2021 m. gegužės 2 d., sekmadienis

Šios dienos citata: Juan Gabriel Vasquez apie moralę, priimant politinius sprendimus

 

Sveiki,

Kultūros baruose (Nr. 2, 2021) publikuojamas interviu su Kolumbijos rašytoju Juan Gabriel Vasquez, kurio įspūdingas romanas Taip skamba krintantys yra prieinamas lietuviškai kiekvienam, kas domisi gera grožine literatūra. Straipsnyje Knygos protingesnės už savo autorius žinomas pasauliniu mastu rašytojas pasakoja apie savo įsitraukimą į viešąją erdvę, kurioje svarsto ne tik literatūros, bet ir politinius savo šalies procesus. Šiame interviu labai įdomiai svarstoma menininko pareiga pilietiškai dalyvauti (ir atiduoti savo duoklę) viešojoje erdvėje.

Viename iš pateiktų klausimų rašytojas iškelia itin įdomią mintį, kad politiniai sprendimai turėtų būti priimami ne vien religiniu ar politiniu bei ekonominiu naudingumu, bet ir moraliniu principu. Norėčiau su autoriumi pasiginčyti, nes kas gi ta moralė apskritai jam yra ir kaip ji kito per kokius paskutiniuosius kelis šimtus metų? Juk kažkada amoralu buvo moterims diskutuoti apie politiką, tačiau juk šis reiškinys jau pasibaigęs, jis netgi dabar suvokiamas kaip absurdiškas. Žiūrėdamas į šių dienų Lietuvą, kai nacionalistai Katedros aikštėje šaukia grasinimus ir tuo pačiu deklaruoja tradicines šeimos vertybes visiems vaikams girdint, manding, kažkur ta morališka polemika ima ir pasimeta, lieka tik nekvestionuojama pozicija: šeimos maršu nušluoti menamą savo pačių pažeidžiamumą. Visgi J. G. Vasquez posakis dviprasmiškas, juk žvelgdami į abortų ir homoseksualių santykių lygiateisiškumą ar lengvųjų psichotropinių medžiagų legalizavimą iš esmės gelbstime tas pažeidžiamąsias socialines grupes, kurias išstūmė dominuojanti ir morališkai vyraujanti visuomenės dalis.

Čia vis prisimenu mūsų Prezidento juokingą pasakymą apie gerovės valstybę kiekvienam. Akivaizdu, kad tai drobulės tampymas, jeigu pasislinks drobulė į daugumą, apnuoginsime socialines pažeidžiamas grupes ir įstumsime jas ė dar didesnę atskirtį ir tuo pakurstysime kriminalinį pasaulį. Visgi manau, kad didysis lūžis turi būti kiekvieno lietuvio sąmonėje, kad vienintelė grėsmė yra jo priešų susikūrimas teoriniame lygmenyje.

Jūsų Maištinga Siela


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą