Hekatomba yra
senovės graikų religijoje minimas terminas, reiškiantis didelę gyvulių auką
dievams. Iš pradžių šis žodis buvo vartojamas apibūdinant auką, kurioje buvo
paaukota šimtas jaučių (iš graikų kalbos hekaton – šimtas, bous – jautis),
tačiau vėliau jis buvo taikomas apibūdinti bet kokiai didelei aukai. Hekatombos
buvo svarbi senovės graikų religinio gyvenimo dalis. Jos buvo atliekamos
siekiant užtikrinti dievų palankumą, padėkoti už gausią derlių arba maldauti
pagalbos sunkmečiu. Tokios aukos dažnai būdavo atliekamos per šventes arba
prieš svarbius įvykius, tokius kaip karas ar olimpinės žaidynės.
Šiandien terminas hekatomba vartojamas
perkeltine prasme, apibūdinant didelį skaičių aukų, ypač karo metu arba kitų
katastrofų metu. Pavyzdžiui, Holokaustas dažnai vadinamas didžiule hekatomba.
Homero „Iliados“
pradžioje ir vaizduojama ši auka dėl to, kad Agamemnonas įžeidžia Apolono
kunigą, dievas nusiunčia marą į graikų stovyklą. Kad numalšintų Apolono pyktį,
graikai aukoja didžiulę hekatombą. Tai parodo, kaip svarbios buvo šios aukos
graikų religijoje ir kaip jos buvo naudojamos siekiant užmegzti taiką su
dievais.
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą