2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Filmas: "Namai" / "Home"


Sveiki mielieji! Šiandien noriu pristatyti jums filmą, kurį net neturite, bet PRIVALOTE pamatyti! Aš vis šneku apie homoseksualų teises, apie tai, kad nebūtume abejingi, kad būtų mažiau smurto, kad kovotume už Tibetą, bet beveik nepaliečiu pačios svarbiausios temos – ekologijos. Filmas „Namai“ yra nepaprasto grožio, akis atveriantis dokumentinis filmas, kuris apimą ciklą nuo Žemės atsiradimo istorijos iki šių dienų globalinių problemų ir net nagrinėja išgelbėjimo perspektyvas. Tai filmas, kuris susitelkia ties Žemės egzistavimo istoriją ir žmogaus kaip civilizacijos nešėjo pasakojimą. Filmas kitiems tik įdomus, kitiems kyla įvairių pamastymų, o mane tai sukrėtė. Žiūrint tą filmą tiesiog atsistebėti negaliu, kaip mes, žmonės galime tiek gręžti, tiek naikinti, tiek teršti žemę, kad iš jos turėtume tik tiek, ką turime dabar. O mes turime jau pusę prarastų mūsų Motinos Žemės išteklių. Neverta pasakoti apie šio filmo naudą, ji ir taip akivaizdi, bet baisiausia, kad ir kaip tu asmeniškai norėtum viską pataisyti, kad ir kaip norėtum prisidėti prie gyvūnų, vandens ir medžių išsaugojimą, tai vienam padaryti ir visko atitaisyti neįmanoma. Filme taip pat kalbama apie ledynų tirpimą, dumblių nykimą, kurie išvalo vandenynus, nusekusių upių pavyzdžiai ir nepraleidžiamas pro ausis uždelsto veikimo bomba – Sibiro metano laukai, kur nutirpus amžinam įšalui, atsidengs milijonai hektarų dumblių masyvų, kurie išskiria dvidešimt kartų daugiau šilumos nei pats anglies dioksidas. Taigi žemė netolimoje ateityje gali pavirsti tikru šiltnamiu, arba kitaip sakant, keptuve. Šis filmas, kurį mačiau pirmą kartą 2009 birželį, buvo parodytas vienu metu tą pačią dieną ir tą pačią valandą per beveik visų šalių televizijas, kartu ir Lietuvoje, kad žmonės susipažintų su artėjančiomis nelaimėmis ir pradėtų rūpintis ne tik savo šikna ar nauja mikrobangų krosnele, bet ir visu likusiu pasauliu, kurį išmelžėme kaip gerą pieningą karvę. Taigi šis filmas buvo sukurtas tam, kad pagaliau žmonija pabustų, nustotų gręžti žemę, o kibtų į ateitį ir padėtų išsaugoti, kas dar liko. Kiek vandens, kiek dirvų, laukų, gyvūnų mes įkinkėme į savo gyvenimą, pasižiūri šį filmą ir matai, kad visa gyvybė tiesiog dabar vergauja vien tik žmonijos gerovei. Galvijai sėdi ganyklose, rupšnoja žolę ir net nenutuokia, kad jie iš tikrųjų yra aptvare, kurį drąsiai galima pavadinti koncentracijos stovykla, kol žmonės jų nenuvedė į skerdyklą. Net nupurtė, kad šitiek puikios mūsų žydrosios planetos jau nuniokota, filme pateikti faktai ir skaičiai šokiruoja, rodyti gražūs planetos vaizdai ima keistis į nualintuosius ir net darosi nebeaišku, kaip ištemsime dar 50 metų kai per pastaruosius pakeitėme Motinos Žemės veidą nepataisomai. Apie visą tai ir dar daugiau filme „Namai“. Pakvieskime Žemę į pasimatymą. Dėkui http://www.torrentai.lt/ kurie įdėjo šį filmą, jis be galo reikalingas mums visiems, o labiausiai Žemei, mūsų visų namams.


Jūsų Maištinga Siela

1 komentaras: