Sveiki,
Šiandien labai pavargau,
tačiau skyriau sau laiko pailsėti ir vakarop daug ką nuveikiau dėl savės ir dėl
savo darbų. Pailsėjęs pagavau save, kad ruoštis naują medžiagą ir dar
neįgyvendintas idėjas buvo labai smagu, nes veriasi kūryba, idėjos ir kiti
dalykai, kuriuos dažnai slopinu dėl mechaninio veiksmo ir tokios nuostatos: esu
pavargęs, padarysiu kuo greičiau ir tegu atsiknisa. Bet tik dėl to, kad
būtent ta kūryba nevyksta, nes ji, sakyčiau, turi ateiti atgavus fizines ir
protines galias. Kai gyvename perdegimo visuomenėje, rasti balansą tarp poilsio
ir darbo yra retsykiais sudėtinga. Pernelyg dažnai daug dirbame, per daug savanoriauname,
per daug prikurta veiklų, įveiklinimų, užsiėmimo centrų, atrodo, kad visas mūsų
laikas turi suktis voverės rate ir bet kuri sustojimo minutė gali priversti mus
jaustis nenaudingais. Mums bandoma pozityviai primesti, kad geriausias laikas –
tai kokybiška veikla, sportas, maistas, darbas, miegas... Manau, tai blogas
įsitikinimas, nieko neveikti yra NUOSTABU, būti su savimi ir pabimbinėti yra
PUIKU, todėl svarbu tikriausiai ne tik suvokti, bet dėti pastangų kasdien bent
kiek sustoti suktis voverės rate, juk šiaip ar taip nesudušime, jeigu nieko
nenuveiksime.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą