Sveiki,
Vis galvojau, kokia daina Jus pasveikinti su
dar vieneriais metais. Ir staiga pradėjau niūniuoti Romo Dambrausko dainą „Naujieji
metai“, kur liaudyje labiau žinoma kaip „Su kuo sutiksi tu naujus metus...“. Sausio
1-ąją dieną norisi kažko paprasto, kažko „naminio“ ir tiesiog paprasčiausios
ramybės, daryti kasdienišką ritualą: skaityti, klausytis muzikos, bendrauti
apie maistą ir pabjurusius lietuviškus orus su mylimu žmogumi ir tiesiog būti,
būti, būti...
Grįžtant prie Romo Dambrausko kiek primirštą
kalėdinę dainą, prisiminiau, kad mano mamos laikais šis kalėdinis šlageris buvo
toks pat populiarus, kaip tarkime šiandien Irūnos ir Katažinos dainą. Daina pirmąkart
buvo pristatyta liūdnojo lyriko atlikėjo Romo Dambrausko (kurio, beje, dainų
tekstai dabar man išties labai gražūs!) 1997 metais albumui „Didžioji kolekcija“,
galimas daiktas, daina įtraukta ir dar seniau. Vėliau daina dar kartą
perdainuota naujiems kolekciniams atlikėjo albumams. Būtent tos naujesnės
versijos ir siūlau šiandien paklausyti ir tebūnie tai kaip Mano naujametinis
palinkėjimas.
Žodžiai / Lyrics
Romas Dambrauskas – „Naujieji metai“
Naujieji metai ateis pas tave, atskubės sutema.
O kaip sutiksi tu juos: ar su ašara, ar šypsena?
Naujieji metai įves mus gal laimėn, o gal pražūtin,
Tik neištarusi nieko, mane prisimint ketini.
Naujieji metai ateis ir praeis, ir paliks tik keli
Neišsakyti jausmai, kaip diena su naktim sujaukti.
Ir šiluma ta pati, rodos, oras toks pat ir vanduo,
Tik nejučia liūdesys tau į širdį įkris kaip akmuo.
O kaip sutiksi tu juos: ar su ašara, ar šypsena?
Naujieji metai įves mus gal laimėn, o gal pražūtin,
Tik neištarusi nieko, mane prisimint ketini.
Naujieji metai ateis ir praeis, ir paliks tik keli
Neišsakyti jausmai, kaip diena su naktim sujaukti.
Ir šiluma ta pati, rodos, oras toks pat ir vanduo,
Tik nejučia liūdesys tau į širdį įkris kaip akmuo.
Priedainis:
Su kuo sutiksi tu Naujus metus,
Su kuo į žvaigždes palydėsi senus?
Ir kas krištolinę tau ašarą brauks –
Tas lyg žiburys tavęs vėtroje lauks.
Uždegsiu seną žvakutę, kur tu kažkada branginai
Ir pusė mano gyvenimo, rodos, pavirs pelenais.
Tebūna metai lengvi ir geri, nors ir laimė karti.
Tebūnie tikra tai, ką sutikdama juos tu randi.
Su kuo sutiksi tu Naujus metus,
Su kuo į žvaigždes palydėsi senus?
Ir kas krištolinę tau ašarą brauks –
Su kuo į žvaigždes palydėsi senus?
Ir kas krištolinę tau ašarą brauks –
Tas lyg žiburys tavęs vėtroje lauks.
Uždegsiu seną žvakutę, kur tu kažkada branginai
Ir pusė mano gyvenimo, rodos, pavirs pelenais.
Tebūna metai lengvi ir geri, nors ir laimė karti.
Tebūnie tikra tai, ką sutikdama juos tu randi.
Su kuo sutiksi tu Naujus metus,
Su kuo į žvaigždes palydėsi senus?
Ir kas krištolinę tau ašarą brauks –
Tas lyg žiburys tavęs vėtroje lauks.
Jūsų
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą