Dienos daina: Marijonas Mikutavičius – Pakeliui namo [žodžiai / lyrics]

 

Sveiki!
 
Kažkaip pusė dienos skambėjo Marijono Mikutavičiaus daina „Pakeliui namo“, nors niekur nevykstu ir niekur negrįžtu. Net sunku pasakyti, kodėl pasąmonė iškėlė šią dainą, nes jos ilgą laiką jokiame kontekste negirdėjau, tai tiesiog... Perklausiau po tiek laiko atidžiai visą kūrinį ir jis vis dar toks pat geras, kaip prieš 20 ir daugiau metų!
 
Kvaila pristatinėti, bet Marijonas Mikutavičius, nes jis tebėra vienas ryškiausių Lietuvos atlikėjų, kurio sceninė charizma ir gebėjimas rašyti dainas, virstančias visos tautos himnais, padarė didelę įtaką šiuolaikinei Lietuvos muzikos kultūrai. Jo kūryba pasižymi ypatingu nuoširdumu, paprastumu ir gebėjimu sukurti stiprų emocinį ryšį su auditorija. Būdamas ne tik dainininku, bet ir žurnalistu bei televizijos laidų vedėju, jis meistriškai kalba apie dalykus, kurie rūpi daugeliui, todėl jo dainos dažnai tampa ne tik radijo hitais, bet ir svarbiomis asmeninėmis dainomis klausytojų gyvenimuose.
 
Daina „Pakeliui namo“ pasirodė 2004 metais ir yra įtraukta į tais pačiais metais išleistą Marijono Mikutavičiaus albumą „Pasveikinkit vieni kitus“, kuris žymėjo itin sėkmingą atlikėjo kūrybinį etapą. Tuo laikotarpiu Marijonas buvo pasiekęs didelį populiarumą, o ši daina puikiai įsiliejo į jo kūrybos visumą, papildydama ją jautrumu ir ramybe. Albumas, kuriame ji skamba, tapo svarbiu diskografijos įrašu, atspindinčiu atlikėjo muzikinę brandą ir požiūrį į kasdienybę.
 
Kūrinio „Pakeliui namo“ pagrindinė idėja – emocinis grįžimas į saugią ir ramią vietą po visų dienos ar gyvenimo iššūkių. Tekstas subtiliai pasakoja apie tą vidinį ramybės pojūtį, kai žmogus suvokia, jog svarbiausia yra artimųjų šiluma ir namų jaukumas. Tai ne tik fizinė kelionė – tai metaforiškas sugrįžimas į save, į tą būseną, kurioje galima nusimesti visas kaukes, atsikvėpti ir pamiršti išorinį pasaulį, todėl dainos žinutė yra tokia artima kiekvienam.
 
Publika dainą „Pakeliui namo“ nuo pat jos pasirodymo 2004 metais sutiko itin šiltai ir laiko ją vienu nuoširdžiausių atlikėjo kūrinių. Klausytojai pamėgo šią dainą dėl jos melodingumo, lengvai įsimenamos harmonijos bei teksto, kuris be jokios nereikalingos pompastikos paliečia jautriausias namų ilgesio stygas. Tai kūrinys, kuris nepraranda savo vertės bėgant metams ir yra tapęs svarbia Lietuvos popmuzikos istorijos dalimi, o koncertų metu dažnai traukiamas choru kartu su pačiu atlikėju.
 
Pasiklausykime dar kartą:

 
Marijonas Mikutavičius – Pakeliui namo
[lyrics / žodžiai]
 
Svetimas miestas pažadina mus ir vėl... savo radijo imtuvais
Ir svetimas mums rūkas prieš paskutinį traukinį namo.
Mes vėl ant kojų keliaujam atgal
Bet kuo garlaiviais, lėktuvais..
Net pamiršę stiuardesei su apgamu ant lūpos pamojuot.
 
Jeigu dar liko ta jūra, pernai kurioje meilę skandinom
Paruoškite mums kambarius ir vyno pasiimkite daugiau
Jeigu dar liko tos gatves, pernai kuriose susipažinom
Kas gali būti geriau?
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Ir išlipam mes lauk iš tvankaus, senesnio už visus, dulkėto autobuso
Ir aš beveik toks pats, koks prieš kiek laiko įlipau
Ir cigaretę su draugu, kaip mokykliniais laikais, yeaah
Suūûkome per pusę
Ir matome vietas, kur aš šitiek laiko nebuvau.
 
Jeigu dar liko kažkas, pernai su kuriais užsisėdėjom
Prie stalo laisvą kėdę, jei galima pritraukite arčiau
Ir jei dar laisva mergina, pernai su kuria niekus kalbėjom
Mes visko pasiilgom, visko pasiilgom, visko pasiilgom...
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Ir jeigu dar liko kažkas, pernai su kuriais užsisėdėjom
Ir jei dar laisva dar viena..
 
Mes pakeliui namo oooooo (pakeliui namo)
Mes pakeliui namo oooooo
Pakeliui namo!!
 
Mes pakeliui namo...
 
Maištinga Siela

Šios dienos daina: Giedrė ir Marijonas Mikutavičius "Šiaurės vėjas" [žodžiai / lyrics]

 Sveiki,

 

Giedrės ir Marijono Mikutavičiaus daina „Šiaurės vėjas“ tapo šių metų atradimu. Manau, tai geriausia ir tikriausiai gražiausia lietuviška daina per paskutiniuosius kelerius metus nuo Jazzu „Dumblas“ laikų. Galiu ir klysti, nes kiekvieno skoniai vis skiriasi, tačiau man nepatinka banalūs tekstai apie meilę, išsiskyrimą. Filosofinė daina, sakyčiau, yra „Šiaurės vėjas“, kuri pasakoja apie vidinio žmogaus pasaulį, apie laukimą, apie savęs suvokimą. Nori nenori vis tiek tapatiname dabar visus naujus kūrinius su mūsų pandemine tikrove, kuri persunkta nerimo, su(si)erzinimo, laukimo ir atskirties. Mes tai patiriame ir tai veikia mūsų kūrybą. Bet kokiu atveju, kiekvienas šioje dainoje jaučia ir girdi save pačius.

 

„Laiko kilpoje užstrigę mus atspindžiai vis laukia...“ viena gražiausių dainų frazių, labai žiemiška, labai viltinga, nes juk daugiskaitos pirmasis asmuo. Nors daina eina apie meilę ir jausmų išsekimą ir, liaudiškai sakant, naujo restarto, bet man tai kūrinys daugiau apie asmeninį užstrigimą iliuzijoje. Graži lyrinė daina, siūlau Jums jos paklausyti.

Žodžiai / lyrics

Giedrė ir M. Mikutavičius – Šiaurės vėjas

 

Šiaurės vejas nesitraukia

Laiko kilpoje užstrigę

Gulime abu ir laukiame

Kol šiaurės vėjas

Mums ir vėl atpūs jausmus

 

Tas nenusakomos spalvos dangus

Užkloja

Savo šiluma mūsų nerimą

Mes ta pačia kalba ir vėl abu

Galvojame

Ir vėl skaičiuojame

Tuos pačius žingsnius gyvenime

Kartu

Kol paskutinį kartą mus užklos dangus

 

Kol skilom į šukes

Ir rinkome save iš naujo

Laiko kilpoje užstrigę

Mūsų atspindžiai vis laukia

Kol lubas

Pakeis žvaigždynai, saulė ir lietus

 

Tas nenusakomos spalvos dangus

Užkloja

Savo šiluma mūsų nerimą

Mes ta pačia kalba ir vėl abu

Galvojame

Ir vėl skaičiuojame

Tuos pačius žingsnius gyvenime

Kartu

Kol paskutinį kartą mus užklos dangus

 

Nurimus vėjui

Mes pagaliau paleidom

Laiko kilpoje užstrigusius žodžius

Ant tavo veido

Užrašytos visos mano klaidos

O tu atsiprašai už mus abu

Kartu

Kol paskutinį kartą mus užklos dangus

 

Jūsų Maištinga Siela

Vilniaus knygų mugė 2019: kava, karbonadai, malalietkos, eunuchai, knygos ir triusikų snygis

Sveiki,

20-oji, bet nepaskutinė Vilniaus knygų mugė buvo šiemet man labai trumpa. Vos penketas gražių valandų, kurias „iššvaisčiau“ daugiau ne tiek renginiams, kiek gerdamas kavą ir kirsdamas karbonadus šurmulingoje valgyklėlėje. Kadangi taip nutiko, kad pavyko tik penktadienį iš ryto, tad grandioziniuose renginiuose nedalyvavau, nors žmonių nestigo, bet įsivaizduoju, kas Knygų mugėje dėjosi šiandien, šeštadienį, kai žmonės turi laisvadienį.

Ko vykstama į knygų mugę? Ogi knygų ir renginių. Duonos ir žaidimų. Su renginiais man sunku, nes visada dubliuojasi ir atrodo, norisi ten nueiti, ir ten, o stabilumo taip ir nėra. Dažniausiai jau renkiesi tą autorių, kurį nors kiek pažįsti, esi jį skaitęs. Šiemet, beje, renginiuose beveik nebuvau. Įkišau visur nosį po truputį, labiau užsisėdėjau Aušros Kaziliūnaitės pristatyme apie Marinos Abramovič knygą „Eiti kiaurai sienas“, kriterijus – nes skaitęs. Kaip tokiais atvejais ir būna, kalbama apie asmenybę, o ne apie knygą – bet ar kaip nors kitaip galima?

Deja, nemačiau Martynenko užmėtymo triusikais ir liemenėlėmis. Bet galvoju, kad tokie „skandalingi“ performansai pasiteisina kaip puiki reklama. Kas kitąmet atsiveš „tačkę“ mėšlo? Dėl kvapo... Pala, nepavokite šios idėjos, nes ji – mano! Šiaip Knygų mugėje prabėgau per stendus kokius tris-keturis kartus ir nusipirkau tai, ką daugmaž nusipirko ar gavo dovanų visi literatūros gurmanai. Nesunku tą pasitikrinti internete, apžiūrėjus jų nufotografuotas knygas. Šiemet, priešingai nei pernai, žinojau kiekvieną knygą, kurią pirksiu. Nors galvoje ir skaičiavau, jeigu pakentėjus ir palaukus kokioj Maximoj 40 proc. nuolaidos,  žinoma, knyga bus pigesnė, bet vat... Kaip čia neparsiveši iš Knygų mugės karčiausių naujienų?

Dalinuosi grobiu. Ir neklauskite, kad... visa tai turėsiu laiko suskaityti.

Jūsų Maištinga Siela

Vinilinė plokštelė: Marijonas Mikutavičius - Padavimai apie žmones [Vinyl, 2LP] (2017)

Informacija apie albumą: Marijonas Mikutavičius - Padavimai apie žmones [Vinyl, 2LP] (2017)