2019 m. vasario 17 d., sekmadienis

Filmas: "Našlės" / "Widows"


Sveiki,

Po triumfuojančio filmo „12 metų vergovės“, tas pats režisierius Steve McQueen pristatė dar vieną savo darbą pavadinimu „Našlės“ (angl. Widows) (2018), kurį netruko gerais žodžiais apiberti kino kritikai. Susikvietęs ryškių aktorių būrį, režisierius ir vėlei pademonstravo masinio kino kokybę. Visgi Holivude galima kurti ir kokybišką kiną.

Istorija pasakoja apie masinę gangsterių mirtį, po kurios likusios našlės stengiasi ne tik susitaikyti su mirtimi, bet ir išgyventi savo vyrų paliktų problemų virtinėje. Iš esmės tema ir filmo atmosfera jokia naujovė ir šiek tiek primena kai kuriuos holivudinius neprastus ir netgi gerus filmus kaip antai „Niujorko gaujos“ ar tą patį „Išbandymo diena“ (2001). Tiesą sakant, apie šiuolaikinę Čikagą kaip gangsterių sostinę vis dar kuriama nemažai filmų su panašiomis atmosferomis, tad novatoriška prasme, „Našlės“, kaip ir „12 metų vergovės“ – nieko naujo nepapasakojantys filmai, kurie šliejasi prie daugybės kitų panašios temos filmų su panašiu pasakojimo polėkiu. Turint galvoje, kad režisierius garsėjo kur kas įdomesniais ir ne tokiais prabangiais projektais, bet užtat išskirtinėmis temomis kaip filmuose „Alkis“ (2008) ar „Gėda“ (2011).

Nepaisant to, kad filmo detalės ir atmosfera atpažįstami, filmas įdomus dėl keleta priežasčių. Visų pirma išlaikyta pasakojimo įtampa, kurią išlaiko sudėtingas ir kokybiškas siužeto montažas. Čia panašiai kaip neseniai matytas filmas „Juodasis klano narys“, kuris irgi laikosi ant puikaus montažo. Kitas stiprus dalykas, žinoma, yra Viola Davis, kuri sukūrė dar vieną labai įsimenamą vaidmenį kine, paskutinįkart ją mačiau „Tvorose“ apie juodaodžių išsilaisvinimo laikus – tą juostą labai rekomenduočiau pažiūrėti gurmanams.

Pati „Našlių“ istorija nei jokia originali, nei kokia nors labai nuostabi – kiek primena „Oušeno aštuntuką“, tik čia kur kas viskas rimčiau ir „gangsteriškiau“. Kerštas, meilė, begalinis skausmas, smurtas, noras geresnio gyvenimo... Nesunku pasinerti į tų moterų sudėtingą gyvenimą. Tiesa, yra keletas, bent man, išties neblogų siužetinių vingių, netikėtų posūkių, kurių šabloniškumu neapkaltinsi, o tai byloja apie neblogai išvystytą scenarijų. Man filmas išties patiko, įtikino ir susižiūrėjo kaip pramoga ir kaip solidi juosta su pamokančia istorija.

Mano įvertinimas: 8.5/10
Kritikų vidurkis: 84/100
IMDb: 7.1


Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos daina: Zedd, Katy Perry - 365 [žodžiai / lyrics]


Sveiki,

Nebuvau tikras, kad šis kūrinys man patiks... Gal kiek ir nepatiko iš pat pradžių, tačiau negalėjau būti abejingas vaizdo klipui. Toks jausmas, kad Holivudas ir muzikos industrija savo slaptomis idėjomis flirtuoja su klausytojais. Apie užverbuotas žvaigždes, kurios praranda kontrolę, jau esu čia pasakojęs, tad neabejoju, kad Katy Perry, kuri šįkart antrina Zedd yra viena iš tų aukų, kurios vaizdo klipai paskutiniuoju metu itin atitinka iliuminati ideologinius ženklus, tačiau nebūsiu tas, kuris vers ir jus panašiai į tai žiūrėti. Visgi kalbant apie dainą „365“, kuri skamba maloniai ir šiek tiek hipnotizuojančiai apie roboto mėginimą išmokyti mylėti žmogų, manau, Katy Perry toliau tęsia savo „Bon Apetit“ ir „ET“ dainų vaizdo klipų pateiktį tik kaip alternatyviąją tiesą.

Vaizdo klipe pati K. Perry yra tarsi robotas, kuris atitinka klasikinės šeštojo dešimtmečio amerikietiškos namų žmonos įvaizdį, tačiau žmogus vis tiek nepamilsta jos tobulumo. Norėtųsi sakyti, kad Holivudas pateikia savo tiesą ant lėkštutės, kad ja iš esmės niekas nepatikėtų. Apie klonus ir tuos robotus visgi yra nemažai dokumentikos, tik reikia pasikapstyti po internetą, nes ji paribiuose ir jos informacija cenzūruojama. O kas mums, paprastiems mirtingiesiems, kurie įtariai žiūri į bet kokias sąmokslo teorijas, nes jos „neskanios“, nes negali taip būti, belieka tai priimti kaip už gryną pinigą. Netgi ir tai suvokdamas, galiu pasakyti, kad kūrinys vis tiek kabina mases, yra klausomas, modernus ir dabar jau net neabejoju, kad bus dideliu hitu.

Apie tai, kas nesuprato, apie ką šis įrašas – nesigilinkite, apie tai, kas užsikabino, paskaitykite šį įrašą ČIA.

Vaizdo klipas:


Žodžiai / Lyrics
Zedd, Katy Perry – "365"
Waking up next to you in the middle of the week
Never needed anyone to send me off to sleep
And I know I said go slow, but I can't hold back no more
Got a premonition this ain't gonna be a fling

You make a weekend feel like a year
Baby, you got me changing
24/7, I want you here
I hope you feel the same thing

I want you to be the one that's on my mind, on my mind, on my mind
I want you to be there on a Monday night, Tuesday night, every night
Are you gonna be the one that's on my mind? 365, all the time
I want you to be the one to stay
You give me the night and day

Love it when you come back and can't take it when you leave
Got me fantasizing our initials already
And I wanna just let go, falling deeper than before
Say that you are ready, lock it up in a heartbeat

I want you to be the one that's on my mind, on my mind, on my mind
I want you to be there on a Monday night, Tuesday night, every night
Are you gonna be the one that's on my mind? 365, all the time
I want you to be the one to stay
You give me the night and day

I think about you all the time
24/7, 365
I think about you all the time
24/7, 365

Ooh...
Are you gonna be the one?
Ooh...
Are you gonna be the one? (Are you gonna be the one?)
I want you to be the one

I want you to be the one that's on my mind, on my mind, on my mind
I want you to be there on a Monday night, Tuesday night, every night
Are you gonna be the one that's on my mind? 365, all the time
I want you to be the one to stay
You give me the night and day

I think about you all the time
24/7, 365
I think about you all the time
24/7, 365

Jūsų Maištinga Siela

Šios dienos citata: Jurga Ivanauskaitė apie ligą kaip išlaisvinimo dovaną ir pilnatvę


Sveiki,

Šiandien, sunku man ir patikėti, jau 12 metų, kai nebėra Jurgos Ivanauskaitės. Vis prisimindavau šią dieną, bet šiemet ėmiau ir pamiršau. Tiesiog laikas bėga taip, kad įvykių kalendorius ima ir kažkaip sudyla. Prisiminiau tik iš netyčia išmestos spaudoje antraštės, kad... taip, jau 12 metų.

Apie Jurgos Ivanauskaitės įtaką nebekalbėsiu. Per paskutiniuosius metus lietuviškai naujop perleisti keli jos bestseleriai, nutilo ir kalbos apie tai, kad leidykla kala pinigus už jos kūrybos paveldą. Nutilo ir davatkos.

Šią citatą paėmiau iš „Viršvalandžių“. Gal kiek niūri, tačiau vis tiek, mano supratimu, leidžianti apmąstyti mums skirtus išbandymus. Manau, Jurga savo išbandymą išlaikė ir suvokė, netgi realisto akimis žiūrint, vieną esmingiausių gyvenimo pamokų – suvokti savo kaip asmenybės laikinumą.

Jūsų Maištinga Siela

Aktualijos: Ar tu tikrai myli Lietuvą?


Sveiki,

Vakar visi išdidžiai šventė mūsų valstybės 101-ąjį gimtadienį. Aš nešvenčiau. Gulėjau lovoje, žiūrėjau juokingus YouTube vaizdelius ir amerikietiškus (nelietuviškus!) filmus. Negaliu apsimesti, kad turiu dėl to prisiklijuoti valstybės vėliavą, pereiti gatvę, pilietiškai nufotografuoti namus, kurie neiškėlė vėliavos ir įskųsti vardan tos Lietuvos... Nes ji, vargšė, visada kentėjo ir tebekenčia. Jai baisiai skaudu. Lietuva nelaiminga.

Ką jauti, kai tavęs paklausia, ar tu myli Lietuvą?

Jaučiuosi tartum būtų užduotas klausimas: ar masturbuojiesi?

Kažkaip nemalonu atsakyti: ne, nemyliu. Visi žino, koks atsakymas teisingas. Nuoširdumas, kalbant apie patriotinius ir nacionalistinius dalykus, yra nereikalingas. Netgi žalingas. Turi meluoti arba korektiškai išsisukinėti.

Ne, aš Lietuvos nemyliu, bet... Palaukit, o kodėl aš ją turiu mylėti? Kas toji Lietuva išvis yra? Taip, mokykloje skalbė mano smegenis, kas tik netingėjo. Sudvasinta Lietuvos vėliava, istorijos apie tremtį, partizanus ir tuos laikus, kai negyvenau. „Ak, mes ne už tokią Lietuvą kovojome!“. Lietuva mano širdyje... Kažin koks bedieviškas klišinis mąstymas išprievartavęs mane, kad ir aš žliumbdavau, žiūrėdamas filmukus apie tą nuostabiąją Lietuvą. Kiti dar geriau – norėjo grumtis už ją, svajojo apie automatą, daug priešų, tapti herojais. Pagaunate, link kur suku? Čia pat kalbame apie gilius dvasinius dalykus, o šalia jau tame pačiame sakinyje kalbame apie trokštamą smurtą. Kas toji Lietuva, jeigu šalia nėra priešų ir nereikia jos ginti? Supuvusių Vakarų provincija, į kurion kaip negarbingais kryžiuočių laikais atžygiuoja pigus modifikuotas maistas, įteisinta pedofilija ir Briuselio primesti įstatymai – sakytų dažnas lietuvis. Ne už tokią Lietuvą kovojome.

Aš nemyliu man tokios dailios ir „primestos“ Lietuvos su aukos teikėte. Nors kiek protaujantis žmogus suvoks, kad toks dalykas kaip Lietuva egzistuoja tik žmonių sąmonėje ir ji nėra materiali. Jeigu būčiau laukinis šernas ir gyvenčiau tarp Baltarusijos ir Lietuvos – man absoliučiai dzin, kurioje šalyje rupšnoju ąžuolo giles. Jeigu Lietuva yra sąmonės dalis plius šūsnis net velniui nesuprantamų popiergalių, „įteisinančių“ šią valstybę (kaip, beje, ir visas kitas), kodėl aš turėčiau mylėti pačią idėją, kažkokius sisteminius žmonių susitarimus?

Mes sakome, kad Lietuva tikrai yra daugiau nei dviračiu pervažiuota Skvernelio marmūzė ar Jurgitos Petrauskienės oranžinis biolaukas, iščiulpiantis mokytojų paskutinį orumo lašą. Bet realybėje, atsimerkime, būtent taip ir yra. Sveikas žmogus yra reikalingas šiai valstybei tik tol, kol moka mokesčius, o po to tampa našta. Tave žemina įvairiausios institucijos, tu esi vergas, įkinkytas į tą sistemą, kuri ir yra Lietuva. Jeigu būčiau ateivis iš gretimos galaktikos ir pamatyčiau, kaip žmonės parklupę bučiuoja trispalvę, pamanyčiau, kad iš tikrųjų patekau į menko mentaliteto civilizaciją. Žinoma, mūsų metaforinis ir emocionalusis mąstymas labai patinka valdantiesiems, nes jie puikiai ta sukurpta simbolika manipuliuoja netikromis vertybėmis, dažnai iš to išlošdami. Jie puikiai supranta, kaip svarbu, kad eilinis lietuvis tikėtų valstybe ne kaip politinį ir sisteminį darinį, bet kaip dvasinį konstruktą, aptaisytą gražiomis ir graudžiomis istorinėmis pasakaitėmis. Deja, Lietuvos tokios nematau ir neketinu prisidėti prie vergovinės santvarkos šlovinimo savo sentimentų sąskaita.

Sakysite, koks antipatriotinis įrašas, bet gyvenu jau pakankamai ilgai, kad suvokčiau, kad vertybės, kurios nuolat kinta politiniams vėjams papūtus, nėra tikros vertybės. Nacionalizmas gimdo smurtą, nors mums sako, kad išsaugoja autentiškumą. Kam tas autentiškumas, jeigu jo pamasindami užblokuojame įvairovę? Bijome būti ištižėliai, nutautėję, bet tuo pačiu metu nenorime atsilikti nuo kitų. Daugybė prieštarų kuria toji Lietuva kaip sisteminis monstras, ryjantis ir valdantis savo „laisvuosius“ šalies gyventojus.

Nesu joks prieš Lietuvą nusistatęs žmogus. Čia gera gyventi, bet tik tiek, kiek mes patys lietuviai sukuriame bendražmogiškuosius ryšius ir dvasinį gerbūvį, o ne per primestas simbolikas ir toli gražu ne pagal supuvusią Skvernelio politiką. Jeigu mano kiemas yra Lietuvoje, ar aš tikrai turiu bučiuoti jos vėliavą? Arba bet kurią vėliavą? Yra sistemos gerbimas, priėmimas tų įstatymų (nors realiai ir neturi kitokio pasirinkimo, nes esi sistemos vergas), bet Dievas mato, nuo kada aš turiu tai mylėti? Mylėti mechanizmą, kuris iš manęs išlupa 30 procentų atlyginimo, o kai būsiu pasiekęs pensiją, vis tiek sakys, kad turi gyventi už 200 eurų, nes nieko neuždirbau, nes Lietuvos biudžete vien skylės. Tada tikrai reiks apsikabinti Lietuvos trispalvę ir paverkti.

Šiaip ar taip visi savo Lietuvą mato vis kitaip. Aš irgi matydavau ją kitokią, sudievintą, kaip Marijos žemelę, kaip šventą vietą, kurioje gyvena vien teisingi, nuostabūs žmonės, kurie eidami gatvėje plačiai iškėlę galvas patriotiškai ir išdidžiais sako:

– Blet, turi cyzo ir ugnies?

Taigi, neturiu aš tos ugnies Lietuvai, neturiu. Turiu tik jos žmonėms.

Jūsų Maištinga Siela

2019 m. vasario 16 d., šeštadienis

Šios dienos citata: Norman Vincent Peale apie Dievo dovanas ir problemas


Sveiki,

Kartais geriau ir nepasakysi apie problemas ir dieviškas likimo dovanas. Ši citata priklauso amerikiečių pastoriui Norman Vincent Peale (1898-1993), kuris išgarsėjo parašęs knygą apie pozityvumą. Apskritai jis buvo pozityvaus mąstymo šalininkas, sutuokęs Donaldą Trumpą su jo pirmąją žmona iš Čekijos. Šiaip jis žinomas dėl savo prieštaringų pasisakymų tiek prieš pačią bažnyčią, tiek prieš mokslinius psichiatrijos tyrimus.

Nepaisant visko, jo šioji citata iš tikrųjų sąmoningai įvardija tas „kosmines“ programas, pagal kurias gyvename. Kartais norėdami gauti gero, turime kažką, mūsų žmogiškuoju supratimu, nusižengti, iškęsti – tam tikra prasme apsivalyti, kad gautume to gyvenimiškojo įdaro.

Jūsų Maištinga Siela