2017 m. gegužės 29 d., pirmadienis

Eilėraštis: Liutauras Degėsys "Kelionė"



Sveiki,

Galvojau apie šį Liutauro Degėsio eilėraštį, tokį šiek tiek Radauskišką, šiek tiek utopišką... Ar tas įvardis mes, daro jį tokį prakilnų? Visais atžvilgiais jis turi jau praėjusios poezijos epochos elementų: eilėraštis, kuris „kalbasi“ su žmonėmis, turi žinią... Iš viso šio eilėraščio man patiko viena frazė: „Pasauli nenusakomos spalvos, / Pasauli mano, margas lyg pupelė...“ Lyg miniatiūrinė žemės pupelė Paukščių Tako galaktikoje. Nenusakomai geras palyginimas.

Liutauras Degėsys

„Kelionė“

Lazdynai sužydėjo ant kalvos,
Žiedadulkes orai į dangų kelia,
Mums aukso dulkės byra ant galvos,
Ir mes visi išeiname į kelią!


Mes einame sušlapę nuo rasos,
Mes brendame per pievą ir upelį,
Mes visiškai nebijome tamsos,
Nors girdime, kaip laksto kvailos pelės.


Pasauli nenusakomos spalvos,
Pasauli mano, margas lyg pupelė,
Mums aukso dulkės byra ant galvos
Ir mes visi išeiname į kelią!


Nutūpsime lyg paukščiai ant šakos,
Dainuosim, šoksim kvepiančiam miškely,
Ir bėgsim, lėksim paukščiams iš paskos -
Keliautojų, triukšmautojų pulkelis.


Kaip gera pastovėti ant kalvos,
Kur vėjas mus visus į dangų kelia,
Mums aukso dulkės byra ant galvos,
Ir mes visi išeiname į kelią!


Jūsų Maištinga Siela

2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis

Filmas: "Šviežiena" / "Raw" / "Grave"



Sveiki, skaitytojai,

Daugeliui visgi patiko „Kino pavasaryje“ pristatyta novatoriška prancūzų siaubo drama „Šviežiena“ (pranc. Grave) (2016), kuri iš esmės pasakoja lyg apie jaunos studentės transformaciją, lyg ir apie šiuolaikinį vampyrizmą, lyg ir apie kanibalizmą, lyg ir apie zombius. Savo šaltumu ir natūralumu šis filmas kiek man priminė švedų ekranizaciją apie vampyrų mergaitę „Įsileisk mane“, kuris Lietuvoje buvo sulaukęs gana gerų reitingų, todėl, manau, kad šis filmas taip pat turėtų prasiveržti.

Scenaristai ir režisierė daugiau šiame filme eina ne per siaubą, kiek per psichologinius žmogaus virsmo parametrus, todėl beveik natūraliai perteikta jaunųjų studentų gyvenimo aplinka nenuvilia makabriškais kraštutinumais. Priešingai – veterinariją studijuojančios seserys gana skirtingos, tačiau pamažu paaiškėja, kad jos dievina žalią mėsą. Pagrindinė veikėja Džustina pamažu ima ryti šviežios mėsos gabalus ir neatskirdama seksualinio geismo nuo žmogienos ima virsti keistu nesivaldančiu monstru. Didžiulį siaubo efektą kelią ne žalios mėsos valgymas, kiek fizinių kūnų vaizdavimas: niežai, besilupanti oda, gyvūnų skerdimas... Silpnų nervų žiūrovams tai šioks toks išbandymas. 

Gerai, kad filmas išliko europietiškos tradicijos ir nepasuko holivudiniu pataikavimo keliu, kada viskas struktūriškai nuspėjama ir apgalvota. Ką norėjo pasakyti filmas „Šviežiena“? Kad tarp mūsų gyvena žmogėdros? Nemanau. Tai tik kitokio tipažo pramoginė istorija, kuri vargu, ar kuo skirtųsi nuo „Drakulos“, kuris taip pat buvo skirtas tiesiog pramokai. Žinoma, filmo paralelines prasmes galima laužti iš piršto, kiek tik reikia, tačiau reikia tikriausiai mėgautis gerai perteiktu siaubeliu ir mažiau galvoti apie prasmių užkulisius.

Mano įvertinimas: 8/10
Kritikų vidurkis: 81/100
IMDb: 7.4


Jūsų Maištinga Siela

Nuotraukos: Šilalės laisvės paminklas Kovo 11-ajai "Laisvės šauklys" (Šilalė)



Sveiki, 

Tas, kas niekada nebuvo Šilalėje, tikriausiai nė nežino, kad miesto centre egzistuoja šitoks laisvės paminklas pavadinimu „Laisvės šauklys“. Tai pirmasis paminklas Lietuvoje, skirtas Kovo 11-osios įvykiams pagerbti.

Jūsų Maištinga Siela