Sveiki,
skaitytojai,
Metuosi į viešosios
erdvės ginčą apie įdomesnes banalybes! Viena iš jų – neseniai pasirodžiusi ir
daug nuomonių, pykčio bei pritarimo sulaukusi naujoji Vilniaus reklama. Tiesa,
man patiko šmaikščioji reklama apie Vilnių, kuriame turistai patiria orgazmą. Buvo
taip unikalu ir drąsu! Ir šiemet vėl šiokia tokia provokacija ir išbandymas
jautrioms lietuviškoms smegenims ir silpnoms širdelėms. Naujoji reklama
vaizduoja Vilniaus miesto bachūrus ir bomžus, gariūnmečio trafaretinius
veikėjus, kurie tampa maloniais ir draugiškais, kai juos stebi turistų akys.
Kita reklamos dalis, kurią dažniausiai praleidžia kritikai – modernus ir
galimybių bei poilsio pritvinkęs Vilnius. Kontrasto principu supildyta humoro
nestokojanti reklama suveikė iškart, nes sukėlė ne tik šypsnį, bet pabylojo
apie intelektualų bei drąsų sumanymą. Iš esmės reklamą vertinu ne tik kaip
reprezentavimą, bet ir kovą su įsigalėjusiais stereotipais, kurių, Dievas mato,
dažnas intelektualas ar senesnės kartos žmogus negali suvirškinti.
Iš kur ateina toji
dorovingoji ir išskirtinai baltų apatinių rodymas Vakarams įsitikinimas? Ogi iš
tų pačių veidmainiškų sovietinių laikų, kai nuo tribūnos reikėdavo kalbėti ir
atrodyti pabrėžtinai teisingiems ir kalbėti tik tai, kas gražu. Mes iki šiol
bijome viešojo purvo, nes patys socialinių tinklų pasipiktinimo kubiluose
rūgstame nuo ryto iki vakaro, bet iš reprezentacijos vis dar tikimės sovietinių
sugestijų, kitaip sakant, bijome juoktis iš savęs. Perbėgau per tuos kelis
pasipiktinusiųjų profilius, visi iki vieno nusispalvinę nuo dantų iki kojų nagų
Ukrainos vėliavos spalvomis, o per šventes ant akių užsimetę Vyčio logotipus –
nacionalistinės pakraipos rimtuoliai, kurie žino, kas yra šlykštu, o kas ne.
Žodžiu, daug triukšmo dėl siaurakakčių čiaudulio. Bijo bet kokios asmeninės
sąsajos su putinizmo atstovais, tačiau pačių moralė ir etika surėdyta pagal
sovietinės sistemos sąrangą. Tai tiek.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą