Sveiki,
skaitytojai!
Balandžio
12-oji galbūt yra Jūsų arba kokio artimojo gimtadienis? O gal šiaip įspūdžių
kupina diena? O gal priešingai – nuobodžiai knapsite prie interneto ir, atrodo,
kad nieko įdomaus nevyksta? Siūlau pasidairyti po istorines datas ir sužinoti,
kas balandžio 12 dieną įvyko Lietuvoje ir pasaulyje.
Reikšmingi
įvykiai, nutikę pasaulyje balandžio 12 dieną.
1204
m. – Ketvirtojo kryžiaus žygio kulminacija. Kryžiuočiai įsiveržė į
Konstantinopolį ir pradėjo jį niokoti. Tai buvo vienas tragiškiausių įvykių
krikščionybės istorijoje, galutinai sugriovęs Bizantijos galybę ir pagilinęs
prarają tarp Rytų ir Vakarų bažnyčių.
1861
m. – Amerikos pilietinio karo pradžia. Konfederatų pajėgos pradėjo Samterio
forto (Pietų Karolina) apšaudymą. Tai buvo oficialus pradžios taškas
kruviniausiam konfliktui JAV istorijoje, kuris galiausiai lėmė vergijos
panaikinimą.
1945
m. – Franklino D. Roosevelto mirtis. Eidamas pareigas mirė 32-asis JAV
prezidentas, vedęs šalį per Didžiąją depresiją ir Antrąjį pasaulinį karą. Jį
pakeitė Harry S. Trumanas, kuriam teko priimti sprendimą dėl atominių bombų
panaudojimo prieš Japoniją.
1955
m. – Pergalė prieš poliomielitą. Dr. Jono Salko sukurta vakcina oficialiai
pripažinta saugia ir veiksminga. Iki tol ši liga kasmet suluošindavo
tūkstančius vaikų visame pasaulyje, o ši diena tapo viena svarbiausių medicinos
istorijoje.
1961
m. – Pirmasis žmogus kosmose. Jurijus Gagarinas erdvėlaiviu „Vostok 1“ atliko
vieną apsisukimą aplink Žemę. Šis 108 minučių skrydis visiems laikams pakeitė
žmonijos supratimą apie galimybes už mūsų planetos ribų.
1981
m. – Pirmojo daugkartinio erdvėlaivio skrydis. Praėjus lygiai 20 metų po
Gagarino skrydžio, NASA paleido „Columbia“ (STS-1). Tai buvo pirmasis
erdvėlaivis, kuris pakilo kaip raketa, o nutūpė kaip lėktuvas, pradėdamas
„Space Shuttle“ erą.
1992
m. – „Euro Disneyland“ atidarymas. Netoli Paryžiaus duris atvėrė didžiausias
Europoje pramogų parkas, simbolizavęs Amerikos popkultūros triumfą Europoje po
Šaltojo karo pabaigos.
1999
m. – Belgrado bombardavimas. NATO pajėgos sudavė smūgį Serbijos viešbučiui ir
televizijos bokštui per Kosovo karą, o tai sukėlė milžiniškas diskusijas apie
tarptautinę teisę ir humanitarines intervencijas.
Reikšmingi
įvykiai nutikę balandžio 12 dieną Lietuvoje.
1904
m. – Lietuviškos spaudos atgimimo pradžia. Petras Vileišis gavo carinės
valdžios leidimą Vilniuje įkurti lietuvišką spaustuvę. Tai įvyko likus vos
mėnesiui iki oficialaus spaudos draudimo panaikinimo (gegužės 7 d.) ir padėjo
pagrindus pirmam lietuviškam dienraščiui „Vilniaus žinios“.
1926
m. – Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimas. Popiežiaus Pijaus XI bulė
„Lithuanorum gente“ galutinai atskyrė Lietuvos katalikų bažnyčią nuo Lenkijos
bažnytinės hierarchijos. Tai buvo milžiniškas diplomatinis laimėjimas jaunos
valstybės prestižui ir savarankiškumui.
1930
m. – Gimė Vladas Garastas. Vienas iškiliausių Lietuvos krepšinio strategų,
kurio vardas neatsiejamas nuo „Žalgirio“ aukso amžiaus ir pirmųjų Lietuvos
rinktinės medalių po nepriklausomybės atkūrimo (1992 m. Barselonos bronza).
1944
m. – Antrojo pasaulinio karo tragedija. Nacių okupacijos metais šią dieną vyko
aktyvios kovos tarp sovietinių partizanų ir vietinių savisaugos būrių, o tai
primena sudėtingą ir tragišką Lietuvos padėtį tarp dviejų okupacinių režimų.
1990
m. – Ekonominės blokados nuojauta. Balandžio 12-ąją Sovietų Sąjungos vadovybė
(M. Gorbačiovas) dar kartą pagrasino Lietuvai ekonominėmis sankcijomis, jei
nebus atšaukti kovo 11-osios aktai. Tai buvo įtampos kulminacija prieš po kelių
dienų prasidėjusią tikrąją blokadą.
2024
m. – Istorinis sprendimas dėl rašybos: Lietuvoje asmens dokumentuose leista
naudoti lotyniškas raides „w“, „q“ ir „x“. Nors atrodo kaip smulkmena, tai buvo
dešimtmečius trukusių politinių ir diplomatinių kovų pabaiga.
Kokie
svarbūs žmonės gimė balandžio 12 dieną?
Marija
Šlapelienė (g. 1880 m.) – lietuvių visuomenės veikėja,
knygininkė. Kartu su vyru Jurgiu Šlapeliu Vilniuje įkūrė garsųjį lietuvių
knygyną, kuris spaudos draudimo laikais ir vėliau tapo svarbiausiu lietuvybės
židiniu Vilniaus krašte.
Vladas
Garastas (g. 1930 m.) – viena iškiliausių Lietuvos krepšinio
asmenybių. Legendinis Kauno „Žalgirio“ treneris, vadovavęs komandai jos „aukso
amžiuje“ 1985–1987 m., taip pat Lietuvos rinktinės strategas, iškovojęs
olimpinius bronzos medalius Barselonoje (1992 m.) ir Atlantoje (1996 m.).
Petras
Vileišis (g. 1851 m.) – inžinierius, politinis veikėjas,
vienas svarbiausių Lietuvos tautinio atgimimo šauklių. Jis ne tik statė tiltus
ir geležinkelius, bet ir savo lėšomis leido lietuviškas knygas, įsteigė pirmąją
modernią spaustuvę Vilniuje bei dienraštį „Vilniaus žinios“.
Monserrat
Caballé (1933–2018) – pasaulinio garso ispanų operos
primadona, sopranas. Ji žinoma ne tik dėl savo klasikinio repertuaro, bet ir
dėl legendinio hito „Barcelona“, kurį įrašė kartu su grupės „Queen“ lyderiu
Freddie Mercury.
Herbertas
Hancockas (Herbie Hancock) (g. 1940 m.) – džiazo pianistas,
kompozitorius ir „Grammy“ laureatas. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a.
džiazo muzikantų, padėjusių pamatus džiazo fuzijos (fusion) ir elektroninės
muzikos raidai.
Claire
Danes (g. 1979 m.) – garsi JAV aktorė, pelniusi kelis
„Auksinio gaublio“ ir „Emmy“ apdovanojimus. Ji geriausiai žinoma dėl vaidmenų
seriale „Tėvynė“ (Homeland) ir filme „Romeo ir Džuljeta“.
Shannen
Doherty (1971–2024) – JAV aktorė, tapusi 9-ojo dešimtmečio
jaunimo ikona dėl vaidmenų kultiniuose serialuose „Beverly Hills, 90210“ ir
„San Francisko raganos“ (Charmed).
Jacob
Zuma
(g. 1942 m.) – buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas, viena
kontroversiškiausių, bet neabejotinai įtakingiausių Afrikos politinių figūrų.
Saoirse
Ronan (g. 1994 m.) – talentinga airių ir JAV aktorė, jau
keturis kartus nominuota „Oskarui“. Ji žiba tokiuose filmuose kaip „Lady Bird“,
„Mažosios moterys“ ir „Atpirkimas“.
Ed
O'Neill (g. 1946 m.) – aktorius, kurį visas pasaulis pažįsta
kaip nepamirštamąjį Alą Bandį iš kultinio serialo „Vedęs... ir turi vaikų“.
Vėliau jis sėkmingai įsitvirtino šiuolaikinėje televizijoje su vaidmeniu
seriale „Šiuolaikinė šeima“ (Modern Family), už kurį pelnė daugybę
apdovanojimų.
Kaspars
Znotiņš (g. 1975 m.) – vienas ryškiausių šiuolaikinių latvių
aktorių, dirbantis Naujajame Rygos teatre. Jis pelnė daugybę apdovanojimų už
vaidmenis teatre ir kine, o jo darbai vertinami už gylį ir intelektualumą ne
tik Latvijoje, bet ir tarptautinėje scenoje.
Voldemar Panso (1920–1977) – estų teatro genijus, aktorius, režisierius ir pedagogas. Jis įkūrė Estijos muzikos ir teatro akademijos aukštąją teatro mokyklą, kuri suformavo ištisas estų aktorių kartas. Jo vardas Estijoje yra profesionalaus teatro ir aukščiausios meistriškumo kokybės sinonimas.
Maištinga Siela

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą