Kodėl skiriasi rudens spalvos JAV ir Europoje

Spalvos, kiekvieną rudenį nudažančios miškus, skiriasi priklausomai nuo to, kurioje vandenyno pusėje medžiai auga.

Šiaurės Amerikoje ir Rytų Azijoje rudens paletėje dominuoja liepsnojantys raudoni atspalviai, tačiau Europoje lapai dažniausiai tampa geltoni.

Viena tyrėjų komanda turi naują idėją, kodėl rudens spalvos skirtinguose žemynuose skiriasi. Id

ėją, kuriai patikrinti reikėjo grįžti 35 mln. metų atgal, rašo „LiveScience“.

Žalią lapų spalvą pavasarį ir vasarą lemia cholorofilas, kuris padeda augalams pasigaminti organinių medžiagų per fotosintezės procesą.

Kai orai rudenį ima šalti, šalčiui jautrus chlorofilas nustoja gamintis. Žaliai spalvai nykstant, įsigali geltoni ir oranžiniai pigmentai, vadinami karotenoidais (atsakingi ir už oranžinę morkų spalvą). Šie pigmentai esti visada, tačiau ima matytis tada, kai nunyksta žalia spalva.

Nors spalvų keitimo procesas mokslininkams žinomas seniai, mechanizmą, kurio rezultatas yra ryški raudona spalva, suprasti pasirodė sudėtingiau, ypač dėl to, kad medžiams dėl raudonų atspalvių atsiradimo reikėtų išnaudoti daug energijos tuo metu, kai lapai jau vis tiek pradeda kristi.

Raudona spalva atsiranda dėl antocianinų, kurie, kitaip nei karotenoidai, pradeda gamintis tik rudenį. Šie raudoni pigmentai ir blokuoja kenksmingą radiaciją, intensyvų saulės poveikį, ir neleidžia lapų ląstelėms taip paprastai sušalti rudens šalnose.

Kai kurie mokslininkai yra pasiūlę nuomonę, jog raudona spalva atgraso kenkėjus, kurie užpultų lapus, jei jie būtų apetitą keliantys geltoni. Būtent tokią išvadą remia naują studiją atlikę tyrėjai.

Jų aiškinimas prasideda tuo, kad iki laiko prieš 35 mln. metų didžiuliai planetos plotai buvo padengti visžalių džiunglių ir miškų iš tropinių medžių, sako Simcha Lev Yadun iš Haifos Oranimo universiteto Izraelyje ir Jarmo Holopainenas iš Kuopio universiteto Suomijoje.

Tolesnėje fazėje, dėl ledynmečių ir kitų besikeičiančių sąlygų, daugelis medžių pradėjo periodiškai mesti lapus žiemai. Taip pat daugelyje šių medžių prasidėjo evoliucinis procesas, dėl kurio lapai ėmė rausti.

Šiaurės Amerikoje, kaip ir Rytų Azijoje, iš Šiaurės į Pietus besidriekiančios kalnų grandinės leido gyvūnų ir augalų „migraciją“ į Pietus ar Šiaurę pagal ledyno plėtrą ar atsitraukimą, juose nuolat likdavo zonų, kuriose gyvybė galėjo išgyventi. Su ja migravo ir „priešai vabzdžiai“. Šitaip karas dėl išlikimo tęsėsi be pertraukų.

Europoje, priešingai, kalnai – Alpės ir toliau esančios grandinės – driekiasi iš Rytų į Vakarus ir dėl to per ledynmečius čia neatsirado saugių zonų, daugelis medžių rūšių neišgyveno gilaus šalčio ir žuvo, o kartu su jais – ir vabzdžiai, priklausę nuo medžių.

Baigiantis pakartotiniams ledynmečiams daugelis medžių rūšių, kurios išsilaikė Europoje, nebeturėjo kovoti su vabzdžiais, tapusiais nykstančiais, ir todėl nebeikvojo energijos raudoniems perspėjantiems lapams atsirasti, tvirtina tyrėjai.

Kad paremtų savo teoriją, jie siūlo išimtį, kuri esą patvirtina taisyklę: Skandinavijoje nykštukiniai krūmokšniai rudenį vis dar tampa raudoni.

Kitaip nei medžiai, nykštukiniai krūmai ledynmečius išgyveno po sniego sluoksniu, kuris juos saugojo nuo ekstremalių paviršiaus sąlygų. Po sniego antklode vabzdžiai, kurie maitinosi krūmais, taip pat buvo apsaugoti – todėl čia tarpusavio kova tęsėsi, palikdama būtinybę lapams tapti raudoniems, aiškina analizę atlikę tyrėjai.

Papua Naujosios Gvinėjos džiunglėse aptikta beveik metro ilgio žiurkė milžinė

Papua Naujosios Gvinėjos džiunglių gilumoje atrasta nauja milžiniškų žiurkių rūšis, pirmadienį pranešė Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė .Žiurkės, kuri nebijo žmonių, ilgis yra maždaug 82 cm - tai vienas iš stambiausių pasaulyje gyvenančių graužikų.Gyvūnas, kuris iki šiol nėra moksliškai aprašytas, buvo pastebėtas filmuojant dokumentinį filmą "Prarastas kraštas ir ugnikalnis".Ši žiurkė buvo vienas iš egzotiškų gyvūnų, atrastų per šią ekspediciją.Manoma, jog šios žiurkės, kaip ir daugelis kitų egzotiškų rūšių, gyvena tik Bosavio ugnikalnio krateryje ir niekur kitur."Tai viena iš stambiausių pasaulyje žiurkių. Tai tikra žiurkė, panaši į kurios aptinkamas miestų kanalizacijos sistemose", - pasakojo BBC komandos ekspedicijoje dalyvavęs daktaras Kristoferis Helgenas, žinduolių specialistas iš Vašingtone įsikūrusio Smitsono instituto nacionalinio gamtos istorijos muziejaus.Žiurkė milžinė pirmiausiai buvo nufilmuota infraraudonųjų spindulių kamera su nuotoliniu jungikliu, kurią BBC gamtos operatorius Gordonas Buchananas įtaisė miške ant ugnikalnio šlaitų.BBC Gamtos istorijos skyriaus ekspedicijos nariai nufilmavo miške ant žemės šmižinėjančią žiurkę ir buvo nustebinti gyvūno dydžio.Ekspedicijos darbuotojai iškart įtarė, kad šios rūšies gyvūnai gali būti dar nežinomi mokslui, tačiau jie turėjo sugauti gyvą žiurkę, kad įsitikintų.Ekspediciją lydintys vedliai sugebėjo sugauti vieną gyvą graužiką."Aš turiu katę, kuri yra maždaug tokio pat dydžio kaip ta žiurkė", - sakė G.Buchananas.Sugautos žiurkės ilgis nuo nosies iki uodegos siekė 82 centimetrus. Ji svėrė apie pusantro kilogramo.Gyvūno kailis buvo pilkšvai rusvos spalvos, tankus ir storas. Graužiką tyrę mokslininkai mano, jog toks kailis tikriausiai padeda žiurkei išgyventi drėgnoje ir vėsioje aplinkoje ant aukšto ugnikalnio. Vieta, kurioje buvo sugauta žiurkė, virš jūros lygio iškilusi daugiau nei kilometrą.Pirminiai tyrimai leidžia spėti, kad šis gyvūnas priklauso medlaipių žiurkių (Mallomys) genčiai, kuriai taip pat priklauso kelios kitos nepaprastai stambių žiurkių rūšys.Šis padaras buvo preliminariai pavadintas Bosavio gauruotąja žiurke, o dėl mokslinio rūšies pavadinimo kol kas nesusitarta.

Kas ketvirta japonė - vyresnė nei 65 metų

Ketvirtadalis Japonijoje gyvenančių moterų yra vyresnės nei 65 metų. Tokie naujausi duomenys skatina nerimą dėl blogėjančios Japonijos demografinės padėties, informuoja BBC. Šalies vyriausybės skaičiavimais, daugiau nei 16 mln. Japonijos moterų jau pasiekė vyresnį nei 65 metų amžių. Tai rekordinis skaičius nuo 1950 metų.Kas penktas vyras Japonijoje yra vyresnis nei 65 metų, o tai reiškia, kad net 22,7 proc. šalies gyventojų yra vyresni nei 65 metų.Senėjant Japonijos populiacijai netrukus šalyje stigs darbo jėgos.Iš viso Japonijoje gyvena 28,98 mln. senų žmonių.Japonijoje vis daugiau žmonių dėl finansinių sunkumų atsisako kurti šeimas ir negimdo vaikų. Tai dar labiau prisideda prie šalies populiacijos senėjimo.

Vilniuje bus atidengta rašytojai J.Ivanauskaitei skirta skulptūra

Penktadienį Vilniuje bus atidengta rašytojai Jurgai Ivanauskaitei skirta skulptūra. Jurgos skvere, esančiame Aguonų gatvėje Vilniuje, penktadienį bus atidengta skulptūra „Katinas“, teigiama Vilniaus savivaldybės pranešime. J.Ivanauskaitė yra parašiusi septynis romanus, taip pat pasakų vaikams, eilėraščių rinkinius, kelionių trilogiją. Pirmoji jos knyga - 1985 metais pasirodžiusi „Pakalnučių metai“. Už nuopelnus Lietuvai rašytoja apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 metais jai skirta Lietuvos nacionalinė premija. Skulptūros „Katinas“ autorė - Ksenija Jaroševaitė. J.Ivanauskaitė mirė 2007 metais po sunkios ligos.

Kas išnyks per ateinančius 50 metų?

2010- 2020 m.

2010: peleninės; reklamos reguliavimas;

2011: John Howard (buvęs Australijos Ministras Pirmininkas); stacionarūs telefonai;

2012: elektroninis paštas; komutuojama telefono linija (dial-up); laikraščių pristatymas į namus; „ačiū“; kineskopinė (CRT) televizija;

2013: fakso aparatai; video nuoma;

2014: žmonių dingimas be pėdsako;

2015: viešbučių priimamųjų darbuotojai; valstybinės pensijos; telefonų knygos;

2016: kompiuterinės pelės; pirkėjų aptarnavimas; didelės politinės idėjos; kitas didelis dalykas; atsistatydinimas;

2017: tikros nosinaitės; bevielė rankinė įranga (BlackBerry);

2018: tekstinė paieška; Rusijos demokratija; kaimo parduotuvės; DVD; paslaptys;

2019: stacionarinė reklama; sekretoriai; neaptverti paplūdimiai; bibliotekos; nulinis dydis; Pirmojo pasaulinio karo liudininkai; nemokamas parkavimasis; mėsininkai; tiesioginis marketingas; pašto pareigūnai; pusryčiavimas sėdint.

2020 - 2030 m.

2020: autorinės teisės; Taivanis

2021: išsikišę priekiniai dantys

2022: blog'ai; ortografija; Maldyvai; WEB 2.0 (antrosios kartos žiniatinklis);

2023: Paris Hilton; nedarbo savaitgaliai;

2024: monitoriniai kompiuteriai; AM radijas; juosmens linijos;

2025: nemokami keliai;

2026: Kim Jong-il (Šiaurės Korėjos vadovas); raukšlės;

2027: intymumas; paveldėjimo mokestis; amatininkai; FM radijas, priešpiečiai;

2028: profsąjungos;

2029: realybės televizija (reality TV); vaikystė; raktai; Didysis Barjerinis Rifas.

2030 - 2040 m.

2033: monetos;

2035: filmai „Rocky“; aborigenų kultūra; spamas (spam); vidurinioji klasė; Microsoft; nafta; Bangladešas; pigios kelionės; Aralo jūra;

2036: žalingi polinkiai; benzinu varomos mašinos;

2037: natūralus gimdymas; Britanijos monarchija; ledynai;

2038: peace & quiet (retas britų grupės „The Rifles“ singlas);

2039: Vladimiras Putinas; „atsiprašau“, Europos Sąjunga.

2040- 2050 m.

2040: kurtumas; anglies dioksido emisijos; laisvos viešos erdvės; piniginės; banko pranešimai; ramus naktinis miegas; nacionalinės valiutos;

2041: ryšiai (ties);

2045: svetainė;

2047: namų ruoša; Antrojo pasaulinio karo liudininkai; futuristai;

2049: Google; aklumas; popieriniai laikraščiai.

2050- 2060 m.

2050: dainininkė Cher;

2051: pranašysčių sąrašai;

2054-2055: bjaurumas; fizinė kančia;

2055: plastinė chirurgija;

2057: nacionalinės valstybės;

2059: mirtis (per daug rimtai nevertinti)

Astronomai stebisi už Saulės sistemos ribų rasta planeta, kurios paviršius kietas

Astronomams už mūsų Saulės sistemos ribų pagaliau pavyko aptikti planetą, ant kurios galima būtų stovėti, jei tik ji nebūtų deginančiai karšta, praneša AP. Tirdami dangų ir ieškodami gyvybės kosmose, už mūsų Saulės sistemos ribų mokslininkai aptiko daugiau nei 300 planetų. Tačiau visos šios planetos yra dujų kamuoliai arba neturi kieto paviršiaus.Ir štai Europos astronomų komanda patvirtino, kad už Saulės sistemos ribų atrasta pirmoji planeta, turinti kietą, uolėtą paviršių. Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad gyvybė gali atsirasti tik kietą paviršių turinčioje planetoje, tad tokios planetos egzistavimas už Saulės sistemos ribų yra didelis atradimas. „Mes patys praktiškai gyvename ant uolos“, – sakė vienas iš planetos atradėjų Artie Hatzesas, kuris yra Vokietijos Thuringer observatorijos direktorius. „Planeta, kurią atradome, labai panaši į Žemę, tačiau ji skrieja truputį per arti Saulės.“ Prie savo saulės naujoji planeta priartėjusi taip arti, kad jos paviršiaus temperatūra siekia iki 2 tūkst. laipsnių Celcijaus, tad yra per karšta, kad joje atsirastų gyvybė. Aplink savo žvaigždę ji apskrieja vos per 20 valandų, lėkdama apie 750 tūkst. km per valandą greičiu. Palyginimui, Merkurijus – planeta, esanti arčiausiai mūsų Saulės, aplink ją apskrieja per 88 dienas.„Planetoje labai karšta, tai lavos planeta“, – sako A. Hatzesas. Tai vienas iš didžiausių atradimų gyvybės Visatoje paieškų srityje, pasakė Karnegio instituto ekspertas Alanas Bossas. Šis atradimas tapo svarbiausia naujiena, trečiadienį ryte pristatyta konferencijoje Barselonoje (Ispanija), jis taip pat buvo paskelbtas žurnale „Astronomy and Astrophysics“.Planeta, pavadinta Corot-7b, buvo atrasta šių metų pradžioje. Vėliau Europos mokslininkai tyrė ją dešimtis kartų, norėdami įvertinti jos tankį ir įrodyti, kad jos paviršius yra kietas. Ji yra palyginti netolima mūsų kaimynė, esanti už 500 šviesmečių. Vienas šviesmetis yra apytikriai 10 trilijonų kilometrų.Saulės sistemoje yra keturios planetos kietu paviršiumi – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

M.S.