kad ale tamsos dievams reikalingos aukojimo apeigos. Moralas nuobodus ir neoriginalus, išvados nuvalkiotos, reginio mažai, įtampos pabaigoje tik vienas gramas, herojų stereotipinis bukumas erzina iki pat finalo... Nežinau, vaikeliai, manęs šis filmas nepaėmė. Bet neabejoju, kad atsiras, kurie varvins seilę ir kuriems patiks – tai skonio pasirinkimas, o dėl jo, kaip sakoma, nesiginčijama. Nors...

Mano įvertinimas: 4.5/10
Kritikų vidurkis: 72/100
IMDb: 7.0

Jūsų Maištinga Siela