Sveiki,
Apie
biografinį filmą „Modė“ (angl. Maudie) (2016) jau žinojau
labai ilgai, tik niekaip iki jo neprisikapstydavau pažiūrėti. Žinojau, kad bus
geras, nes filmo anonsas žadėjo įspūdingą pagrindinių aktorių Sally Hawkins ir
Ethan Hawke pasirodymą. Tiesą sakant, nieko nežinojau apie tikrąją Maud Lewis
(1903-1970), amerikiečių iš Naujosios Anglijos regiono kilusią tautodailininkę,
kuri gimusi luoša ir keista dėl savo kalbėsenos ir mąstysenos buvo atstumta
šeimos, o brolis Čarlis pardavė jųdviejų tėvų namus ir nė centro nedavė savo
seseriai.
Istorija
pasakoja apie lemtingą pačios Modės apsisprendimą po brolio išdavystės palikti
tetos namus ir pradėti dirbti pas vietos gyventoją Everetą Lewį. Pastarasis
pasižymi itin bjauriu charakteriu ir atšiauriu, brutaliu elgesiu. Modei, kuri
taip kenčia vietos gyventojų patyčias ir mažai matė šviesos, Everetas, rodos,
absoliučiai netinka. Netrukus, atsikrausčiusi į Evereto miniatiūrinį namuką su
viena lova, ji bando prisitaikyti prie kietasprandžio vyro, neretai pati
kęsdama smurtą ir užgauliojimus. Kurį laiką, atrodo, kad Modė tiesiog mazochistė
ir nesupranta, kas jai pačiai geriausia, bet Everetas sužino Modės paslaptį,
jog ji neteko mažos mergaitės, kuri buvo apsigimusi ir mirė. Nuo to karto
Everetas ima elgtis žmogiškiau ir netrukus keistuolių porelė nusprendžia, jog
savo gyvenimą kartu reikia įteisinti santuoka...
Modės
gyvenimas toli gražu nebuvo labai rožėmis klotas. Filme mirštanti teta pasako
frazę, jog ji vienintelė visoje giminėje, kad ir varge, bet visgi rado asmeninę
laimę. Galima sakyti, kad galbūt tai ištarta ir su pavydu, nors bandoma ir
atgailauti. Man asmeniškai beveik neįtikėtina, kad kažkur vienkiemyje, kuris
yra netgi ne prie greitkelio, o tylios magistralės, kur per dieną pravažiuoja
vienas kitas automobilis, galima tapti tikra įžymybe. Turint galvoje, kokios
baisios Modės gyvenimo sąlygos – mažas, skurdus ir sunkiai apšildomas namukas
su dvigule lova ankštoje palėpėje, kur žiemą kvėpuojant iš burnos eina garas.
Jeigu netikite, pasiguglinkite tikrąją Modę ir pamatysite, kad filmo kūrėjai
gana tiksliai atkuria Modės ir jos vyro Evereto aplinką. Bet įdomiausia, kad
jos vaikiškai naivūs piešinukai sulaukia šalies mastu didelio susidomėjimo ir
už tai Modė turi būti dėkinga vietos gyventojai Sandrai, kuri pastebėjo Modės
unikalumą. Visgi tikrasis stebuklas yra tai, kad būdama luoša ir sunkiai
sendama bei kentėdama artrito skausmus ji randa vidinio polėkio kurti savitai
regimą pasaulį, neturėdama absoliučiai jokių pavyzdžių, autoritetų ar meną
suprantančių žmonių. Kai kyla diskusijos, ar menininkui būtinos sąlygos kurti,
Modė, manau, būtų viena unikaliausių pavyzdžių, rodančių, kad tarp neišsilavinusių
ir tik buitimi besirūpinančių juodadarbių gali kurti.
Visgi
po filmo nepalioviau mąstyti apie tai, ar menininkui riekia pripažinimo. Kas būtų,
jeigu Modės paveikslai taip ir nebūtų niekada pastebėti ir ji nė vieno nebūtų
pardavusi? Ar ji būtų tęsusi tapybą, jeigu Sandra nebūtų paprašiusi už 10 centų
nutapyti atvirukų ir kokie būtų jos ir vyro santykiai? Filmas absoliučiai
jautrus, su netipiniais veikėjais, kurie paprastai dėl savo luošumo ir brutalumo
atsiduria visuomenės paraštėse, turint galvoje, kad tai XX a. vidurys. Tai
neįtikėtina sėkmės istorija, kurioje yra ir nuosaikios romantikos, ir
kasdienybės sunkumų dėl to, kad esi toks, koks esi. Puiki vaidyba, puiki
istorija ir scenarijus. Pamenate filmą apie keistuoles motiną ir dukrą „Pilkieji
sodai“ (2009) su Jessica Lange ir Drew Berrymore? Šis filmas sukėlė panašių
reakcijų. Labai rekomenduoju.
Mano įvertinimas: 9.5/10
Kritikų vidurkis: 65/100
IMDb: 7.6
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą