Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 18 d. – San Francisko žemės drebėjimas, ATR Miestų įstatymas, Ekonominė blokada, mirė Einšteinas, Airijos nepriklausomybės diena, gimė Arvydas Juozaitis ir kt.

 

Sveiki!

Svarbiausi įvykiai, įvykę Lietuvoje balandžio 18 dieną.

1990 m. – Ekonominė blokada. Tai viena svarbiausių datų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kelyje. 1990 m. balandžio 18 d. SSRS pradėjo Lietuvai ekonominę blokadą – nutraukė naftos ir apribojo dujų tiekimą, siekdama priversti atšaukti Kovo 11-osios aktą. Lietuviai tada parodė neįtikėtiną vienybę (atsimenate eiles prie degalinių ir šaltus butus?).

1358 m. – Pasiūlymas krikštytis. Šventosios Romos imperatorius Karolis IV pasiūlė Lietuvos kunigaikščiams Algirdui ir Kęstučiui priimti krikštą. Tai buvo vienas iš diplomatinių bandymų integruoti Lietuvą į krikščioniškąją Europą dar iki oficialaus krikšto.

1791 m. – Miestų įstatymas. Ketverių metų seime priimtas istorinis įstatymas, suteikęs miestiečiams asmens laisvę, teisę eiti valstybines pareigas ir turėti nuosavybę. Tai buvo didelis žingsnis modernios visuomenės link.

1997 m. – Karinių jūrų pajėgų modernizacija. Klaipėdoje fregatoms „Aukštaitis“ ir „Žemaitis“ perduoti pirmieji modernūs daniški radarai, žymėję Lietuvos kariuomenės techninį artėjimą prie Vakarų standartų.

2003 m. – Valdo Adamkaus garbė. Kadenciją baigęs prezidentas sutiko tapti UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei.

Svarbiausi įvykiai, įvykę pasaulyje balandžio 18 dieną.

1906 m. – San Francisko žemės drebėjimas. Vienas didžiausių ir tragiškiausių žemės drebėjimų JAV istorijoje. Miestas buvo beveik visiškai sugriautas ne tik smūgių, bet ir po jų kilusių gaisrų.

1951 m. – Europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimas. Pasirašyta Paryžiaus sutartis, kuri padėjo pagrindus dabartinei Europos Sąjungai.

1955 m. – Alberto Einšteino mirtis. Šią dieną Prinstone (JAV) mirė vienas garsiausių visų laikų fizikų, reliatyvumo teorijos kūrėjas. Sakoma, kad jo paskutiniai žodžiai liko nesuprasti, nes jis juos ištarė vokiškai slaugytojai, kuri nemokėjo šios kalbos.

1506 m. – Šv. Petro bazilika. Romoje padėtas kertinis akmuo dabartinės Šv. Petro bazilikos statyboms. Tai tapo vienu didžiausių Renesanso architektūros projektų pasaulyje.

1775 m. – Paulio Revere’o žygis. Amerikos revoliucijos herojus Paulas Revere’as leidosi į legendinį naktinį jojimą, perspėdamas Masačusetso gyventojus, kad „britai ateina“. Tai tapo JAV nepriklausomybės kovų simboliu.

1946 m. – Tautų Sąjungos pabaiga. Ženevoje oficialiai paleista Tautų Sąjunga, kurios turtas ir įgaliojimai perduoti naujai įkurtai Jungtinių Tautų Organizacijai (JTO).

1949 m. – Airijos Respublika. Airija oficialiai pasitraukė iš Britų Sandraugos ir tapo nepriklausoma respublika.

1980 m. – Zimbabvės nepriklausomybė. Šalis (buvusi Rodezija) oficialiai paskelbė nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės.

Svarbūs žmonės, gimę balandžio 18 dieną.

1814 m. – Eustachijus Tiškevičius, archeologas, kolekcininkas, Senienų muziejaus Vilniuje įkūrėjas.

1882 m. – Juozas Tūbelis, ilgametis Lietuvos tarpukario ministras pirmininkas, politikos ir visuomenės veikėjas.

1876 m. – Jurgis Šlapelis, kalbininkas, vertėjas, gydytojas, aktyvus lietuvių kultūros puoselėtojas.

1906 m. – Jonas Šukys, prozininkas, pedagogas.

1924 m. – Kazimieras Ilginis, statybos inžinierius, technologijos mokslų daktaras.

1931 m. – Pranas Sasnauskas, rašytojas.

1956 m. – Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas, publicistas, olimpinis prizininkas, vienas Sąjūdžio kūrėjų.

1480 m. – Lukrecija Bordžija (Lucrezia Borgia), Feraros hercogienė, viena garsiausių Italijos Renesanso moterų.

1882 m. – Leopoldas Stokovskis (Leopold Stokowski), garsus dirigentas.

1927 m. – Samuelis P. Huntingtonas, JAV politologas, „Civilizacijų susidūrimo“ teorijos autorius.

1947 m. – James Woods, amerikiečių aktorius.

1971 m. – David Tennant, škotų aktorius, išgarsėjęs „Daktaro Kas“ vaidmeniu.

1973 m. – Haile Gebrselassie, legendinis Etiopijos ilgų nuotolių bėgikas, olimpinis čempionas.

1979 m. – Kourtney Kardashian, JAV verslininkė, realybės šou žvaigždė.

1987 m. – Rosie Huntington-Whiteley, britų modelis ir aktorė.

Maištinga Siela

Knyga: Kate Atkinson "Užmirštos bylos"

Kate Atkinson. „Užmirštos bylos“ – Vilnius: Tyto alba, 2025. – p. 362.

Sveiki, skaitytojai!

Esu dėkingas britų rašytojai Kate Atkinson (g. 1951), kad pernai su savo debiutiniu romanu Anapus fotografijų (Alma littera, 1999) pralaužė mano neskaitymo etapą. Toji knyga tapo 2025 metais asmeniškai vienu geriausių skaitytų kūrinių, tad iškart ėmiau dairytis, ką dar lietuviškai turime iš Kate Atkinson literatūros. Leidykla Tyto alba kaip tik buvo išleidusi jos 2004 metais originalo kalba pasirodžiusį detektyvą Užmirštos bylos (angl. Case Histories), kurią į lietuvių kalbą išvertė Augustė Burbaitė.

Užmirštos bylos turi, kaip ir visos populiarios knygos, skambias antraštes, šįkart kūrinį šlovina amerikiečių siaubo romanų karalius Stephen King, teigdamas, kad Atkinson romanas geriausias to dešimtmečio parašytas detektyvas. Neslėpsiu, kad detektyvų skaitau itin mažai, o tuos, kuriuos per pastaruosius penkerius metus įveikiau, jaučiausi apgaulingai, nes atrodė, kad turėčiau skaityti geresnę literatūrą ir nešvaistyti laiko tuščiai. Kaip su K. Atkinson Užmirštomis bylomis, kuri kai kurių skaitytojų jau laikoma klasikų klasika ir pagal kurį sukurtas to paties BBC dviejų sezonų (2011-2013) serialas su garsiu aktoriumi Jason Isaacs? Tiesa, serialo nemačiau, tad knygos negaliu palyginti su ekranizacija, tačiau jo IMDb reitingas gana aukštas, siekiantis 7,8 (savo balsus atidavė kiek daugiau nei 5,5 tūkstančiai interneto vartotojų).

Nuo pirmųjų puslapių Užmirštos bylos mane pribloškė... savo panašumu į debiutinį autorės romaną Anapus fotografijų. Kuriama šeimos saga, kai kurių veikėjų vardai tie patys. Pirmoji byla pasakoja mergaitės Olivijos dingimą, kai šioji su seserimi Amelija nusprendžia pernakvoti pastatytoje palapinėje. Po nakties Olivija dingsta, Amelija pabudusi jos neberanda, tiesą sakant, mergaitė niekada taip ir neatsiranda, o šią bylą po daugel metų iš naujo bando spręsti Džeksonas Brodis, bendraudamas jau su suaugusiomis šios istorijos moterimis: Amelija, Džulija ir Silvija. Tai išties primena šeimos sagą, tačiau Atkinson šįkart kuria trinarę istoriją, susiedama per Džeksono personažą dar dvi atskiras istorijas: Teo netenka savo aštuoniolikmetės mylimos dukters Loros; pogimdyvine depresija serganti jauna moteris perskelia kirviu savo vyrui galvą...

Po daugel metų šių istorijų veikėjai susitinka, tęsia savo istorijas. Užmirštos bylos, tiesą sakant, labai įtraukė, turint galvoje, kad Kate Atkinson šįkart kuria žanrinę literatūrą, gal ne tokią sodrią kaip anuomet Anapus fotografijų, tačiau labai aiškiai juntamas literatūrinis talentas pasakoti tiek iš vaikų perspektyvos, tiek iš moters, tiek iš vyrų. Nors romanas subalansuotas kaip detektyvas, visgi, man pasirodė, kad moterų personažai įdomesni, įtaigingesni (ar tai susiję su tuo, kad rašytoja irgi moteris, todėl linkusi išmanyti moters charakterio subtilybes?). Mažiausiai man patiko pats Džeksonas, jis man buvo tipinis detektyvinių serialų klišinis veikėjas be įdomybių. Žinoma, Džeksonas gyvena dviejuose pasauliuose, kaip ir pridera detektyvams: suirusios šeimos griuvėsiuose stengiasi būti pavyzdingas tėvas mažametei dukrai ir neapkenčia buvusios žmonos naujojo sutuoktinio, kurį mato kaip savo dukters potencialų pedofilą. Tai skaitydamas vis galvojau: kur aš tai jau mačiau ar skaičiau?

Šįkart K. Atkinson kuria savitą humorą, nemažai per seksualinio pobūdžio situacijas ir pokalbius, o tai man pasirodė šiek tiek dirbtinokai. Nors bylos apie žmogžudystes, tačiau rašytoja randa savitus (britiškojo?) humoro elementus. Pavyzdžiui, vienas ryškesniu leitmotyvų lyginti ir ligintis su šunų veislėmis pagal charakterio pobūdį (panašiai kaip horoskopai): „Džeksonui buvo nė motais, kai ji pasakė, kad jis primena anglų pointerį, bet išgirdęs, jog Džulija jį palygino su vokiečių aviganiu, kaip mat nušvito. Džulija parinko jam tobulą veislę – ne dobermanas, ne rotveileris ir tikrai jau ne pointeris, o iš akies luptas vokiečių aviganis (p. 148). Kiti veikėjai irgi turi savo šuniškus prototipus.

Kate Atkinson

Amelija ir Džulija – vienos ryškiausių šios knygos personažių. Amelija – drovi, uždara ir viską, kas seksualu, niekinanti moteris, tiesa, dar ir save laikančia nutukusia ir negražia. Štai sesuo liūtė – aktorė Džulija, jos priešingybė, atvira, aistringa ir gal net kiek per tiesmuka, bet tokios patinka vyrams. Jos iš esmės romane sudaro klasikinę komišką porą, kaip koks Don Kichotas ir Sančo Pansa. Tenka pripažinti, kad jų bendravimo kodas knygoje vietomis kėlė nerimą, nes daug buitiškumo, pasiplepėjimo erzinant viena kitą. Ką noriu pasakyti? Kad tai nėra įtempto siužeto trileris, autorė daug dėmesio skiria charakterio kūrimui, aplinkai, kasdieniniams veikėjų ritualams, tad įtampa čia nėra svarbiausias dalykas, kur kas svarbiau atskleisti veikėjų psichologiją ir motyvus, traumas, patirtas po lemtingos tragedijos ir suformavusias jų ilgalaikius stereotipus. „Amelija žinojo, kad iš dalies Džulija visada liks aštuonerių, lygiai kaip ir ji pati – vienuolikos, tokio amžiaus, kai pasaulis ėmė ir sustojo (p. 211).“

Neslėpsiu, kad romano pradžia man patiko kur kas labiau, nei pati pabaiga, kurios paslaptys pamažu išaiškėja be didesnės kulminacinės įtampos, kaip kad būdinga labiau šeimos sagos istorijoms, nei detektyvams. Autorės strategija savo apoloniškosios prozos plunksną priderinti prie detektyvams būdingų šablonų pasiteisino, tad knyga išėjo kaip tiesiog kitoks detektyvas, t. y. intelektualesnis, sodresnis ir literatūriškesnis.

Užmirštos bylos pasiteisina, nes intriga nedingsta, bet ir pasakojimas, nors ir turi retsykiais banalokų ir pernelyg paprastų sprendimų, pvz., peroksidinė benamė išgelbsti kapinaitėse storulio Teo gyvybę ir jiedu lieka kartu – happy end! Skaitant ištiko ir šiokia tokia nostalgija. Prisiminiau Džeksono klausomus country muzikos garso takelius ir XXI amžiaus pradžios pop muzikos garsiausius atlikėjus, kurie minimi romane: Justin Timberlake, Christina Aguilera, kurių plakatai tuomet kabėjo ant sienos (romanas išleistas 2004 m.). Ar dabar kas nors ant sienų vis dar klijuoja plakatus, kai visų dėmesys sutelktas į išmaniųjų ekranus?

Užmirštos bylos, pasirodo, yra tik pirmoji serijos apie tyrėją Džeksoną dalis. Iš viso jau yra pasirodžiusios 6 dalys, kurias, kaip teigiama internete, galima skaityti kaip atskiras knygas be jokio eiliškumo, jas jungia tik pats Džeksonas. Ar bus jos verčiamos ir leidžiamos lietuviškai Tyto albos, kaip kad Lucinda Riley Septynių seserų serija, sunku pasakyti. Ar skaityčiau dar vieną dalį? Manau, kad taip, nes tai savitai sodrus detektyvas, kuris pakylėjo skaitymo malonumą į kitokį, nei vien populiariosios literatūros teikiamo džiaugsmo lygį.

Maištinga Siela

Dienos citata: Colin Higgins apie gyvenimą ir drąsą gyventi

 

Sveiki!

 

*

„Haroldai, visi turi teisę padaryti iš savęs kvailį. Tik dauguma žmonių bijo ja pasinaudoti.“

**

„Dauguma žmonių gyvena lyg būtų mirę. Jie sėdi tribūnose ir žiūri, kaip pro šalį praeina vienintelis jų gyvenimo čempionatas. O juk reikia būti žaidėju!“

***

„Žiūrėk, Haroldai. Visas pasaulis mėgsta laisvę, bet visi jos bijo. Žmonės apie ją kalba, bet pamatę ką nors laisvą – išsigąsta.“

Šios citatos yra paimtos iš amerikiečių dramaturgo Colin Higginso pjesės, ne kartą statytos ir Lietuvoje „Haroldas ir Modė“.

Colinas Higginsas (angl. Colin Higgins) buvo išskirtinis amerikiečių scenaristas, režisierius ir prodiuseris, kurio kūrybinis palikimas pasižymi gebėjimu derinti juodąjį humorą su giliu humanizmu. Gimęs 1941 metais Numea mieste, Naujojoje Kaledonijoje, vėliau jis persikėlė į JAV, kur studijavo UCLA kino mokykloje. Būtent studijų metais gimė jo žymiausias darbas – magistro darbas, tapęs scenarijumi kultiniam filmui, o vėliau ir pjesei „Haroldas ir Modė“. Šis kūrinys tapo ne tik jo karjeros pamatu, bet ir savotišku manifestu, šlovinančiu gyvenimo džiaugsmą ir drąsą būti kitokiam, nepaisant visuomenės primestų normų ar amžiaus skirtumų.

Higginsas tikėjo, kad gyvenimas yra brangiausia dovana, kurią reikia švęsti kiekvieną akimirką, ir ši filosofija persmelkė visą jo profesinę veiklą. Jo darbai dažnai nagrinėjo asmeninės laisvės ir pasipriešinimo rutinai temas. Be „Haroldo ir Modės“ sėkmės, jis režisavo ir parašė scenarijus tokiems populiariems filmams kaip „Negraži apgaulė“ (Foul Play) bei legendinę komediją „Nuo devintos iki penktos“ (9 to 5), kurioje vaidino Jane Fonda, Lily Tomlin ir Dolly Parton. Jis pasižymėjo gebėjimu kurti stiprius, ekscentriškus personažus, kurie savo vidine šviesa sugebėdavo pakeisti aplinkinių gyvenimus.

Būdamas homoseksualus, Colinas Higginsas gyveno laikotarpiu, kai atvirumas apie savo orientaciją Holivude dar nebuvo savaime suprantamas dalykas, tačiau jis pasirinko gyventi nemeluodamas. Meilė jam buvo viena didžiausių vertybių, o jo asmeninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su parama bendruomenei. Jis suprato, kad daugelis LGBTQ+ žmonių patiria atstūmimą, tad savo kūryba ir asmeniniu pavyzdžiu stengėsi įkvėpti kitus nebijoti savo tikrosios prigimties, net jei pasaulis atrodo priešiškas.

Devintajame dešimtmetyje prasidėjusi AIDS epidemija skaudžiai palietė Higginso gyvenimą, kai jam pačiam buvo diagnozuotas šis virusas. Užuot pasidavęs nevilčiai, jis savo kovą pavertė prasminga veikla, nukreipta į pagalbą kitiems. Likus keleriems metams iki mirties, jis įkūrė savo vardo fondą, kurio pagrindinis tikslas buvo remti persekiojamą ar diskriminaciją patiriantį jaunimą. Jis tikėjo, kad švietimas ir parama gali išgelbėti gyvybes ir padėti kurti tolerantiškesnę visuomenę, kurioje kiekvienas galėtų jaustis saugus.

Colinas Higginsas mirė 1988 metais, būdamas vos 47-erių, tačiau jo nuveikti darbai ir toliau gyvena scenose bei ekranuose. Jo kova su AIDS ir įsteigtas fondas tapo svarbiu humanitariniu palikimu, kuris tebeveikia ir šiandien, teikdamas stipendijas bei paramą LGBTQ+ aktyvistams. Jis paliko pasaulį ne tik su puikiomis istorijomis, bet ir su pamoka, kad net ir susidūrus su mirtina liga ar visuomenės pasmerkimu, galima išlaikyti šviesą, orumą ir begalinę meilę gyvenimui, visai kaip jo sukurta nepamirštamoji Modė.

Maištinga Siela

Spektaklis "Haroldas ir Modė", režisierė Rita Urbonavičiūtė, Teatro krantas

Sveiki, mieli skaitytojai!

„Daugeliui žmonių patinka būti mirusiais. Bet jie nėra mirę iš tikrųjų. Jie tiesiog traukiasi nuo gyvenimo. Jie sėdi ant atsarginių suolelio, o pro juos praeina vienintelis jų gyvenimo čempionatas. Laikrodis skaičiuoja ketvirčius, o jie tiesiog stebi.“ Colin Higgins „Haroldas ir Modė“.

Savaitės viduryje turėjau malonumą pasimėgauti atvežtu „Teatro kranto“ sukurtu spektakliu „Haroldas ir Modė“, kurį režisavo Rita Urbonavičiūtė. Tiesą sakant, nieko apie Vilniaus „Teatro krantą“ nesu girdėjęs. Nieko nuostabaus, nes jis oficialiai įsikūrė Žvejų g. 2 tik 2023 metais, bet jau turi šiokį tokį pluoštą spektaklių. Kiek nustebau paėmęs skrajutę prieš pat spektaklį – paskutinį, nes kitų nebeliko. Į akis krito pastangos ir aplaidumas, neprofesionalumas. Norėjosi susipažinti su aktoriais ir režisiere, bet skrajutėje (atspausdintoje ant paprasto popieriaus nekokybiškais dažais) net nebuvo vardų, tik pavardės, todėl pasiguglink, žmogau.

Beje, labai nuoširdžiai reklamuojamas pačioje programoje „Teatro krantas“, bet nė sakinio apie tai, kad „Haroldas ir Modė“ yra ne pačių autorystė, bet priklauso žymiam amerikiečių dramaturgui ir scenaristui Colin Higgins (1941-1988). C. Higgins – įdomi asmenybė, reiktų atskiro įrašo apie jį. Jis nugyveno audringą ir be proto kūrybingą gyvenimą, o mirė tragiškai nuo tuo metu siautėjančio AIDS, sulaukęs 47 metų. Neslėpė savo homoseksualumo ir aistros gyvenimui kaip ir, beje, ir Modė, pagrindinė pjesės „Haroldas ir Modė“ veikėja aštuoniasdešimtmetė, buvusi grafienė. Pjesė, taip jau autoriui nutiko, buvo ne pirminis sumanymas, o adaptacija, perkuriant idėją pirmiausia pritaikytam tuo pačiu pavadinimu 1971 metų filmui, kurį režisavo Hal Ashby.

Įdomu tai, kad šią pjesę yra stačiusi legendinė Dalia Tamulevičiūtė Jaunimo teatre, o Ritos Urbonavičiūtės versija su „Teatro krantu“  įvyko visai neseniai – 2026 sausio mėnesį, bet, kaip suprantu, tai yra ankstesnio pastatymo su Užupio teatru perstatymas, pasikviečiant dalį prie ankstesnio pastatymo buvusių aktorių, tad premjera įvykusi kaip ir seniau. Skrajutėje ir internete nurodoma trukmė 3.30 valandos (kai kur, kad bus dvi pertraukos – gal tai ankstesniojo pastatymo variantas?), tačiau įvyko tik viena pertrauka, tad net su visa pertrauka spektaklis truko kone visa valanda trumpiau. Šituos dalykus, siūlyčiau, išspręsti, nors jie kosmetiniai, tačiau man, kaip nuolat besilankančiam teatre, kuris ieško tikslios informacijos, tai sukėlė didelę nuostabą, nes juk iki profesionalesnio varianto reikia tiek nedaug.

Pats spektaklis man patiko! Tiesa, ne iš karto, nes pirmiausia jį norisi lyginti su pačiais didžiausiais teatro kokybės standartais, nes, jeigu spektaklis gastroliuoja po Lietuvą, jis savaime turi turėti nemenką kokybę. Istorija apie devyniolikmečio Haroldo ir aštuoniasdešimtmetės Modės meilę yra graži ir neišsipildžiusi idilė. Tai XX amžiaus istorija, dabar nelabai įsivaizduoju, kad motina savo devyniolikmečiui sūnui ruoštų pasimatymus (juk tai geriausiu atveju dvyliktokas!), kad jis užmegztų santykius. Motina spektaklyje išties per daug tikisi iš nerimto ir pokštaujančio Haroldo, tačiau būtent pokštauti ir gyventi nevaržomam be kaltės jausmo jį pamokina buvusi grafienė Modė. Jis ją įsimyli, bet ne kaip seksualinę partnerę, o jos sielą, kuri nepavaldi socialiniams standartams ir atliepia paties Haroldo polėkį.

Modė, kurią suvaidino aktorė Lina Urbona, išties įdėjo nemažai pastangų. Visoje dramaturgijoje Modė tik iš dalies atrodo kuoktelėjusi, bet visas jos gyvenimo skaudulys ir sunkumai atsiskleidžia tik subtiliomis užuominomis, atveriant seną nuotraukų ir smulkmeniškų daiktų dėžutę (man tai viena gražiausių ir jautriausių viso spektaklio momentų). Galiausiai Haroldas įsimyli, man regis, ne tiek pačią Modę, kiek per ją transliuojamą laisvo žmogaus idėją, galimybę gyventi svajonėmis, kvailai ir dėl to nesikrimsti. Modės namai iškraustomi, ji prie kapinių niekaip negali pasodinti medelio, galų gale iš zoologijos sodo ji pavogė ruonį, kad šis negyventų purvinoje mažoje erdvėje, ją vaikosi pareigūnas, ji išjuokiama ir teisiama visuomenės, tačiau Modė nė neketina keistis. Modė – Mažojo princo archetipas, ji tyra, bet tas tyrumas, žiūrovai supranta, ateina iš gyvenimo karčių patyrimų ir skriaudos, galiausiai suvokimo, kad gyvenimas per trumpas prisitaikyti ir įtikti, aukojant savastį. Kaip minėjau, ji netekusi grafienės titulo, yra buvusi koncentracijos stovykloje, o žmones, kuriuos mylėjo, visi jau mirę. Nesunku jau pirmojoje spektaklio dalyje suprasti, jog standartus laužanti Haroldo ir Modės draugystė veda prie atsisveikinimo su šiuo pasauliu... Nors santykiai pristatomi kaip meilės, tačiau spektaklyje jie įgyja mokinio ir mokytojos dėmenį.

Tačiau spektaklis nėra liūdnas. Daug komiškų situacijų sukuria kunigas bei motinos personažas ir į namus kviečiamos merginos ir moterys, kurios žaižaruoja gerokai hiperbolizuotu humoru, kad tampa animuotomis personažėmis, bet užtat, kaip pagyvina visą spektaklį! Salėje žiūrovai tiesiog kvatojo be paliovos. Labiausiai neįtikina jaunojo daktaro konsultanto vaidmuo. Net nežinau, kuris aktorius atliko šį vaidmenį, tačiau personažą, kuris konsultuoja Haroldą ir po to nusiplėšia kostiumą, kad pademonstruotų gražų ir jauną torsą, norėdamas suvilioti savo kliento motiną, turėtų atrodyti solidesnis, o ne vaikėzas. Man regis, veikėjas, nors ir trafaretinis, jis nelabai tinka visame kontekste ir atrodo labai jau mokyklinio lygmens vaidybos variante, kai nebelieka iš ko rinktis. Štai Haroldo vaidmens atlikėjas Artūras Vasnecovas atrodo kur kas stabilesnis, nes jo veikėjas patiria esminį lūžį, virsmą, todėl spektaklis gali su juo perteikti dinamiką.

Scenografija nėra sudėtinga, didžiausias akcentas buvo visgi pakabintas hamakas, suprojektuotas į žiūrovus tarsi šypsena. Iš esmės kaip paguodžianti šypsena, simbolizuojanti Haroldo ir Modės santykių filosofiją: neprisileisk liūdesio, rask kiekviename savo gyvenimo kelyje džiaugsmą. Išties tas paprastumas labai visame spektaklyje jaudina. Tai klasikinis teatro variantas, kuris nepasiduoda dažnai į teatrą besibraunančiai modernybei ir technologijoms. „Teatro krantas“ su šiuo spektakliu renkasi būti ištikimai teatro tradicijai, kur juokas, tragedija ir atvirumas eina išvien, kalbama apie elementarius dalykus. Galiausiai spektaklis yra apie įsitikinimus ir stereotipus, kuriems kasdien esame pavaldūs, susireikšminę savo dirbtinai dėl socialinių normų sukurtų problemų burbuluose. Spektaklyje nuskamba jautri frazė, kurią ištaria Modė, netiksliai perfrazuojant būtų: „Haroldai, liūdniausia yra tai, kad mes gyvename senstančiuose kūnuose, bet iš tikrųjų viduje mes tebesame jauni.“

Spektaklis, sakyčiau, pavykęs. Jis suteikia emociją. Mintis aiški ir, sakyčiau, klasikinė. Atrastas pramoginio ir gyvenimo filosofijos derinys. Po spektaklio dar kurį laiką galėsite pagyventi su „Haroldo ir Modės“ palikta atmosfera, laidotuvių hipnotizuojančia procesija, saulėgrąžomis, skambančiais muzikos takeliais (įdomu būtų sužinoti jų pavadinimus). Tai nėra provokatyvus spektaklis, jis labiausiai tiks ir patiks tiems, kurie prijaučia klasikinio teatro variantui, o filosofinės idėjos perteiktos Mažojo princo „sufasuotais“ simboliais ir žaismingais dialogais. Bus jautru ir juokinga, bet išlavinusio ir intelektualesnio teatro gerbėjams, kurie beregint atpažįsta mėgėjiškas pastangas ir profesionalumą, šis spektaklis pasirodys per prastas.

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 17 d. – Rietave pradėjo viekti pirmoji Lietuvoje elektrinė, Martyno Liuterio teismas, Kambodžos tragedija, Jerrie Mock apskrenda pasaulį, gimė aktorė Dalia Michelevičiūtė ir kt.

 

Sveiki!

 

Svarbiausi įvykiai nutikę Lietuvoje balandžio 17 dieną.

1892 m. – Pirmoji elektros lemputė. Rietavo dvare, kunigaikščio Bogdano Oginskio iniciatyva, pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje elektrinė. Per Velykų pamaldas Rietavo bažnyčioje buvo įžiebtos pirmosios elektros lemputės – tai žymėjo moderniosios eros pradžią Lietuvoje.

1991 m. – Joniškio herbo patvirtinimas. Oficialiai patvirtintas Joniškio miesto herbas, vaizduojantis šv. Mykolą Arkangelą, kovojantį su slibinu.

1388 m. – Pasaulinis Lietuvos krikšto pripažinimas. Popiežius Urbonas VI oficialiai pripažino Lietuvos krikštą. Tai buvo kritinis diplomatinis laimėjimas, galutinai atėmęs iš kryžiuočių ideologinį pagrindą pulti Lietuvą kaip „pagonių kraštą“.

1940 m. – Ekonominis manevras. Berlyne pasirašyta Lietuvos ir Vokietijos prekybos sutartis. Tai vyko likus vos porai mėnesių iki sovietų okupacijos, kai Lietuva desperatiškai bandė išlaikyti ekonominius ryšius Europoje.

1996 m. – Taikos kaina. Bosnijoje, vykdydamas taikos palaikymo misiją, žuvo vyresnysis leitenantas Normundas Valteris. Jis tapo pirmuoju Lietuvos kariu, žuvusiu tarptautinėje misijoje po nepriklausomybės atkūrimo.

2005 m. – Krepšinio triumfas. Pirmą kartą surengtą Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionatą laimėjo Kauno „Žalgiris“, turnyrą pabaigęs be nė vieno pralaimėjimo.

Svarbiausi įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 17 dieną.

1492 m. – Susitarimas dėl Amerikos atradimo. Ispanijos karaliai ir Kristupas Kolumbas pasirašė Santa Fe kapituliacijas – sutartį, kuria Kolumbui buvo suteiktas „vandenyno admirolo“ titulas ir finansavimas ekspedicijai į Indiją, o rezultatas, kaip žinome, buvo Naujojo pasaulio atradimas.

1521 m. – Martyno Liuterio teismas. Vormso reichstage prasidėjo reformacijos pradininko Martyno Liuterio apklausa. Atsisakęs išsižadėti savo raštų, jis tapo tikėjimo laisvės simboliu, tačiau buvo paskelbtas už įstatymo ribų.

1961 m. – Kiaulių įlankos invazija. CŽV remiami Kubos tremtiniai išsilaipino Kubos pakrantėje, bandydami nuversti Fidelio Castro vyriausybę. Operacija baigėsi visiška nesėkme ir tapo viena didžiausių JAV užsienio politikos klaidų Šaltojo karo metais.

1970 m. – „Apollo 13“ sugrįžimas. Po dramatiškos avarijos kosmose, kuri grasino astronautų gyvybėms, pažeistas erdvėlaivis sėkmingai nusileido Ramiajame vandenyne. Pasaulis šį įvykį prisimena kaip „sėkmingiausią nesėkmę“.

1975 m. – Kambodžos tragedijos pradžia. Raudonieji khmerai užėmė sostinę Pnompenį. Tai žymėjo kruvino Pol Poto režimo ir Kambodžos genocido pradžią.

1790 m. – Atsisveikinimas su genijumi. Mirė Benjaminas Franklinas – vienas iš JAV tėvų-įkūrėjų, politikas, mokslininkas ir žaibolaidžio išradėjas.

1895 m. – Šimonosekio sutartis. Kinija ir Japonija pasirašė taikos sutartį, užbaigusią Pirmąjį Kinijos–Japonijos karą. Kinija perleido Japonijai Taivaną, o tai ilgam pakeitė Rytų Azijos geopolitiką.

1964 m. – Moters skrydis aplink pasaulį. Amerikietė Jerrie Mock tapo pirmąja moterimi, viena pati lėktuvu apskridusia aplink pasaulį. Jos kelionė truko 29 dienas.

1964 m. – „Ford Mustang“ sukūrimas. Niujorko Pasaulinėje parodoje pristatytas pirmasis „Ford Mustang“. Per pirmąją dieną buvo užsakyta net 22 000 šių automobilių, o modelis tapo laisvės ir greičio simboliu.

2014 m. – Netektis literatūros pasaulyje: Mirė Nobelio premijos laureatas Gabrielis García Márquezas, magiškojo realizmo meistras, padovanojęs pasauliui romaną „Šimtas metų vienatvės“.

Žymūs Lietuvos ir pasaulio žmonės, gimę balandžio 17 dieną.

Mikhail Botvinnik (1911–1995) – Legendinis šachmatų didmeistris, ilgametis pasaulio čempionas, laikomas sovietinės šachmatų mokyklos įkūrėju.

J.P. Morgan (1837–1913) – Vienas įtakingiausių visų laikų bankininkų ir finansininkų, suvaidinęs esminį vaidmenį formuojant modernią JAV ekonominę sistemą.

Petras Avižonis (1875–1939) – gydytojas oftalmologas, pirmojo akių ligų vadovėlio lietuvių kalba autorius, profesorius ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius.

Antanas Petrauskas (1881–1944) – kunigas, prozininkas ir vertėjas.

Juozas Gustaitis (1912–1990) – aktorius, režisierius bei pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos teatro istorijoje.

Dalia Michelevičiūtė (g. 1967) – žinoma teatro ir kino aktorė, sukūrusi dešimtis įsimintinų vaidmenų Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Gintarė Valaitytė (g. 1981) – dainininkė, buvusi populiarių grupių „69 danguje“ ir „Naujosios pupytės“ narė.

Erika Klimenko (Taja) (g. 1982) – dainininkė ir dainų autorė, išgarsėjusi praėjusio dešimtmečio pradžioje.

Karen Blixen (1885–1962) – danų rašytoja, geriausiai žinoma dėl autobiografinio kūrinio „Iš Afrikos“ (pagal kurį sukurtas kultinis filmas).

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – Sovietų Sąjungos lyderis (1953–1964 m.), pradėjęs dalinę sistemos liberalizaciją (vadinamąjį „atšilimą“).

Jennifer Garner (g. 1972) – garsi JAV aktorė, pelniusi „Auksinį gaublį“ už vaidmenį seriale „Slaptoji agentė“ (Alias).

Victoria Beckham (g. 1974) – britų verslininkė, mados dizainerė ir buvusi grupės „Spice Girls“ narė (žinoma kaip Posh Spice).

Sean Bean (g. 1959) – britų aktorius, išgarsėjęs vaidmenimis „Žiedų valdove“ (Boromiras) ir „Sostų karuose“ (Nedą Starkas).

Rooney Mara (g. 1985) – amerikiečių aktorė, dukart nominuota „Oskarui“, išgarsėjusi filme „Mergina su drakono tatuiruote“.

Sirima Bandaranaike (1916–2000) – kaip jau minėta anksčiau, ši moteris įrašė savo vardą į istoriją kaip pirmoji pasaulyje moteris ministrė pirmininkė (Šri Lanka).

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 16 d. – išrastas LSD, Rapalo sutartis, Harrieta Quimby perskrido Lamanšą, gimė Giedrius Savickas, įvyko Kaledono mūšis ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 16 dieną.

1794 m. – Sukilimo pradžia Lietuvoje. Šiauliuose pasirašytas sukilimo aktas, kuriuo paskelbta, kad LDK kariuomenė prisideda prie Tado Kosciuškos sukilimo. Sukilėlių vadu Lietuvoje tapo Jokūbas Jasinskis.

1803 m. – Vilniaus universiteto atkūrimas. Imperatoriaus Aleksandro I įsaku Vilniaus vyriausioji mokykla reorganizuota į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą, tapusį didžiausia mokymo įstaiga Rytų Europoje.

1883 m. – Gimė Augustinas Voldemaras. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės vadovas, politikas ir istorikas.

2003 m. – Kelias į Europą. Atėnuose Lietuva oficialiai pasirašė Stojimo į Europos Sąjungą sutartį. Tai buvo galutinis teisinis žingsnis prieš šalies narystę ES 2004-aisiais.

Svarbiausi pasaulio įvykiai, įvykę balandžio 16 d.

1746 m. – Kalodeno mūšis (Škotija). Paskutinis didelis mūšis Didžiosios Britanijos teritorijoje, po kurio galutinai žlugo Jokūbitų sukilimas ir viltys atkurti Stiuartų dinastiją.

1889 m. – Gimė Charlie Chaplinas (Čarlis Čaplinas). Legendinis nebyliojo kino aktorius, režisierius ir komikas, sukūręs nepamirštamą „Valkatos“ personažą.

1912 m. – Pirmoji moteris virš Lamanšo. Amerikiečių lakūnė Harriet Quimby tapo pirmąja moterimi, lėktuvu perskridusia Lamanšo sąsiaurį.

1917 m. – Lenino sugrįžimas. Po tremties V. Leninas „užantspauduotu traukiniu“ grįžo į Petrogradą, kur paskelbė „Balandžio tezes“, tapusias pamatu bolševikų perversmui Rusijoje.

1922 m. – Rapalo sutartis. Vokietija ir Sovietų Rusija pasirašė sutartį, kuria atnaujino diplomatinius santykius. Tai padėjo abiem šalims išbristi iš tarptautinės izoliacijos po Pirmojo pasaulinio karo.

1927 m. – Gimė Popiežius Benediktas XVI. Josephas Ratzingeris, tapęs 265-uoju Katalikų Bažnyčios vadovu (pirmasis popiežius per 600 metų, pasitraukęs iš pareigų savo noru).

1945 m. – Berlyno puolimas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sovietų Sąjunga pradėjo masinę operaciją prieš Berlyną – paskutinę didelę nacių tvirtovę.

1947 m. – „Šaltojo karo“ terminas. JAV politikas ir finansininkas Bernardas Baruchas savo kalboje pirmą kartą oficialiai pavartojo terminą „Šaltasis karas“ (Cold War), apibūdindamas įtampą tarp JAV ir SSRS.

1964 m. – „The Rolling Stones“ debiutas. Jungtinėje Karalystėje išleistas pirmasis grupės albumas, pradėjęs naują rokenrolo erą.

2007 m. – Tragedija „Virginia Tech“ universitete. JAV įvyko vienos masiškiausių šaudynių mokymo įstaigoje, per kurias žuvo 32 žmonės.

1943 m. – LSD atradimas. Šveicarų chemikas Albertas Hofmannas netyčia (per odą) pasisavino nedidelį kiekį savo sintetinamo junginio LSD-25 ir patyrė pirmąjį istorijoje „tripą“. Po trijų dienų jis atliko jau sąmoningą eksperimentą, žinomą kaip „Dviračio diena“.

2003 m. – Michaelo Jordano pasitraukimas. Krepšinio legenda sužaidė savo paskutines NBA rungtynes. Filadelfijoje vykusios varžybos užbaigė vieną įspūdingiausių sporto karjerų istorijoje.

Žymūs žmonės, gimę balandžio 16 dieną.

Augustinas Voldemaras (1883–1942) – Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vadovas, užsienio reikalų ministras, istorikas. Jis buvo viena ryškiausių ir kontroversiškiausių tarpukario politikos asmenybių.

Giedrius Savickas (g. 1980) – Vienas populiariausių šiuolaikinių Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorių, vertinamas tiek už draminius vaidmenis Oskaro Koršunovo spektakliuose, tiek už komiškus pasirodymus.

Wilbur Wright (1867–1912) – Vyresnysis iš brolių Wrightų, aviacijos pionierius. Kartu su broliu Orville’u jis sukonstravo ir 1903 m. pakėlė į orą pirmąjį valdomą lėktuvą.

Charlie Chaplin (1889–1977) – Legendinis britų aktorius, režisierius ir kompozitorius, nebyliojo kino simbolis. Jo sukurtas „Valkatos“ personažas tapo viena atpažįstamiausių figūrų kino istorijoje.

Popiežius Benediktas XVI (1927–2022) – Vokiečių teologas Josephas Ratzingeris, 265-asis Katalikų Bažnyčios vadovas. Jis įėjo į istoriją kaip pirmasis popiežius per šešis šimtmečius, pasitraukęs iš pareigų savo noru.

Margrethe II (g. 1940) – Ilgametė Danijos karalienė (valdžiusi iki 2024 m. sausio), itin gerbiama už savo intelektą, meninius talentus ir modernų požiūrį į monarchiją.

Kareem Abdul-Jabbar (g. 1947) – NBA legenda, šešis kartus čempionas ir ilgą laiką buvęs rezultatyviausias visų laikų lygos žaidėjas (kol jį aplenkė LeBronas Jamesas).

Bill Belichick (g. 1952) – Vienas sėkmingiausių visų laikų amerikietiškojo futbolo trenerių (NFL), su „New England Patriots“ laimėjęs šešis „Super Bowl“ titulus.

Selena (1971–1995) – „Tejano muzikos karalienė“, viena įtakingiausių Lotynų Amerikos atlikėjų, kurios tragiška mirtis sukrėtė visą muzikos pasaulį.

Anatole France (1844–1924) – Prancūzų rašytojas, ironijos meistras ir Nobelio literatūros premijos laureatas (1921 m.). Jo kūryba turėjo didžiulę įtaką Europos intelektualams.

Yasunari Kawabata (1899–1972) – Pirmasis japonų rašytojas, gavęs Nobelio literatūros premiją (1968 m.). Jo kūryba pasižymi ypatingu lyrizmu ir gilia japonų kultūros dvasia.

Anya Taylor-Joy (g. 1996) – Viena ryškiausių naujosios kartos aktorių, pelniusi „Auksinį gaublį“ už pagrindinį vaidmenį seriale „Valdovės gambitas“ (The Queen's Gambit).

 

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 15 d. – gimė Leonardas da Vinčis, nuskęsta "Titanikas", pasirodo pirmasis garsinis kinas, įkurta Pasaulio prekybos organizacija ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Lietuvoje svarbiausi įvykiai, įvykę balandžio 15 dieną.

1542 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas vedė Elžbietą Habsburgaitę, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I dukterį.

1590 m. – Karalius Žygimantas Vaza suteikė Kėdainiams Magdeburgo teises (savivaldą) ir herbą.

1920 m. – prasidėjo pirmieji Lietuvoje demokratiniai Steigiamojo Seimo rinkimai. Tai buvo kertinis valstybingumo įtvirtinimo etapas.

1921 m. – Kaune veiklą pradėjo Kredito bankas.

1989 m. – įkurta Lietuvos lenkų sąjunga.

1990 m. – Sovietų Sąjungos kariniai komisariatai Lietuvoje paskelbė priverstinį šaukimą į tarybinę armiją. Aukščiausioji Taryba paragino Lietuvos jaunuolius netarnauti okupacinėje kariuomenėje ir pažadėjo jiems teisinę apsaugą.

2006 m. – Seimas balandžio 15-ąją oficialiai įteisino kaip Kultūros dieną.

Svarbūs įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 15 dieną.

1912 m. – po vidurnakčio Šiaurės Atlante nuskendo „nepaskandinamas“ laineris „Titanikas“. Žuvo apie 1 500 žmonių.

1989 m. – Hilsboro stadiono tragedija Anglijoje: futbolo rungtynių metu dėl spūsties žuvo 97 sirgaliai.

2013 m. – Bostono maratono sprogdinimai: prie finišo linijos susprogdinus dvi bombas, žuvo 3 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

2019 m. – didžiulis gaisras nusiaubė Paryžiaus Dievo Motinos katedrą (Notre-Dame de Paris), sugriuvo jos smailė ir stogas.

1452 m. – gimė italų genijus Leonardo da Vinci. Būtent dėl jo gimtadienio balandžio 15-oji minima kaip Pasaulinė meno diena.

1707 m. – gimė Leonhard Euler, vienas iškiliausių visų laikų matematikų.

1923 m. – Niujorke pirmą kartą viešai pademonstruotas garsinis kinas.

1935 m. – Vašingtone pasirašytas Rericho paktas – pirmoji tarptautinė sutartis skirta kultūros vertybių apsaugai karo ir taikos metu.

1952 m. – Niujorko „Franklin Bank“ išdavė pirmąsias pasaulyje kreditines korteles.

1955 m. – Ilinojaus valstijoje (JAV) Ray Kroc atidarė pirmąjį „McDonald's“ restoraną pagal franšizę.

1994 m. – Maroke pasirašyta sutartis, kuria oficialiai įkurta Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Žymūs žmonės, gimę balandžio 15 dieną.

Neda Malūnavičiūtė (g. 1971) – džiazo vokalistė ir fleitininkė, viena ryškiausių Lietuvos muzikos scenos atstovių.

Edmundas Malūkas (g. 1945) – populiarus rašytojas, kriminalinių ir istorinių romanų (tokių kaip „Kraujo skonis“, „Šiukšlyno žmonės“) autorius.

Stasys Domarkas (g. 1939) – dirigentas, ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas.

Leonardo da Vinci (1452–1519) – italų renesanso genijus: tapytojas, skulptorius, architektas, inžinierius ir išradėjas.

Leonhard Euler (1707–1783) – genialus šveicarų matematikas ir fizikas, padėjęs pagrindus šiuolaikinei matematinei analizei.

Nikolajus Gumiliovas (1886–1921) – rusų poetas, akmeistas, keliautojas (buvęs Anos Achmatovos vyras).

Emma Watson (g. 1990) – britų aktorė, išgarsėjusi Hermionos Įkyrėlės vaidmeniu „Hario Poterio“ filmuose, aktyvistė.

Emma Thompson (g. 1959) – dukart „Oskaro“ laimėtoja, britų aktorė ir scenaristė („Protas ir jausmai“, „Tegyvuoja meilė“).

Claudia Cardinale (g. 1938) – italų kino ikoną, vaidinusi tokiuose šedevruose kaip „8½“ ir „Kartą Vakaruose“.

Seth Rogen (g. 1982) – kanadiečių komikas, aktorius ir režisierius („Kietakiaušiai“, „Pineapple Express“).

Luke Evans (g. 1979) – velsiečių aktorius, žinomas iš filmų „Hobitas“, „Gražuolė ir pabaisa“.

Maisie Williams (g. 1997) – britų aktorė, geriausiai žinoma kaip Arija Stark iš serialo „Sostų karai“.

Nikita Chruščiovas (1894–1971) – SSRS vadovas Šaltojo karo metais. Nors vertinamas kontroversiškai, jis inicijavo „atšilimo“ laikotarpį ir destalinizaciją.

Maištinga Siela

Kunigaikštis Vaidotas Kęstutaitis, Vytauto Didžiojo brolis ir Kauno pilies gynėjas: kas apie jį žinoma?

 

Sveiki, istorikai ir mėgėjai!

Šįkart skirsiu mažiau žinomiems Lietuvos kunigaikščiams, ir vienas iš jų, žinoma, yra Vaidotas Kęstutaitis. Jis buvo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės sūnus, didžiojo kunigaikščio Vytauto brolis. Nors rašytiniuose šaltiniuose jo vardas pasirodo rečiau nei brolių, Vaidotas priklausė pačiam valstybės valdymo elitui ir buvo tiesioginis Gediminaičių dinastijos narys, kuriam buvo patikėtos strategiškai svarbiausios valstybės gynybos pozicijos.

Ryškiausias Vaidoto gyvenimo puslapis neatsiejamas nuo Kauno pilies. 1362 metais, kai kryžiuočiai surengė didžiulį žygį prieš Lietuvą, būtent Vaidotas vadovavo Kauno pilies gynybai. Tai buvo pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje, stovėjusi Nemuno ir Neries santakoje. Vaidoto vadovaujami kariai tris savaites vykdė neįtikėtiną pasipriešinimą prieš galingą vokiečių kryžiuočių ordiną, naudodami tuo metu pažangiausias gynybos priemones. Šis mūšis tapo pasiaukojimo simboliu, o Vaidotas – vienu iš nedaugelio tos epochos vadų, asmeniškai stovėjusių priešakinėse linijose.

Po tragiško Kauno pilies šturmo, kurio metu pilis buvo sugriauta, o didžioji dalis gynėjų žuvo, Vaidotas pateko į kryžiuočių nelaisvę. Visgi jo politinis vaidmuo tuo nesibaigė. Po kurio laiko jis grįžo į Lietuvą ir vėliau valdė Naugarduką – svarbų LDK gynybinį ir politinį centrą rytuose. Jo politika buvo orientuota į tėvo Kęstučio ir brolio Vytauto palaikymą vidaus kovose bei valstybės vientisumo išsaugojimą, tačiau jis niekada nesiekė aukščiausio sosto, likdamas ištikimu valstybės kariu.

Apie asmeninį Vaidoto gyvenimą, pomėgius ar šeimą žinoma nedaug, tačiau to meto metraščiai leidžia susidaryti kario ir diplomato paveikslą. Manoma, kad kaip ir visi to meto kunigaikščiai, jis buvo puikus raitelis ir medžiotojas, o jo kasdienybę formavo nuolatinė karinė parengtis. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad jis galėjo turėti sūnų Jurgį, tačiau plačios dinastinės šakos jis nepaliko, todėl jo vardas labiau asocijuojasi su asmenine drąsa, o ne su politiniu tęstinumu per palikuonis.

Vaidoto mirtis, kaip ir daugelis jo gyvenimo detalių, apgaubta paslapties – manoma, kad jis mirė apie 1401 metus. Šiandien apie jį svarbu žinoti tai, kad jis buvo ne tik „Vytauto brolis“, bet ir savarankiškas karinis strategas, kurio dėka Kaunas tapo nepalaužiamos dvasios simboliu. Jo asmenybė įkūnija tą Lietuvos istorijos laikotarpį, kai valstybė laikėsi ant individualių asmenybių valios, fizinės ištvermės ir besąlygiškos ištikimybės giminei bei tėvynei.

6 žinomi ir įdomūs faktai (ir hipotezės) apie Vaidotą Kęstutaitį.

Pateikiu 6 istoriškai žinomus faktus apie Vaidotą Kęstutaitį, kurie parodo jį ne tik kaip karį, bet ir kaip asmenybę su sudėtingu likimu.

Nors gimė greičiausiai Trakuose, Vaidotas yra istorikų tituluojamas pirmuoju žinomu „kauniečiu“, nes būtent jis 1362 metais vadovavo pirmosios mūrinės Kauno pilies gynybai ir jo vardas yra neatsiejamas nuo šio miesto gynybos pradžios.

Tai itin retas reiškinys LDK elitui, nes Vaidotas du kartus pabuvojo kryžiuočių nelaisvėje. Pirmą kartą jis pateko į nelaisvę po herojiškos Kauno pilies gynybos 1362 m. Antrą kartą kryžiuočiai jį sučiupo 1381 metais, kai šie puolė Algirdo ir Kęstučio valdomus Trakus, tačiau Vaidotui abukart pavyko ištrūkti.

Yra žinoma Vygando Marburgiečio „klaida“. Pagrindiniame šaltinyje apie Kauno gynybą (Vygando Marburgiečio kronikoje) Vaidotas ne kartą įvardijamas tiesiog „Kęstučio sūnumi“ arba „kunigaikščiu“, o vokiečių istorikai ilgą laiką painiojo jį su kitais broliais (pvz., Butautu), todėl jo vaidmuo Kauno gynyboje galėjo būti „atrastas“ tik vėliau, giliau analizuojant lotynišką vertimą.

Vaidotas vadovavo ne tik Kaunui, bet ir Naugardukui. Nors garsiausias kaip Kauno pilies gynėjas, vėliau jis valdė Naugarduką (dab. Baltarusijoje) – strateginį LDK centrą rytuose. Tai rodo, kad tėvas Kęstutis ir dėdė Algirdas juo pasitikėjo ir patikėjo ne mažiau svarbius regionus nei jo broliams Vytautui ar Butautui.

Kai kuriuose šaltiniuose (ypač vėlesniuose) minima, kad Vaidotas galėjo turėti sūnų Jurgį, kuris galėjo būti vienas iš pretendentų į valdžią arba tiesiog liko istorijos nuošalyje, netapęs galingu kunigaikščiu.

Egzistuoja istorikų hipotezė, svarstanti, ar Vaidoto galėjo ir nebūti. Kai kurie šiuolaikiniai istorikai (pvz., Stephenas C. Rowellas) iškėlė drąsią hipotezę, jog Vaidotas kaip savarankiška asmenybė galėjo būti tiesiog Vygando Marburgiečio kronikos vertimo klaida, o kronikoje aprašomas „Kęstučio sūnus“ buvo tas pats maištingas Butautas, tik per klaidą lotyniškame vertime nurašytas kitu vardu. Tačiau dauguma Lietuvos istorikų vis dar laiko Vaidotą tikru Kęstučio sūnumi.

Maištinga Siela

Maištingos Sielos kalendorius: Balandžio 14 d. – Kauno pilies žlugimas, pirmoji "Volvo", "Titanikas" susiduria su ledkalniu, sovietai palieka Afganistaną, Anglijos rožių karas ir kt.

 

Sveiki, skaitytojai!

Svarbiausi įvykiai, įvykę Lietuvoje balandžio 14 dieną.

1362 m. – Kauno pilies žlugimas. Po ilgos apgulties kryžiuočiai užėmė ir sugriovė Kauno pilį, kurią gynė Vaidoto Kęstutaičio vadovaujama įgula. Tai buvo vienas rimčiausių smūgių Lietuvai karų su ordinu laikotarpiu.

1920 m. – Pirmieji demokratiniai rinkimai Lietuvoje. Balandžio 14–15 dienomis vyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Tai buvo pirmieji visuotiniai, lygūs ir slapti rinkimai Lietuvos istorijoje, kuriuose dalyvavo net 90 % rinkėjų.

1989 m. – Įkurta „Caritas“. Lietuvoje įsteigtas katalikiškas moterų sambūris, vėliau tapęs viena didžiausių labdaros organizacijų šalyje.

1997 m. – Netektis mene. Mirė skulptorius Vytautas Kašuba, Nacionalinės premijos laureatas, kurio žymiausias darbas puošia Vilniaus širdį – tai paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui Katedros aikštėje.

Svarbiausi įvykiai, įvykę pasaulyje balandžio 14 dieną.

1471 m. – Barneto mūšis. Anglijoje vyko vienas lemiamų „Baltosios ir Raudonosios rožių“ karų mūšių. Dėl tiršto rūko kariai per klaidą užpuolė savo sąjungininkus, o tai nulėmė karaliaus Eduardo IV pergalę.

1865 m. – Pasikėsinimas į Abrahamą Lincolną. Vašingtone, Fordo teatre, aktorius Johnas Wilkesas Boothas mirtinai sužeidė JAV prezidentą. Linkolnas mirė kitą rytą.

1894 m. – Pirmasis kino demonstravimas. Niujorke atidaryta pirmoji komercinė salė su kinetoskopais. Nors tai dar nebuvo projektorius (žiūrėti reikėjo po vieną per akutę), tai oficiali kino kaip verslo pradžia.

1912 m. – „Titaniko“ susidūrimas su ledkalniu. Maždaug 23:40 laivo laiku „Titanikas“ Atlanto vandenyne rėžėsi į ledkalnį. Laivas nuskendo po kelių valandų (jau balandžio 15-osios naktį), nusinešdamas apie 1500 gyvybių. Tarp keleivių buvo ir lietuvių (žymiausias – kunigas Juozas Montvila).

1927 m. – Pirmoji „Volvo“ mašina. Švedijoje, Geteborge, nuo konvejerio nuriedėjo pirmasis „Volvo“ automobilis, vadintas „Jakob“.

1935 m. – „Juodasis sekmadienis“ JAV. Centrines JAV valstijas užklupo viena baisiausių dulkių audrų istorijoje. Ji buvo tokia tiršta, kad žmonės nematė savo rankų priešais veidą, o reiškinys tapo „Didžiosios depresijos“ simboliu.

1988 m. – Žingsnis taikos link Afganistane. Ženevoje pasirašytas susitarimas, pagal kurį Sovietų Sąjunga įsipareigojo išvesti savo kariuomenę iš Afganistano.

2003 m. – Žmogaus genomo projektas. Oficialiai paskelbta apie sėkmingą žmogaus genomo sekvenavimo užbaigimą, kas tapo milžinišku šuoliu medicinos moksle.

Kas Lietuvoje ir pasaulyje gimė šią dieną?

Ana Ambrazienė (g. 1955) – viena garsiausių Lietuvos lengvaatlečių. 1983 m. ji pasiekė 400 m barjerinio bėgimo pasaulio rekordą, kuris tuo metu buvo stulbinantis pasiekimas Lietuvos sportui.

Visvaldas Matijošaitis (g. 1957) – verslininkas, „Vičiūnų grupės“ įkūrėjas ir ilgametis Kauno meras.

Christiaan Huygens (1629–1695) – olandų matematikas, fizikas ir astronomas. Jis atrado Saturno palydovą Titaną ir išrado švytuoklinį laikrodį. Tikras mokslo sunkiasvoris!

Peter Behrens (1868–1940) – vokiečių architektas ir dizaineris, laikomas modernaus pramoninio dizaino tėvu.

John Gielgud (1904–2000) – britų aktorius, vienas nedaugelio gavęs „EGOT“ statusą (laimėjęs „Emmy“, „Grammy“, „Oskarą“ ir „Tony“ apdovanojimus).

Rod Steiger (1925–2002) – „Oskaro“ laureatas, žinomas dėl vaidmenų filmuose „Ant kranto“ (On the Waterfront) ir „Nakties tvaksmu“ (In the Heat of the Night).

Adrien Brody (g. 1973) – jauniausias aktorius istorijoje (vyrų kategorijoje už pagr. vaidmenį), gavęs „Oskarą“ už geriausią pagrindinį vaidmenį (filmas „Pianistas“).

Sarah Michelle Gellar (g. 1977) – aktorė, amžiams likusi popkultūros istorijoje kaip Bafi iš serialo „Bafi, vampyrų žudikė“.

Robert Carlyle (g. 1961) – škotų aktorius, sužibėjęs filmuose „Traukinių žymėjimas“ (Trainspotting) ir „Viskas išskaičiuota“ (The Full Monty).

Abigail Breslin (g. 1996) – jaunosios kartos aktorė, išgarsėjusi dar vaikystėje filme „Mažoji mis“ (Little Miss Sunshine).

Princesė Beatričė (1857–1944) – jauniausia Jungtinės Karalystės karalienės Viktorijos dukra.

Maištinga Siela