Filmas: "Mudu" / "Together"

 

Sveiki,

 

Jau seniai nebetikiu internete sklandančiais užrašais prie anonsų ir plakatų kaip, pvz., „geriausias metų siaubo filmas, kokio visi tikisi!“. Šią karūną komerciškai savinasi kone kas antras vidutinis siaubo filmas, tačiau nustebino, kad šįkart tiek žiūrovai, tiek kino kritikai neliko abejingi režisieriaus Michael Shanks naujausiam siaubo darbui „Mudu“ (angl. Together) (2025). Nuomonės viešojoje erdvėje sutapo, o ir idėja jau man asmeniškai pasirodė įdomi, tad nusprendžiau pats įsitikinti, kokio masto šis naujas siaubo filmas.

 

Istorija pasakoja apie jauną amerikiečių porą, kuri jau santykiuose 10 metų, bet vis dar nesusituokę. Milė – į gyvenimą realistiškai besikabinanti mokytoja, Timas – muzikos kūrėjas, jau 10 metų įstrigęs negalėdamas kurti. Pora persikelia į nuosavą namą priemiestyje, tačiau jau akivaizdu, kad Timui toli gražu ne santykių kūryba svarbiausia, o karjera. Iš pažiūros pora šaltoka, nesusikalbanti, seniai lovoje praradusi intymumą ir susidomėjimą... Vieną dieną savo namo miškelyje jie patenka į paslaptingą urvą, ten atsigeria iš šaltinio vandens ir prasideda siurrealistinės siaubo detalės, t. y. pora mažu jaučia vienas kito trauką ir prilipę aistros momente jie nebegali atsiklijuoti, jiedu tarsi suauga, patys nežinodami kas, kaip ir kodėl.

 

Filmas remiasi okultizmu, juodomis mišiomis ir senovės Antikos mitologija, kad iš tikrųjų kadaise dievai neva sukūrę žmones po du ir tik vėliau įvykęs atsiskyrimas, kitaip sakant, atskirtos dvi sielos per kūną yra pasmerktos klajoti pasaulyje ir ieškoti viena kitos. Iš čia kyla visa filmo genezė, tačiau jos realizavimas lėkštas, paviršutiniškas, elementarus. Labiausiai šįkart strigo ne siaubo idėja, nors ir ji šlubuoja, kiek pagrindinių veikėjų psichologija ir santykiai. Tiek Milė, tiek Timas „tamposi“ dėl prisirišimo, akivaizdu, kad pora neturi perspektyvos, abu keistai ir neadekvačiai reaguoja į stebuklinius niuansus, nesikreipia pagalbos, tiesą sakant, nieko nedaro, kad išsikviestų bent policiją (!?), geriau įdomumo dėlei patys „apsipjaustys“ pjūklu. Kitas niuansas – kadangi Milė ir taip jau pajuto, kad nenori būti su Timiu, pabaigoje jie išlieka sąmoningi ir trokšta susijungti, nes staiga kitoje saulės šviesoje po 10 metų atšalimo nei iš šio, nei iš to pareiškia, kad besąlygiškai myli vienas kitą, todėl, velnias mato, susijunkime ir būkime palaimoje. EĮTIKINO NĖ PRO KUR!

 

Filmas išties vietomis nejaukus, vietomis pavykęs, turi idėją ir genezę, tačiau visumoje „Mudu“ nesujaudina, nepaliečia, nesujaukia smegenų, nereikia nieko papildomai guglinti, kad išsiaiškintum, nekelia net... diskusijų, vien tik keistą vidutinio siaubo filmo sukurtą emocinį foną, kuris greitai išblėsta ir pasimiršta. Ar pateisino metų geriausio siaubo filmo liaupsę? Tikrai ne. Bet „Mudu“ nėra ir labai prastas. Man regis, filmo idėją buvo galima plėtoti įdomiau, plačiau, intelektualiau, tačiau vėlgi... orientyras – masinis žiūrovas, kuriam negalima pernelyg sudėtingai. Tai filmas, sakyčiau, išėjo labai vidutinis.

 

Mano įvertinimas: 6/10

Kritikųv idurkis: 75/100

IMDb: 6.8

 

Maištinga Siela

Filmas: "Perspektyvi mergina" / "Promising Young Woman"

 Sveiki,

Paskutiniu metu pasigendu aštresnių „tarantiniškų“ kino filmų, kurie įtrauktų savo spalvingais veikėjais, aštriais ir idėjiškai motyvuotais siužetais. Nusprendžiau pažiūrėti režisierės Emerald Fennell filmą „Perspektyvi mergina“ (angl. Promising Young Woman) (2020), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko britų puikioji aktorė Carey Mulligan.

Istorija pasakoja apie 30 metų moterį Kasandrą, vadinamą Keise. Dienomis ji dirba kavos pilstytoja ir pardavėja, o naktimis prisiliuobusi gulinėja baruose, kol galiausiai suvilioja kokį nors vyruką ir su juo parsiranda jo namuose... Filmas intriguoja nuo pat pradžių, nes taip ir neaišku, ar Keisė sociopatė, serijinė žudikė, o gal ji gašli nimfomanė, kuri užrašų knygutėje rašinėja vaikinų, su kuriais permiegojo, vardus. Bet kokiu atveju Keisės elgesys intriguoja, ji ne kaip visos, ji atrodo nenormaliai pavojinga. Kai atrodo, jog viskas bus „suverta“ ant vienos detektyvinės ir kriminalinės linijos, filmas staiga keičia žanrą ir imama pasakoti tiesiog apie sutrikusią merginą, kuri metė medicinos mokslus, nes jos geriausia draugė Nina mirė dėl grupinio išžaginimo paliktų traumų...

Galiausiai visa šioji „Perspektyviosios merginos“ istorija atrodo kaip žiaurus ir energetiškai pastiprintas keršto koktelis, kuris, kol žiūri filmą, gurkšnojasi netoliai, tačiau dėl to tampa tik dar įdomiau. Visgi keisčiausia lieka tik viena: kodėl Keisė šitaip besąlygiškai laikosi mirusios draugės? Ar jai viskas „gerai“ su galva? Kodėl ji nešioja tą aukso grandinėlę ir, atrodo, kad Nina svarbiau už studijas, karjerą, motiną ir tėvą... Atrodo, kad toji studijų draugė nušlavė ją nuo žemės paviršiaus, tad kas per scenarijus, kuris šitaip hiperbolizuoja merginų draugystę? Kad ir kaip ten bebūtų, labiausiai stebina kai kurių aktorių, paimtų iš prastų komiškų filmų, vaidybos lygmuo. Atrodo, kad žiūri lyg ir pseudo nučiuožusį trilerį, tačiau vien pažiūrėjus į Keisės tėvus, suvoki, kad šie vos laikosi nesusijuokę ir tik vienintelė C. Mulligan laikosi savo tvirto vaidmens. Abejotina antraplanių aktorių vaidyba, sakyčiau, neatitiko bendros filmo koncepcijos, kitą vertus, filmas manipuliuoja žanrais ir tai daro labai savitai, kad verčia visąlaik galvoti: o kas dabar ir kas bus toliau? O tai, sakyčiau, yra gerai!

Visgi šiame spalvingame keršto filme viskas truputėlį, kaip ir norėjau, tampa tarantiniška ir nenormalu, bet žaisminga. Čia nereikia ieškoti logikos, čia, manau, galioja labiau filmo idėjos ir raiškos santykis, kuris filmą paverčia pramoga su socialine nešančia žinute, kuri prisideda prie #metoo judėjimo idėjos.

Mano įvertinimas: 7.5/10

Kritikų vidurkis: 72/100

IMDb: 7.5

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mirtina nuoma" / "The Rental"

Sveiki,

Amerikoje nemažai kam žinomas aktorius Dave Franco kuria savo filmą ir šįkart režisuoja siaubo trilerį „Mirtina nuoma“ (angl. The Rental) (2020). Šioje istorijoje, kaip jau įprasta, dėmesio centre – neblogai atrodantis jaunimėlis atvažiuoja į naują namą, šįkart jie iš įnoringo pagyvenusio vyruko išsinuomoja prabangų namą prie jūros, kol galiausiai jų viešnagė pamažu tampa pavojingu nesusipratimu...

Tiesą sakant, filmas menkavertis. Pradedu iškart nuo vertinimo, nes akivaizdu, kad su tokiu tipiniu siužetu žiūrovų nesužavėsi, net jeigu į savo filmavimo komandą pasikvieti ir serialo „Begėdis“ žvaigždę Jeremy Allien White. Visgi, gerai įsigilinus, siužetas nors ir tipinis, jis nėra pats prasčiausias. Akivaizdu, kad filmo pradžioje keletas „užmestų“ nesusikalbėjimo scenų dėl rasizmo labai patiktų afroamerikiečiams, kurie kovoja už lygias teises. Nuomotojui nepatinka „spalvotieji“ ir jis iš tikrųjų atrodo didelis blogietis, tačiau filmo siužetas pasisuka kita linkme. Tačiau iki tol, kol prasidės skerdynės, filmą reikia užpildyti kažkuo, ir tai tapo šio filmo pragaištimi. Tas ilgas ketveriukės seksualinių santykių ir neištikimybės aiškinimas tampa filmo pelke, smegduobe. Kvaišalus vartojantis jaunimėlis taip trokšta atsipalaiduoti, kad atrodo, jog šio filmo pareiga priminti, kad tik tokiais būdais ir tegalima sulaužyti kasdienybės rūstybę – greitai ir sekinančiai prisipumpuoti narkotikų.

Kitą vertus, intriga pamažu blėsta, kai susirūpinusi porelė aptinka filmavimo kameras. Tada tampa aišku, kad nieko gero nebus, kai vienas iš veikėjų ištaria: „jį reikia nužudyti.“ Vadinasi, taip vienaip ar kitaip tikrai bus, nes tai svetainėje kabantis pistoletas, kuris turi išauti...  Visgi filmo pabaiga tampa tokia tamsi, paskendusi rūkuose ir standartinio braižo (skerdynių vakarėlis!), kad pamirštama ir baimės, ir intrigos atmosfera. Veikėjų psichologija ir veiksmai tokie primityvūs, neišskleisti ir primenantys dešimtis siaubo trilerių iš devinto dešimtmečio laikotarpio. Kūrinys neturi idėjos, neturi aistros ir ambicijų, tiesiog filmas for fun.

Mano įvertinimas: 3.5/10

Kritikų vidurkis: 63/100

IMDb: 5.8

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Valstybės paslaptis" / "The Post"

Sveiki,

Jau seniai nebestebina, kad kasmet sukuriama po itin politizuotą amerikietišką filmą, kuris nori-nenori vis tiek bus prastumas į „Oskarų“ ceremoniją. Jau seniai Holivudas tapo politizuoto kino kulto apdovanojimas ir nepamatyti tame sąraše naujausio S. Spielberg filmo „Valstybės paslaptis“ (angl. The Post) (2017) tikriausiai būtų kiek keista. Kitą vertus mums, lietuviams, gyvenantiems šiek tiek atokiau nuo Amerikos realijų tai yra galimybė suvokti šios supervalstybės raidą, istoriją ir kultūrą. Ir ko čia slėpti – tai galimybė šiek tiek ir patiems apsikuopti.

„Valstybės paslaptis“ – tai istorinis filmas apie dienraščio „The Washington Post“ atliktą žygdarbį aštunto dešimtmečio pradžioje, kai Amerikos prezidentai melavo amerikiečiams apie Vietnamo karo užkulisius – pralaimėtas bergždžias karas ir tūkstančiai mirusiųjų tebuvo vienas didelis manevras palaikyti amerikietiškam išpūstam išdidumui, kad šalis esanti galinga ir garbinga. (Panašiai man čia su perdėta D. Thrump‘o amerikietiška vizija šiandien ir tik keista, kodėl Amerika dar ne kare, juk tai taip „didvyriška“). Taigi dėmesio centre – The Post savininkai, kurie priima esminį sprendimą paviešinti žinią, rizikuodami ne tik kampanija, bet ir savo visu gyvenimu. Aišku, kaip jau būna tokio tipažo kine, viskas baigiasi skaidriosios pusės pergale – juk kitaip nė nebūtų tokio kino! Filmas man priminė prieš kelerius metus matytą „Didžioji skola“ (2015), kuris panašia ofisinio stiliaus drama, kai visa tautos sąžinė suguldoma ant vieno stalo.

Nors galima kaltinti dėl „Oskarų“ polinkio palaikyti politizuotus filmus, kartu toks kinas iš tikrųjų yra ir apsivalymas patiems amerikiečiams, klaidų pripažinimas – mes, lietuviai, tikriausiai irgi tokį kiną palaikome. Prisiminkime „Emilija iš Laisvės alėjos“... Visgi Tom Hanks ir Meryl Streep buvo kaip visada šaunūs. Nežinau, ar būčiau nominavęs M. Streep į geriausias aktores už šį vaidmenį, nes, Dievas mato, ji turėjo kur kas geresnių vaidmenų savo karjeroje, tačiau kaip „Oskarai“ be M. Streep? Kažkaip jau net nebe „Oskarai“, tad nieko nenustebino, kad ji tepasitenkino eiline nominacija. Visgi filmas įtraukiantis, atmosferinis, aštrokas politikos ir viešumos žaidimas. Manau, filmui pavyko tai, ko tikėtasi – paklausti žiūrovo: o kaip tu būtum pasielgęs šių veikėjų vietoje?

Mano įvertinimas: 8/10

Kritikų vidurkis: 83/100

IMDb: 7.2

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Dėl visko kaltas seksas" / "Sleeping With Other People"

Sveiki, skaitytojai,

Yra komedijų, kuriuos vis tiek nori pažiūrėti, kad ir kas apie juos būtų sakoma. Štai apie režisierės Leslye Headland filmą „Dėl visko kaltas seksas“ (angl. Sleeping With Other People) (2015) sulaukė nemažai pagyrų, netgi iš tų pačių kino kritikų ir lyg pretendavo būti išties puiki komedija, juolab kad man pačiam ankstesnis režisierės darbas „Senmergės“ labai patiko, tiek prijuokino, kad net žandai skaudėjo, šįkart nusiteikiau ne ką mažiau – įsitaisiau fotelyje, įsipyliau alaus su citrina ir žiūrėsiu, sakau.

Nuo pat pradžių nepatiko. Tiesiog pasibaisėtinai prastas scenarijus, o ir scenos tokios nuobodžios, tokios nuspėjamos, kad priminė tiesiog kitą filmą – „Draugiškas seksas“, kuris buvo šiek tiek geresnis už šį. Praktiškai po 15 minučių galima nuspėti viso filmo eigą ir dėl to pasidarė liūdna, dar liūdniau, kad pritrūkau alaus, kad užmirščiau, jog gaištu laiką su prastu filmu. Praktiškai filmas sukaltas pagal standartus – jokios inovacijos, jokio noro kažką pateikti įdomiau ir netikėtai, absoliučiai pinigais užkimštas hamburgeris, nuo kurio pasidaro prėska ir nuobodu. Visas filmas apie du „draugus“, kurie dulkinasi su kuo tik papuola, situacijos jų neįdomios, tiesą sakant, net nejuokingos. Apskritai šio filmo žanras yra romantinė komedija, tik seilėjimosi čia kur kas daugiau, nei juokelių. 

Po tokių filmų imu save graužti, kad galėjau pažiūrėti kažką tikrai vertingesnio ir įdomesnio. Net vakaro fonui šis filmas pasirodė per prastas. Viešpatie, pasaugok nuo tokių neįdomių filmų. 

Mano įvertinimas: 2/10

Kritikų vidurkis: 64/100

IMDb: 6.5

Jūsų Maištinga Siela