Orų reiškinys El Niño: kas yra toks El Niño, kaip jis susidaro ir ką jis nulemia Lietuvoje?

 

Labas.

Tikriausiai daugelis jau girdėjote, kad 2026 metais jau formuojasi gamtos reiškinys El Niño, kuris dažnai reiškia tam tikrus kataklizmus įvairiuose Žemės planetos vietovėse. Būna metų, kada El Niño visai nesusiformuoja ir būna, kada El Niño yra švenūs ir būna metų, kada El Niño tampa tikru pragaru.

El Niño yra vienas įspūdingiausių ir įtakingiausių gamtos reiškinių, prasidedantis toli Ramiajame vandenyne, tačiau savo gniaužtuose laikantis visos planetos klimatą. Sakysite, tai yra visai kitoje planetos pusėje, per toli nuo Lietuvos? Palaukite! Šis reiškinys susiformuoja tuomet, kai įprastai stiprūs rytų vėjai, genantys šiltą vandenį link Azijos ir Australijos, staiga susilpnėja arba net pakeičia kryptį. Dėl šio poslinkio milžiniškos šilto vandens masės pajuda atgal link Pietų Amerikos pakrančių, neleisdamos iš vandenyno gelmių kilti šaltam, maistingam vandeniui. Tai sukelia grandininę reakciją atmosferoje, kuri tarsi milžiniškas domino efektas pakeičia kritulių ir temperatūros pasiskirstymą visame pasaulyje.

Šis procesas neturi griežto kalendoriaus, tačiau paprastai jis pasikartoja kas dvejus–septynerius metus ir vidutiniškai trunka nuo devynių mėnesių iki dvejų metų. Įdomu tai, kad pavadinimą šiam reiškiniui suteikė Peru žvejai dar XVII amžiuje, pastebėję neįprastą vandenyno atšilimą būtent apie Kalėdas. Ispaniškai „El Niño“ reiškia „berniukas“ arba „Kūdikėlis Jėzus“, taip pagerbiant krikščioniškąją šventę. Nors tarptautinėje mokslinėje bendruomenėje šis terminas yra plačiausiai vartojamas, kai kuriose kalbose jis tiesiog apibūdinamas kaip „šiltasis ENSO etapas“, o jo priešingybė, nešanti šaltį, vadinama „La Niña“ arba „mergaite“.

Pasauliniu mastu šis reiškinys veikia kaip didžiulis šildytuvas, dažnai pakeliantis vidutinę planetos temperatūrą į naujas aukštumas. Jis atneša katastrofiškas liūtis ir potvynius į sausuosius Pietų Amerikos regionus, o tuo pačiu metu sukelia pragaištingas sausras bei gaisrus Australijoje, Indonezijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse. Žmonija šio reiškinio pagrįstai prisibijo, nes jis tiesiogiai veikia žemės ūkį, sukelia maisto trūkumą ir didina gamtinių katastrofų riziką, o tai valstybėms kainuoja milijardus dolerių. Istoriškai patys stipriausi užfiksuoti El Niño įvykiai, pavyzdžiui, 1982–1983, 1997–1998 ar rekordinis 2015–2016 metų sezonas, sukėlė masines koralų žūtis, griovė infrastruktūrą ir pareikalavo tūkstančių gyvybių.

Nors El Niño epicentras yra atogrąžų platumose, jo atgarsiai pasiekia net ir tolimąją Europą, tačiau čia jo įtaka tampa daug subtilesnė ir sunkiau prognozuojama. Lietuva yra per toli nuo Ramiojo vandenyno, kad pajustų tiesioginius smūgius, tačiau El Niño gali netiesiogiai paveikti mūsų regiono orus per atmosferos cirkuliacijos pokyčius virš Šiaurės Atlanto. Mokslininkai pastebi, kad El Niño metais žiemos Lietuvoje kartais būna šiek tiek švelnesnės arba pasižymi didesniu kintamumu, tačiau mūsų šalies klimatui kur kas didesnę įtaką daro procesai gretimoje Atlanto vandenyno dalyje, todėl El Niño mums lieka labiau globalus fonas nei tiesioginė kasdienybės grėsmė.

Galiausiai šis reiškinys mums primena, koks glaudus ir vientisas yra Žemės klimatas, kur vandens temperatūros pokytis prie pusiaujo gali nulemti derlių kitoje pusrutulio pusėje. Nors šiuolaikinės technologijos leidžia gana tiksliai numatyti El Niño pradžią prieš kelis mėnesius, suvaldyti jo jėgos žmogus vis dar nepajėgia. Tai išlieka vienu svarbiausių kintamųjų prognozuojant klimato kaitos eigą, nes El Niño sukelta papildoma šiluma gali paspartinti ledynų tirpsmą ir dar labiau išbalansuoti jau ir taip jautrias ekosistemas.

Kas jau žinoma apie 2026 metų sezono El Niño?

Remiantis naujausiais 2026 m. balandžio mėnesio duomenimis, Ramiajame vandenyne fiksuojami sparčiai besikeičiantys procesai, rodantys, kad po trumpos neutralios fazės planeta vėl grįžta į El Niño režimą. Šiuo metu (balandžio viduryje) mokslininkai stebi silpstančias La Niña apraiškas ir prognozuoja, kad iki birželio mėnesio išliks neutralios sąlygos, tačiau jau gegužės–liepos laikotarpiu El Niño atsiradimo tikimybė šoktelėjo iki maždaug 61–62 %. Tai reiškia, kad vasaros pabaigoje ir rudenį reiškinys turėtų visiškai įsitvirtinti ir tęstis bent iki 2026 m. pabaigos.

Vienas labiausiai nerimą keliančių faktų yra tas, kad giliai po vandeniu kaupiasi milžiniška šilumos energija, kuri, pasak klimatologų, gali tapti „kuru“ labai stipriam El Niño įvykiui. Nors prognozės pavasarį visada pasižymi tam tikru neapibrėžtumu, kai kurie modeliai jau dabar numato 1 iš 4 tikimybę, kad vandenyno temperatūra pakils daugiau nei 2 °C virš normos. Toks greitas reiškinio sugrįžimas po 2023–2024 m. ciklo yra laikomas neįprastu ir gali lemti, kad 2026 ir 2027 metai taps naujais rekordinio karščio metais visoje planetoje.

Dėl šių prognozių jau dabar pradedama ruoštis konkretiems pokyčiams įvairiuose regionuose. Pavyzdžiui, tikimasi, kad 2026 m. uraganų sezonas Atlanto vandenyne bus kiek ramesnis nei įprastai, nes El Niño sukuriamos oro srovės trukdo susidaryti stiprioms audroms. Tuo tarpu Pietų Amerikai prognozuojami stiprūs krituliai, o Pietryčių Azijai ir Australijai – varginančios sausros. Nors šis procesas vyksta toli nuo Lietuvos, bendras globalios temperatūros kilimas veikia ir mūsų regiono orų kintamumą, todėl stebėti 2026-ųjų El Niño eigą yra svarbu ne tik mokslininkams, bet ir visiems, planuojantiems veiklą, priklausančią nuo klimato sąlygų.

Maištinga Siela