Sveiki, skaitytojai!
Šiandien pirmoji rudens diena ir daug akimis perbėgau ir linksmų ir liūdnų įrašų. Pastebėjau socialiniuose tinkluose, kad visgi žmonės stengiasi būti dėkingi tai vasarai ir jos suteiktoms patirtims tokioms, kokios jos buvo. Taip, žinoma, dar daug įrašų apie Rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių šventę, bet visa tai išties atrodo šventiškai ir žmonės moka, geba (gal kai kas ir imituoja, bet tai nesvarbu) tiesiog džiaugtis tuo einančiu toliau gyvenimu. Tad labai sunku suvokti, kad kituose įrašuose tie patys pozityviai ir dėkingi už gyvenimo laiką ir dovanas gali šitiek lieti patyčių, nekęsti žmonių, būti susipriešinime ir kitų atmetime. Žinote, netikiu, kad visa tai yra stipriau, nei tas dėkingumas. Jeigu žmogus gali jausti dėkingumą, jis gali apeiti ir neapykantos duobę.
Gyvenimas
nėra problema, kurią reikia išspręsti, ar uždavinys, kurį privaloma teisingai
atlikti. Tai patirtis, kuria galima tiesiog leistis būti nustebintam,
– sako egzistencialistai filosofai. Nėra vieno teisingo būvimo, tad nereikia ir
užsiiminėti jo paieškomis, užtenka neįžeidžiant skrendančios musės pasiduoti
ateinančioms patirtims. To ir sau, ir Jums palinkėsiu šį rudenį. Lengvos rasos
ant palinkusios smilgos ūso.
Maištinga
Siela
