2018 m. kovo 31 d., šeštadienis

4 priežastis, dėl ko gyventi: bėgimas ir judėjimas


Sveiki,

Ketvirtoji priežastis: Jeigu gali bėgti – bėk! Bėk, kol išpils prakaitas, kol pritrūks kvapo ar pradės skaudėti šoną. Toks beprotiškas trumpas ir iš visas jėgas atimantis sprintas (iš esmės vieno kilometro klausimas) yra puikus variantas išblaškyti bet kokioms blogoms mintims. Nereikia daug, tik susikaupti, susirasti kilometražą ir nubėgti vieną kilometrą. Neįtikėtina, kaip po bėgimo „išsitaško“ viskas ir lieka tik kvėpavimas. Šiuo atveju verta gyventi vien dėl judėjimo ir juo mėgautis.

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sunaikinimas" / "Annihilation"


Sveiki,

Po Kino pavasario filmų norisi kažko kasdieniškai komercinio ir pirmasis filmas, kurį nusprendžiau pažiūrėti, yra amerikiečių fantastinė juosta „Sunaikinimas“ (angl. Annihilation) (2018), kuris vos tik pasirodęs iškart sulaukė puikių kino kritikų vertinimų ir jame pirmu planu pasirodo „Oskaro“ laureatė Natalie Portman.

Tiesą sakant, iš šios mokslinės fantastinės juostos galima tikėtis itin daug, tačiau, prisipažinsiu, kad truputį kankinausi, nes filmas beaistris, šaltas ir pernelyg sintetinis, trūko paprasčiausio režisūrinio talento derinti tai, kas žmogiška ir tai, kas fantastiška. Pernelyg filmas nuslydo į klišinį vaizdavimą – perdėm pernelyg nepaaiškinamas reiškinys, slapta organizacija, slapta moterų grupelė, einanti į paslaptingą stalkerišką zoną, kuri vadinama „virpesių zona“ ir... Tiesą sakant, iš šios istorijos norisi paslapties, originalumo ir netikėtumo ir, regis, scenarijus jau galėjo užsikabinti už puikios medžiagos – genetiniai mutavimai, tačiau jie liko filme veikiau tik aplinkybių dekoracijomis, nestebinantys, kažkur matyti ir siužetiškai nuspėjami.

Vietomis filmas artėja prie trilerio apie paikas ekspedicijas kur nors negyvenamoje planetoje, bet veikėjų psichologija pernelyg nuspėjama ir vykdoma pagal visą eilę jau matytų panašių aplinkybių filmuose. Natalie Portman iš esmės superinė aktorė, bet kai filmas lėkštokas, o idėjinis matmuo paviršutiniškas, o praradusios moters tipažas šabloniškas – nėra gelmės, nėra ir aktorinio meistriškumo viršūnės. Galima pagirti nebent filmo filosofinę pabaigą, kuri šiek tiek priminė filmą „Sielonešė“ ar tą patį apie ateivius „Atvykimas“, bet kai filmas turi tik beaistrę, bet neblogą idėją, tada kūrinys tiesiog nejaudina ir daryk nors tu ką.

Mano įvertinimas: 6/10
Kritikų vidurkis: 79/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. kovo 30 d., penktadienis

Filmas: "Bobbi Jene" / "Bobbi Jene"


Sveiki,

Po paskutinio šiame festivalyje matyto dokumentinio filmo „Bobi Jene“ (angl. Bobbi Jene) (2017) likau truputį sukrėstas. Įtariu, kad visgi daugeliui filmas nelabai patiks, jame tiek daug gluminančio atvirumo, kad lietuviškam („nemeniškam“) mentalitetui, kur įsigalėjęs stiprus konservatyvumas, šis filmas gali likti tiesiog nesuprastas – ai, kažkokia kvailelė, kurios psichika pakrikusi, dulkinasi viešai su smėlio maišu!

Nepaisant skeptikų, man filmas tiesiog sukėlė nepaprastai daug pamąstymų. Dokumentine maniera nufilmuotas trisdešimtmetės šiuolaikinio šokio menininkės Bobbi Jene gyvenimas po gyvenimo Izraelyje, kur ji praleido beveik dešimt metų šokdama teatro trupėje. Šįkart ji trokšta kurt savo teatrą ir kol kas ji ieško mono spektakliuose savasties, o patys spektakliai tampa šokiruojančiais dvasiniais ir kūniškais perfomansais.

Nesigilinsiu, kiek šiame filme yra negyvumo ir dirbtinumo, nes, mano nuomone, dalis nenatūralumo visgi išlieka dėl paskui slankiojančios kameros, vis tiek prieš kamarą žmogus bus kitoks, nei be jos. Nepaisant to, ne tai tikriausiai filme yra svarbiausia, bet tas laisvumas, kurį transliuoja menininkė, tas beprotiškai draskantis noras ištrūkti iš tų sustabarėjusių formų, moralinių stereotipų, kas varžo, liepia slėptis, nuolat save teisti kitų akimis, galvoti, ką vieni ar kiti pagalvos... Iš esmės man kiek priminė Marinos Abromovič asmenybę ir jos perfomensus, kurie grįsti išsilaisvinimu ir dvasiniu pasiruošimu.

Labai man patiko šis filmas, nes jis iš esmės paveikė mane ir leido dar ilgai mąstyti apie meno ir menininko paskirtį ir apie asmenybės išsilaisvinimo nuo to mėšlo, kuriuo esame apkrauti, kad tai net laikome „normaliu“, o išsilaisvinimą – frykiškumu.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 6.2


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ką žmonės pasakys" / "Hva vil folk si" / "What Will People Say"


Sveiki,

Tokie filmai kaip „Ką žmonės pasakys“ (angl. What Will People Say) (2017) Kino pavasario repertuare visada išliks mėgstami ir pastebėti. Vienas dalykas – lietuvių publika mėgsta smarkiai tarpkultūrinius konfliktus, ar jie būtų lokalios šeimos, apibrėžtos griežtų tradicijų, masto, ar tarptautinis konfliktas. O jeigu tie konfliktai dar susiję su Artimaisiais Rytais ar Azija – tai pirmu numeriu filmas gali tapti hitų hitas šiame festivalyje.

Savaime dėl to nieko čia blogo. Filmas „Ką žmonės pasakys“ iš esmės netgi labai geras. Kaip jau minėjo Rytis Zemkauskas viename interviu apie šį filmą, jis tiesiog šiemet atstovauja daugeliam panašių šia tema filmų plejadai. Filmas kokybiškas, išvystytas siužetiškai, skaudus ir nevienareikšmiškai turintis pasakyti kai ką pasauliui apie senąsias musulmoniškas tradicijas valdyti savo šeimos moterų likimus taip, kaip jiems „priklauso“. Šiame filme maištaujanti paauglė iš esmės primena eilinę vakarietę, kuri Švedijoje  traukia paauglių akį ir, regis, negresia jokio kito pavojaus, kaip vien tik eilinis tėvų ir vaikų konfliktas vakarietiškame kontekste, bet... Viena lemtinga klaida ir paauglė išsiunčiama atgal į Pakistaną, kur ją ištinka kultūrinis šokas ir nauja patirtis, tačiau akivaizdu, kad aplinkybės nulemia ir dar vieną staigmeną.

Iš esmės pagrindinė veikėja yra kamuoliukas tarp dviejų kultūros sampratų, tarp Švedijos ir Pakistano, įkalinta ne tik savo lokalioje šeimoje, bet ir toje sumaišties kirmgraužoje, kad net pasidaro gaila stebėti visą tą melagysčių cirką vien tam, kad būtų patenkinti šeimos draugai ir giminaičiai. Žmogus neturi teisės į laimę ir individualybę, tad dar baisiau pasidaro, kai žiūrovas blaiviu protu suvokia, kad milijonai moterų ir merginų yra šioje absurdiškos tradicijos aukomis bes galimybės pabėgti. Filmas įtraukiantis, neprailgsta ir tiesiog turiningas visomis prasmėmis.

Nuoroda į Kino pavasario tinklapį ČIA.

Mano įvertinimas: 9.5/10
IMDb: 7.9


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. kovo 28 d., trečiadienis

Filmas: "Lenktynininkė ir gangsteris" / "Le Fidèle"


Sveiki,

Daug žadanti kriminalinė prancūzų drama nežavinčiu pavadinimu „Lenktynininkė ir gangsteris“ (pranc. Le Fidele) (2017) iš esmės liko truputį nuviliantis filmas. Nors teko girdėti dūsaujančių, koks geras filmas, pats geriausias Kino pavasaryje ir net norėjosi po seanso sustoti ir pasibarti su netikėtai apstulbusiais žmonėmis. Tai filmas, į kurį galėčiau, tarkim, nueiti paprastą dieną kaip į bet kurį komercinį filmą, nes jis tokio tipažo – nufilmuotas amerikietiška sensacinga maniera, pridedant atseit jaudinančių, romantiškai tapybiškų ir perspaustų scenų, kurios nieko bendra neturi su realybe. Tiek to, ne dėl realumo einama į šį festivalį, o dėl kitokios suteikiamos iliuzijos, o toks filmas kaip „Lenktynininkė ir gangsteris“, mano akimis, žiūrimas prieš miegą, pasidėjus ant kelių nešiojamąjį kompiuterį.

Filmas nėra savaime prastas, jis strategiškai „įmestas“ į pagrindinį Kino pavasario repertuarą, norint prisivilioti masinio kino žiūrovą su prancūziška produkcija. Manau, organizatoriams pavyko, tik gaila, kad kur kas unikalesni filmai, kurių nebebus progos pamatyti, dėl tokių strategijų yra nustumiami į antrą planą. Bet kas ieško, tas randa... Filmas absoliučiai vidutiniškas ir čia negelbsti nei išliaupsinti ir puikiai žinomi iš kitų filmų aktorių duetas („Tolyn nuo tolstančios minios“, „Kaulai ir rūdys“, „Adelės gyvenimas“ ir kt.), nes viskas tiesiog dvelkia netikrumu. Scenarijus neįtikėtinas lyg iš trilerio, personažai nesimpatiški, nes jie pernelyg nutolę nuo mūsų realybės – vėžiu serganti lenktynininkė ir gangsteris melagis, bijantis šunų. Tiesiog nesuderinama pora apkvaišusi nuo meilės. Kur tokius nenatūraliai margus personažus galima pamatyti? Aišku, tame pačiame standartiškų filmų kalvėje – Holivude.

Kažkodėl filmą pamiršau vos išėjęs iš kino salės, vadinasi, tiek tų aplinkinių liaupsių – nepaveikė nors tu ką. Bet pykti ant filmo nereikia, nes tai komercinio pobūdžio juosta, prieinama daugeliui, daug kam dar kelia įspūdį ir prancūziška aplinka bei kalba, tačiau čia tiems, kurie apskritai retai pamato kokį europietišką kino kūrinį.

Ieškant šiame filme pliusų, galima paminėti iš esmės gerai išvystytą pasakojimo eigą – nuoseklu, motyvuota ir viskas taip tvarkinga, kad nekelia abejonių, jog iš šio filmo nesulauksime jokios priešpriešos ar netikėtos provokacijos, diskusijų ar ginčų. Kitaip sakant, tai paprasta Romeo ir Džiuljetos istorija, tiesiog įvilkta į jau nuspėjamas aplinkybes, nufilmuota gražiai ir tvarkingai, net vietomis prabangiai, tačiau, bent jau aš, ne to atėjau į Kino pavasarį. Bet ar galiu kaltinti, kad kas nors mane apgavo? Tikriausiai, kad ne.

Nuoroda į Kino pavasarį ČIA.

Mano įvertinimas: 6/10
IMDb: 6.5


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Maria Callas: savais žodžiais" / "Maria by Callas"


Sveiki,

Jeigu kas nors būtų paklausęs, kokios tautybės yra Maria Callas (1923-1977), būčiau nė nemirktelėjęs ir atsakęs, kad italų, tačiau tektų raudonuoti, nes ji graikė, gimusi ir augusi Niujorke – tai dar viena staigmena. Staigmena man pačiam buvo, kad paskutinę akimirką sumaniau nueiti į dokumentinį filmą „Maria Callas: Savais žodžiais“ (angl. Maria by Callas) (2017), kuris sumontuotas vien iš filmuotos medžiagos dar esant atlikėjai gyvai.

Filmas išėjo toks, kad sunkoka po jo nereflektuoti, nes asmenybės kulto šešėlis persekioja tave patį. Nežinau, kiek kūrėjui pavyko filmu sukurti asmenybės virsmo istoriją ir kiek joje yra tikrosios M. Callas, tačiau sudurstytas naratyvas iš įvairių laikotarpių ir padarytas nuoseklus kultinės operos solistės portretas tiesiog neišdildomas, netgi jeigu jums absoliučiai nepatinka opera ir jums giliai vienodai toji muzika ir pati M. Callas, tačiau filmas... Jis tiesiog vertas laiko gaišaties, juolab, kad šiemet Kino pavasaryje vaidybiniai „gerieji“ filmai nepaliko tiek galvoje sumaišties, kiek šis dokumentinis filmas. Dar visai neseniai prisiminiau, kad po pusvalandžio kankynės Bohemos operoje tiesiog pabėgau, nes absoliučiai negalėjau apsiprasti su Merūno Vitulskio dainavimu ir pakabintais palubėje subtitrais – nei jaudino, nei skambėjo – atleiskite D. Ibelhauptaute, bet tai tiesa. Tačiau žiūrint į M. Callas stambiu planu ir „piešiant“ jos likimo vingius, nesunku susijaudinti ir dėl jos ypatingo dainavimo.

Daug įdomių faktų apie ją, istorinių momentų, nulėmusių tragiškų asmenybės lūžių, kurie jaudina ir kai kada net sukrečia. Visumoje tai žmogus kaip filosofijos spalva ir skonis, todėl šiemet kaip niekada mėgaujuosi biografine dokumentika. Net nebeverta vardyti, ką jūs išvysite šiame filme, tereikia tiesiog netrukdomai nusiteikti ir meditatyviai pasinerti į istoriją ir muzikines operos užsklandėles tarp M. Callas gyvenimo momentų. Stipru.

Mano įvertinimas: 10/10
IMDb: 7.3


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Sūnaus globa" / "Jusqu'à la garde"


Sveiki,

Kino pavasario atidarymo filmo tapo prancūzų drama „Sūnaus globa“ (pranc. Jusqu‘a la garde) (2017), kuris daugeliui vis primindavo kokį nors jau matytą filmą, tik šįkart kiek kitokią versiją – filmas Venecijos kino festivalyje pelnė sidabrinį liūtą. Tiesą sakant, man irgi priminė šį bei tą – pernai rudenį Scanoramoje matytą A. Zvyagintsev filmą „Nemeilė“, kurio pradžia labai tipiška – vaikas patiria iš tėvų nesantaikos stresą.

Filmo struktūra kažkur irgi matyta ir jausenos neapgauna, jog kažkur viskas lyg kine jau patirta, bet vis tiek susikaupi ir lauki, kas čia atsitiks. Nuo teismo procedūros pereinama prie perspektyvinio pasakojimo ritmo – iš motinos ir tėvo pozicijų. Netrunkame išsiaiškinti, kas šeimoje kelia didžiausią agresiją ir priešingai nei filme „Nemeilė“, šioje šeimoje vaikai turi užnugarį, rūpinimąsi ir meilę, tik kuo viskas pasibaigs, kai vyksta toji nesantaika, o teismo sprendimu vaikas turi kęsti psichologinį smurtą, nes taip nusprendė gerbiamoji teisėja. Nors teisėjos kaltinti irgi negalima – velnio advokatės, gindamos abi puses taip pat atliko savo darbą, aš irgi galbūt nebūčiau priėmęs tinkamo sprendimo išklausęs abiejų pusių, nes paprasčiausiai neįmanoma susidaryti tarp sąvokų tikroviško vaizdo, o vaikų liudijimai staiga tampa ne liudijimais, o tėvų įtakos perversija. Nesunku įsivaizduoti, kokias potekstes pasako šis filmas per pirmąsias 20 minučių.

Filmas rutuliojasi gana lėtai, kaip ir daugelis prancūzų juostų, yra itin plepus. Psichologinė vaiko įtampa, perauganti į tuoj paauglišką maištą, todėl situacija virsta neblogu nervu tampymu žiūrovui, tačiau netgi tada buvęs sutuoktinis, besąlygiškai ar net maniakiškai norintis susigrąžinti šeimą, atrodo nekaltas avinėlis – lyg ir pateisinama, lyg ir suvokiama, kad vyrui reikia tiesiog kreiptis į psichologą ir pripažinti savo pažeidžiamumą, tačiau... Didžiausias emocinis krūvis atitenka paskutinei nakties scenai, kai šitaip, kaip kažkas įvardijo kaip filmo trūkumą, filmas tampa kaip laida „24 valandos“ – socialiniu probleminiu lauku ir todėl filmas „ne gilus“. Su tokiu teiginiu absoliučiai nesutinku ir nors pakęsti pats negaliu „24 valandų“ laidos, visgi tai yra tikroviškesnės problemos nei vėžiu sergantys gangsteriai ar kitos tolimos socialiai temos nuo mūsų supančio pasaulio. Gelmė šiame filme visgi yra gana plati, tik bijau, kad regėdami kasdieninį skausmą tampame atbukę, mus sunku apstulbinti, nes viskas dabar taip vieša, kad tampa kaip kasdienybės dekoracija, todėl tik susidaro įspūdis, kad „ne gilu“. Žiūrint kaip matuosime...

Filmas iš esmės yra geras, nors ir nieko čia lyg ir novatoriško nėra. Sujaudina ir sukrečia, nors tuo pačiu ir erzina, pavyzdžiui, perdėti šalutiniai vingiai, kaip paauglės nėštumas ir t. t. Visgi manau, kad filmui su paskutiniosiomis scenomis pavyko padaryti tai, kas  ir buvo suplanuota – užauginti emocinį pliūpsnį, nepaliekant vietos interpretacijoms, vien tik nuogai veiksmais ir emocijomis grįsta tikrove.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 82/100
IMDb: 7.8


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. kovo 26 d., pirmadienis

Šios dienos daina: Bebe - Cuidandote [žodžiai / lyrics / letras]


Sveiki,

Sakau Jums tiesiai šviesiai, kad Bebe ispaniškos muzikos pasaulyje yra tikras stebuklas. Jos daina „Cuidandote“ (liet. Rūpinimasis tavimi) yra tokia tarsi lopšinė apie neišsenkančią motinos ir vaikelio ryšio. Man asmeniškai tai yra nuskausminanti baladė, nunešanti kažkur labai toli.

Pabandykite jos paklausyti sutemus namuose, atsigulus tiesiog ant grindų, kad ir daugiabutyje, kad ir šeštame aukšte, kai pasaulis taip beprotiškai sukasi, o tu gyveni šioje jaukioje dainoje. Nežinau, galbūt ji nieko nesukels, galbūt net papiktins, tačiau paskutiniu vėl grįžau klausytis Bebe muzikos iš 2004 metais pasirodžiusio jos debiutinio albumo „Pafuera Teleranas“.

Daina „Cuidandote“ – viena švelniausių ir jautriausių albumo dainų, kuri gali kai kam (ypač tiems, kurie supranta ispanų kalbą) net išspausti ašarą. Tiesiog pasiklausykime kūrinio ir pasimėgaukime kasdienine ramybe, kurios dažnas iš mūsų tikrai užsitarnavome.


Letras / žodžiai
Bebe - Cuindadote

Despacito cuando tú dormías
ella te hablaba, te preguntaba, te protegía.
Ella prometió darte todo
pero sólo pudo darte lo que tuvo.
Para ti lo más hermoso
era amanecer junto a sus ojos
iluminando el mundo.
Pero los pájaros no pueden ser enjaulados
porque ellos son del cielo, ellos son del aire
y su amor es demasiado grande
para cortarlo.

Volaste alrededor de la luna con ella,
le pediste que nunca se fuera
y ella respondió
"mi amor siempre estará cuidándote".

Y la dejaste volar
y tus ojos lloraron hasta doler,
pero sólo tú sabías
que así tenía que ser,
que así tenía que ser.
Ella prometió darte todo
pero sólo pudo darte lo que tuvo.
Y para ti lo más hermoso
era amanecer junto a sus ojos
iluminando el mundo.

Pero los pájaros no pueden ser enjaulados
porque ellos son del cielo, ellos son del aire
y su amor es demasiado grande
para cortarlo.

Y la dejaste volar
y tus ojos lloraron hasta doler
pero sólo tú sabías
que así tenía que ser.
Y la dejaste volar
y sus ojos lloraron hasta doler
pero sólo ella sabía
que así tenía que ser.
Y la dejaste volar
y tus ojos lloraron hasta doler
pero sólo tú sabías
que así tenía que ser,
que así tenía que ser

Jūsų Maištinga Siela

3 priežastis, dėk ko verta gyventi: knygos


Sveiki,

Trečioji priežastis: kai ant knygos stirtos paliekamas mylimo žmogaus raštelis „būk geras“. Na, banalybių banalybė, bet kaip gera! Ant knygų! Atskirų, žodžiais „suvystytų“ pasaulių krūvos, kuriuos dar nenugyvenau, bet trokštu nugyventi. Argi dėl to neverta gyventi? Žmonės tie, kurie mano, kad knygų skaitymas – laiko švaistymas, kad reikia gyventi ir veikti kažką įdomaus. Dažniausiai tie patys sėdi ant sofutės priešais TV, maigo žaidimo kompiuterius, spokso savaitgaliui skirtus tuščius šou, kur kažkas kažką parodijuoja, imituoja, dainuoja, šoka ant parketo... Būk žvaigžde! Būk X factoriumi! Būk anuo ar tuo ir vis tiek metai iš metų tu ant tos pačios sofutės tuščias ir neabejingas tik blizgučiams. Bet tai nepalyginamai nykiau, nei, tarkim, perskaityti kokią nors Sigito Parulskio tekstą.

Jūsų Maištinga Siela

2018 m. kovo 25 d., sekmadienis

Filmas: "Lady Gaga: penkios pėdos ir du coliai" / "Gaga: Five Foot Two"


Sveiki,

Mėgstu dokumentinius filmus apie įvairius dainininkus. Po fantastiško filmo apie Amy Winehouse „Amy“ (2015) nė nedelsdamas nusprendžiau pažiūrėti ir apie vieną labiausiai aptarinėjamų pop atlikėjų pasaulyje – Lady Gaga. Ji bendradarbiaudama su Netflix platforma išleido biografinį dokumentinį filmą „Lady Gaga: penkios pėdos ir du coliai“ (angl. Gaga: five foot two) (2017), kuris aprėpia paskutiniuosius „ramesnius“ atlikėjos gyvenimo metus, įskaitant ir darbą prie „Amerikietiška siaubo istorija“ filmavimo bei „Joanne“ albumo įrašinėjimo darbus ir sugrįžimą į didžiąją sceną.

Kaip jau galite įtarti, filmas atskleidžia pačias intymiausias atlikėjos užkulisius, jos skausmingos meilės išgyvenimus bei šlovę. Labiausiai šokiruoja atlikėją kamuojantys skausmo spazmai ir tikrai nėra lengva stebėti, kaip Lady Gaga iki ašarų iš skausmo raitosi ant lovos, kai tuoj teks žengti į sceną ir dainuoti gyvai. Įvairios pokalbių nuotrupos – tai tarsi Lady Gagos asmenybės mozaikos dalys, atskleidžiančios atlikėjos filosofiją, požiūrį į savo kūrybą, kritiką bei tokias atlikėjas kaip Madonna.

Iš tikrųjų tai tarsi apsinuoginimas tiesiogine ir dvasine prasme. Lady Gaga atrodo iš kažko išsivadavusi, bet kartu dar ir ieškanti savo asmenybės dalies. Tokios atviros istorijos visada jaudina kaip ir filme „Amy“, taip ir čia tiesiog „priaugi“ prie asmenybės ir varstai ją visomis prasmėmis, vertini ir... Galvoji, kiek reikia daug drąsos ir atvirumo, kad galėtum tai parodyti žmonėms, juk tai lyg savęs nė kiek nepasilikti sau, kitą vertus, tai ir atsakas į įvairią kritiką, purvą, kurią kasdien patiria atlikėja. Nežinau, kaip jums šis filmas, bet man jis sukėlė nemažai emocijų ir pamąstymų ne tik apie Lady Gagą, bet ir save patį.

Mano įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis: 63/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ava" / "Ava"


Sveiki,

Apie prancūzų filmą Kino pavasaryje „Ava“ (pranc. Ava) (2017) prikalbėta pačių geriausių dalykų, bet kai rinkausi, kokius filmus žiūrėti dar prieš visus atsiliepimus ir recenzijas, labiausiai abejojau dėl šio filmo, tačiau buvo patogus laikas ir bilietą paėmiau į „Avą“. Netipinis anotacijos aprašas, kuriame teigiama apie pamažu apankančią paauglę, kuri išgyvena savo paskutinę regėjimo vasarą, todėl patiria daug nuotykių.

Tiesą sakant, (nors taip niekada nenutinka), salėje per šį filmą tiesiogine to žodžio prasme „atsijungiau“, prisnūdau penkioms minutėms, o kai atsipeikėjau, vėl mačiau tuos meditatyvinius pajūrio vaizdus – jaunoji koketė vilioja čigoniškos išvaizdos vaikėzą. Nereikia lenkti pirštų ir svarstyti, kur pasuks puolusios ir su motina nesutariančios mergaitės siužetas – pirmasis seksas, pirmieji apiplėšimai ir viskas kaip Dž. Keruako romane „Kelyje“, tik viskas perteikta ne su tokiu užsidegimu, nesgi kam tą vasarą susakralinti, kam poetizuoti pirmąjį seksą, jis buvęs nebuvęs. Poetiški vasariški vaizdai tik pagražina šiaip jau iš esmės prėską juostą. Čia nei provokacijos, nei intrigos, nei kažin kokių aštrių probleminių situacijų, nuo kurių norėtųsi žagsėti ir išprovokuotų nebemiegoti, nes kitąkart nešiuosi „Redbull‘į“ litrinį. Gerai, kelios intymios scenos, kai pagalvoji, kiek turėjo sumokėti tėvams, kad leistų dukrai nusifilmuoti nuogai? Betgi čia Prancūzija, čia žmonės kitokio mentaliteto ir nesudievina perdėtų moralinių normų kaip Marijos žemelėje, tad yra ko pagalvoti apie filmo kūrimo paraštes.

Visgi kai pagrindinė veikėja atsiduria vestuvėse pas taboro čigonus, įtampa, kurios taip trūko filmo pradžioje, išaugo keliasdešimt kartų, bet iš viso to kas? Viskas tas pats, kas ir skaitant anotaciją – apankančios mergaitės vasarėlė su kriminaliniais prieskoniais. Žiūrint į personažą, kuri suvokia apaksianti negrįžtamai, nė neatrodo suvokianti, kad reikia mėgautis tuo suknistu gyvenimu, nes kita vasara bus juoda juoda... Ir tik scena, kai ji eina smilgų laukais su šunimi, atrodo, kad ta gaivališka vasara jai išties amžina ir ji filosofiniame lygmenyje kartu su žiūrovu tą jaučia, bet tai akimirkos blyksnis, visa kita atrodo prėska, neskanu, nuobodoka ir tai nebuvo tas filmas, dėl ko buvo verta tįstis į Kino pavasarį.

Nuoroda į Kino pavasario puslapį ČIA.

Mano įvertinimas: 5/10
IMDb: 6.8


Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Ilgesys" / "Ga'agua" / "Longing"


Sveiki,

Buvo daug ko tikėtis iš Izraelio filmo „Ilgesys“ (angl. Longing) (2017), kuris pasakoja tik iš pirmo žvilgsnio tipišką istoriją: po beveik dvidešimties metų vyrukas suižino, kad visą tą laiką jis turėjo sūnų, tačiau jis šiuo metu jau miręs. Tėvas leidžiasi po gimtąjį sūnaus kraštą ir ima tarsi gyventi jo gyvenimą, bandydamas pažinti jį kaip asmenybę... Nuostabus filmo pavadinimas, sakyčiau, neatspindi to fundamentalaus tėvystės prigimties ilgesio, tiesą sakant, filmo pavadinimas labiau provokuojanti perversija, nes filmas labiau komedija, nei melancholiška istorija, kokios galbūt iš pradžių tikėjausi..

Ar filmas geras? Taip, jį pamatyti iš esmės verta, tačiau jo paradoksalumas, kurį reiktų įvardyti kaip vieną stipriausių sudedamųjų filmo dalių, mane žvėriškai erzino. Labiausiai pagrindinis veikėjas, kuris tiesiog suvaikėja, tampa dirbtinai infantilus, visur kišasi, ima įsišokti, visiems pamokslauti, o pabaigoje netgi – o siaube, ar tai įmanoma, - nori savo mirusį sūnų sutuokti su mirusia mergaite. Erzinantis tipas, įsiveliantis į absurdiškas situacijas, kad tiesiog nieko nesiskiria nuo paprastų europietiško tipažo komedijų su amerikietiško absurdo priemaišomis. Kiekvienoje situacijoje veriasi  kažkoks apčiuopiamas dirbtinumas, kuris lyg ir turėtų būti iš tėvų sopulio neadekvatūs sprendimai, bet tampa kažkokiu dirbtiniu šarmu, kuris mane itin erzino ir vertė netgi dirsčioti į laikrodį, kada tas „Ilgesys“ pagaliau pasibaigs.

Nepaisant to, kad filmas manęs asmeniškai nesužavėjo, tikiu, kad dėl to, kad tai Izraelio kinas (o lietuviai jį itin vertina), atras savo žiūrovą. Nors mieliau rinkčiausi tą patį Izraelio filmą „Nulis motyvacijos“, rodytą Kino pavasaryje prieš kelerius metus. Ar „Ilgesys“ atskleidžia tėvystės sunkumus, tikrąją ilgesį? Vargu. Jis skirtas labiau linksminti ir kartais pasižiūrėti į tą skausmą ganėtinai linksmai. Toks keistas derinys, manau, patiks tiems, kurie kine ieško savito paradoksalumo, kai iš esmės du nesuderinami dalykai – skausmas ir komedija – sukuria savitą atmosferą.

Nuoroda į Kino pavasario puslapį ČIA.

Mano įvertinimas: 7/10
IMDb: 6.9


Jūsų Maištinga Siela

2018 m. kovo 23 d., penktadienis

2 priežastis, dėl ko verta gyventi: nusispjauk!



Antroji priežastis: dėl to, kad galima tiesiog į viską nusispjauti. Tikrai! Nusispjovimas yra į sveikatą. Kartais mes taip įkrentame į savo problemas ir tampame maniakais, kurie mano, kad be jų pastangų pasaulis tiesiog nebeegzistuos. Tai yra susireikšminimas, tai yra inertiškas judėjimas, kuris iš tavęs pareikalauja beprotiško streso ir įtampos. Tiesiog nusispjauk. Pasiimk baseino šliures, eik prie jūros, eik ir pasėdėk parke ant suolo, palesink balandžius batonu ir tiesiog vienai dienai visus pasiųsk velniop, neatsiliepk į skambučius, būk sau ir tik dėl savęs. Verta gyventi dėl tokių atsipalaidavimo ir suvokimo, kad nesi pasaulio centras akimirkų.

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Leona Lewis - Run (Snow Patrol version) [žodžiai / lyrics]

Sveiki,

Niekas nesiginčija, kad Leona Lewis, kuri 2006 metais laimėjo „X faktorių“ yra viena iš puikiausių vokalisčių, kurios tembras virpina širdį savo gelmėmis. Paskutiniu metu išleidusi keletą muzikinių albumų, man regis, komerciškai nesėkmingų., yra gerokai priblėsusi. Tai atlikėja, kuri turi divos prigimtį, tačiau niekaip tarp populiariausių atlikėjų jos nematau. Po 2008 metais pristatyto albumo „Spirit“, mano akimis, atlikėja pasinėrė į savęs ieškojimus, tačiau geriausios jos dainos taip ir liko „Spirit“ albume.

Viena iš tokių dainų yra „Run“ (liet. Bėk), kuris tapo penktuoju debiutinio albumo singlu. Kaip ir daugelis „Spirit“ albumo dainų, taip ir šioji, yra neoriginali dainos versija. „Run“ pirmą kartą įrašė ir pristatė Snow Patrol dar 2003 metais. Neslėpsiu, kad abi versijos skamba gerai ir ganėtinai skirtingai, tik Leonai dėl vokalinių sugebėjimų, sakyčiau, dainą pavyko perteikti kur kas jautriau ir iš pačių gelmių.

Leona Lewis versija Austrijoje, Britanijoje, Portugalijoje ir Airijoje pasiekė pirmąsias pozicijas. Britanijoje singlas pelnė platininį sertifikatą, Austrijoje – auksinį. Štai JAV Billboard reitinge daina iškopė viso labo 81 vietą. Siūlau pasiklausyti  šiandien abiejų versijų.

Leona Lewis  - Run


Snow Patrol – Run


Žodžiai / Lyrics
"Run"
(originally by Snow Patrol)
I'll sing it one last time for you
Then we really have to go
You've been the only thing that's right
In all I've done

And I can barely look at you
But every single time I do
I know we'll make it anywhere
Away from here

Light up, light up
As if you have a choice
Even if you cannot hear my voice
I'll be right beside you, dear

Louder, louder
And we'll run for our lives
I can hardly speak I understand
Why you can't raise your voice to say

To think I might not see those eyes
Makes it so hard not to cry
And as we say our long goodbyes
I nearly do

Light up, light up
As if you have a choice
Even if you cannot hear my voice
I'll be right beside you, dear

Louder, louder
And we'll run for our lives
I can hardly speak I understand
Why you can't raise your voice to say

Light up, light up
As if you have a choice
Even if you cannot hear my voice
I'll be right beside you, dear

Louder, louder
And we'll run for our lives
I can hardly speak I understand
Why you can't raise your voice to say


Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Lady Gaga - Million Reasons [žodžiai / lyrics]


Sveiki,

Daug  kam netikėta buvo Lady Gagos sugrįžimas su paprastomis į super populiariausius hitų topus nebepretenduojančia muzika. Ir taip, kaip niekada nuoga, kaip niekada atsivėrusi ir atsinaujinusi atlikėja 2016 metais pristatė savo albumą pavadintą savo mirusios giminaitės vardu „Joanne“.

Albumas susilaukė sėkmės, nors ir nebepasiekė tokių masinių pirkimų kaip ankstesnieji Lady Gagos albumai. Antrasis singlas iš šio albumo „Million reasons“ aiški nuoroda į nepavykusius atlikėjus santykius su buvusiu vaikinu. Daina kaip niekad „paprasta“, pritariama akustinės gitaros garsų netgi šiek tiek dvelkia country muzika, gal net kiek senamadiškai, tačiau ne novatoriškumas šįkart dainos sėkmė, o atlikėjos išpažinties tembras. Pačiai atlikėjai (bent jau kiek galia susidaryti nuomonę iš dokumentinio filmo) ši daina labai daug ką reiškia.

Billboard Hot šimtuke ši daina pasiekė 4 vietą. Šįkart siūlau pasiklausyti šios ramios ir neprastos dainos:


Žodžiai / Lyrics
"Million Reasons"
You're giving me a million reasons to let you go
You're giving me a million reasons to quit the show
You're givin' me a million reasons
Give me a million reasons
Givin' me a million reasons
About a million reasons

If I had a highway, I would run for the hills
If you could find a dry way, I'd forever be still
But you're giving me a million reasons
Give me a million reasons
Givin' me a million reasons
About a million reasons

I bow down to pray
I try to make the worse seem better
Lord, show me the way
To cut through all his worn out leather
I've got a hundred million reasons to walk away
But baby, I just need one good one to stay

Head stuck in a cycle, I look off and I stare
It's like that I've stopped breathing, but completely aware
'Cause you've given me a million reasons
Give me a million reasons
Giving me a million reasons
About a million reasons

And if you say something that you might even mean
It's hard to even fathom which parts I should believe
'Cause you've given me a million reasons
Give me a million reasons
Givin' me a million reasons
About a million reasons

I bow down to pray
I try to make the worse seem better
Lord, show me the way
To cut through all his worn out leather
I've got a hundred million reasons to walk away
But baby, I just need one good one to stay

Aye-eee-ayeee-ay-ayyee
Oh, baby I'm bleedin', bleedin'
Aye-eee-ayeee-ay-ayyee
Can't you give me what I'm needin', needin'
Every heartbreak makes it hard to keep the faith
But baby, I just need one good one
Good one, good one, good one, good one, good one

When I bow down to pray
I try to make the worse seem better
Lord, show me the way
To cut through all his worn out leather

I've got a hundred million reasons to walk away
But baby, I just need one good one, good one
Tell me that you'll be the good one, good one
Baby, I just need one good one to stay aye eee ay
eee

Jūsų Maištinga Siela