Chiune Sugihara (Čijunė Sugihara) – japonas, išgelbėjęs iš Lietuvos vokiečių okupacijos metais šimtus žydų

 

Tęsiu pažintį su istoriniais vykiais ir šįkart žvilgsnis į Lietuvą ir Japoniją.

 

Chiunė Sugihara (1900–1986) buvo japonų diplomatas, kurio vardas šiandien pasaulyje simbolizuoja aukščiausią žmogiškumo, drąsos ir sąžinės raišką. Gimęs 1900 m. sausio 1 d. Gifu prefektūroje, Japonijoje, jis tapo žmogumi, kurio gyvenimo kelias neatsiejamai susipynė su Lietuvos istorija pačiu dramatiškiausiu jos laikotarpiu. Nors jis buvo diplomatinės tarnybos atstovas, jo atminimas išliko ne dėl oficialių ataskaitų, o dėl asmeninio pasirinkimo gelbėti gyvybes nepaisant gresiančių pasekmių.

 

Diplomatinė tarnyba Lietuvoje prasidėjo 1939 m. lapkričio mėn., kai Kaune buvo įkurtas Japonijos konsulatas. Tarpukariu Japonijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo gana šilti, tačiau 1940 m. situacija tapo kritinė – Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, užsienio šalių atstovybės buvo priverstos užsidaryti. Būtent šiuo metu, stebėdamas į konsulatą plūstančius tūkstančius žydų pabėgėlių, ieškančių išsigelbėjimo nuo nacių persekiojimo, Ch. Sugihara stojo prieš sunkų moralinį pasirinkimą.

 

Nepaisydamas oficialių Japonijos vyriausybės nurodymų ir būdamas griežtai įspėtas neįsileisti pašalinių asmenų, Ch. Sugihara 1940 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais ėmėsi išduoti „vizas gyvenimui“. Iš esmės tai buvo tranzitinės vizos, kurios leido pabėgėliams per Sovietų Sąjungą pasiekti Japoniją ir iš jos keliauti toliau. Konsulato patalpose Kaune jis su žmona Jukiko dieną naktį pildė dokumentus, kol galiausiai buvo priverstas išvykti, tačiau vizas rašė net sėdėdamas traukinyje į Berlyną.

 

Skaičiuojama, kad per šį trumpą laikotarpį Ch. Sugihara išdavė daugiau nei 2000 vizų, tačiau dėl to, kad viena viza dažnai gelbėdavo ne tik jos turėtoją, bet ir visą šeimą, išgelbėtų gyvybių skaičius vertinamas iki 6000 ar net daugiau. Tai buvo unikalus atvejis karo istorijoje, kai vienas žmogus savo ryžtu sugebėjo pakeisti tūkstančių žmonių likimus. Kodėl jis tai darė? Ch. Sugihara vėliau rašė, jog tiesiog sekė savo sąžinės balsu, nes negalėjo žiūrėti į mirčiai pasmerktus žmones ir likti abejingas.

 

Šiandien Kaunas yra neatsiejamas nuo Ch. Sugiharos atminimo. Buvusiame Japonijos konsulato pastate (Vaižganto g. 30) veikia Sugiharos namai – muziejus, kuris tapo traukos centru ne tik lietuviams, bet ir lankytojams iš Japonijos bei viso pasaulio. Ši vieta yra ne tik istorijos liudininkė, bet ir edukacijos erdvė, kurioje nuolat primenama apie žmogaus teisę į gyvybę ir diplomatijos galimybę tarnauti humanitariniams tikslams.

 

Japonams ir lietuviams Ch. Sugihara yra bendrystės simbolis, jungiantis dvi tolimas šalis per moralinio autoriteto prizmę. Japonijoje jis ilgą laiką buvo mažiau žinomas, tačiau dabar jis gerbiamas kaip „Japonijos Šindleris“, įkvepiantis jaunąją kartą drąsos pavyzdžiu. Lietuvoje jo atminimas puoselėjamas su ypatinga pagarba kaip valstybės draugo, kurio poelgis 1940 m. Kaune įrašė Lietuvą į pasaulinę humanizmo istoriją kaip vilties uostą tiems, kurie buvo praradę viską.

 

Maištinga Siela