Stelmužės ąžuolas - seniausias Europoje?

Sveiki visi,

Niekam nepaslaptis, kad mano blogas palaiko už gamtos išteklių tausojimą, o kartu už jos ilgamates ištakas, todėl pridedu straipsnį apie Stelmužės ąžuolą:

Seniausio Lietuvoje medžio amžius iki šių dienu lieka paslaptimi.

Spėjama, kad jo amžius gali siekti 1500-2000 m, tačiau tikslesnių išvadų nėra. Taip yra todėl, kad ąžuolo kamiene atsivėrusi didelė drevė, kuri apima beveik visą medžio šerdį.

Biologas B. Aleksejevas knygoje „Augalijos milžinai ir nykštukai“ spėja, kad Stelmužės legenda gali būti seniausias visoje Europoje ąžuolas.

Šiuo metu Stelmužės ąžuolas dėmesingai prižiūrimas, siekiant kuo ilgiau išlaikyti jį žalią. Šiandien medžio aukštis siekia 23 m, o kamieno apimtis 13 m.

Specialistu teigimu, iš tvirto ąžuolo stoto ir šakų išsidėstymo galima padaryti išvadą, kad anksčiau aplink jį kitų medžių nebuvo.

Keletas eilių iš mano rinkinio "Man skauda Visatą"

Pilnatvės butaforija

Pavasaris nužydėjo ir klevų žiedai nukrito žemėn

Jie užpildė šaligatvių plyšius

Kaip aš užpildžiau tavąjį plyšį

Užpildžiau ir pasidarė dar tusčiau

Kur dingsta klevų žiedai kai pavasaris praeina?

Mes tai ateinam tai užpildom tai dingstam

O pasauly plyšių vis nemažėja ir nemažėja.

Užpildžiau jūra tą tarpeklį

Kurį išgriaužė vėjai ir laikas

Užpildyčiau klevų žiedais

Suskeldėjusiais šaligatviais

Užpildyčiau bet kuo kas užkamšo bedugnes

Bet šiam pasauly plyšių vis nemažėja ir nemažėja.

Liūdnos naktys

Liūdnos naktys kai Plutonas neturi dangaus

Kai nėra medžio po kuriuo atsigulčiau

Ir stebėčiau besileidžiančią saulę

Kuri kaip Mažajam Princui

Vis kyla ir leidžias kyla ir leidžias

Kaip ištverti saulėlydžius kai net akmuo

Nekalba su tavimi nes prakalbint nemoku

Kaip išverti naktis

Kai kiekviena žvaigždė turi vardą legendą ar mitą

Apie tolybę apie kitokį aš

Įmūrytą spindėjime lyg ne dangus

O siena tapetai tai šios Visatos makiažas spindėtų

Į kurį vis žiūri ir galo nematyti nematyti savęs

Liūdnos naktys kai Plutonas neturi dangaus...

Atgal

Pernykštis lietus vėl kartojas

Tas pats vanduo vėl atgręžė skruostą

Nusėtą rožančiaus pūslėm tavo kaktą

Padrikais karoliukais vėl ištrykšta iš odos

Ir ima lyti į dangų atgal

O mes vis pašėlusiai augam atgal

Vis atgal ir atgal į namus

Kad lyti iš naujo galėtum

Į vos pravertas minčių kapšelius

Dardėti su naujais namų darbais

Kuriuos uždavė Dievas sakydamas

Kai išspręsi galėsi sugrįžti namo

Nerimas

Nenumok ranka į vakaro dangų

Jame dar tyška motinos balsas

Šerkšnu žylantis vakaras traukias į lukštą

Kaip praskilus Visata suteka į urną

Rėkdama prigimties surinktus verksmus

Ir nėra pasauly degtuko

Kad apšviestų namų kerteles

Pasislėpusius vaikų veidus nemačiusių ugnies

Nenumok ranka į vakaro dangų

Rytojus dar tik kažkur formuojas

Kažkur mintyse

Ateina svetimo miesto stogais

Svetimų šalių žolių kalvomis

Kasdien vis iš tos pačios pusės

Bet nerimas vis apgaulingesnis

Vis iš kitur iš nežinos vis išpuola

O užpuolęs sukruviną dangų

Sukruvina Visatos įskilusį lukštą

Ir nuskandina kaip kūdikį

Pririštą prie lauko akmens.

Jūsų Maištinga Siela

Trečiasis "Vampyro dienoraščiai" sezonas

Sveiki visi,

Taigi reikia pratęsti informaciją apie trečiąjį „Vampyrų dienoraščiai“ (The vampyre diaries – 3 season) sezoną ir, kaip sakant, „pamaitinti“ visko išalkusius smalsuolius. Taip, trečiasis „Vampyro dienoraščiai“ sezonas TIKRAI BUS. Ir tikrai nėra jokios informacijos, jog ketina kurti šešis sezonus į priekį, žinoma, sezonų gausumą lemia populiarumas, kuris, regis, vis dar nekrinta, bet atvirkščiai, vis auga Amerikos televizijos rinkoje kaip ir pati vampyrizmo era, auga nelegalūs serialo peržiūrėjimai, tačiau pats stebėjimas TV ekranuose antrojo sezono krito daugiau nei visu milijonu, o tai reiškia, jei ir toliau taip kris, ketvirto sezono galite net nė nesapnuoti. Apkvaitusios paauglės net ima tikėti, jog iš tikrųjų egzistuoja tokie vampyrai, kokie vaizduojami serialuose, o Amerikoje jau tapo kaip ir madinga prie žvakių šviesos sėdėti vienas priešais kitą ir grukšnoti vienas kito kraują. Matot, tokie serialai nurauna kažkaip stogą ir priverčia visiškai nebemąstyti. Ant kiek žmogus turi būti bukas, kad imtų tiesiog elgtis kaip serialo personažas ir gerti TIKRĄ kraują? Bet šiandien ne apie tai...

Taigi, jau pamatėme du sezonus t.y. 44 „Vampyro dienoraščiai“ serijas. Kas toliau? O toliau bus kuriamas trečiasis sezonas pagal L.J. Smith knygas, kur lietuvių leidyklos jau pasirūpino išversti tris pirmąsias pavadinimu „Vampyrės dienoraščiai“. Kiek teko girdėti, tai serialas kuo toliau, tuo labiau skiriasi nuo pačios knygos. Nenuostabu, nes knygoje siužetai tampa ribotesni, o serialą REIKIA gerokai užtęsti, tačiau toks užtęsimas nė velnio nesumažina seriale vaizduojamos įtampos, o kad ta įtampa nuolatos būtų išlaikoma, žinoma, reikia keisti knygos koncepciją ir išeina taip, kad serialas statomas šios knygos motyvais, o ne pagal ją.

2011 rugsėjo 15 dieną JAV vėl pradės eiti „Vampyro dienoraščiai“ serialas, tad greitu metu turėtume sulaukti ir lietuvių kalba vertimų, tuo rūpinasi įvairūs filmus pumpuojantys saitai – filmai.in, torrentai.lt ir t.t. Nereikia nė sakyti, jog trečiasis sezonas pateiks mums nemažai staigmenų. Jau antrame sezone Elena išvengė vampyrės virsmo, tačiau akivaizdu, jog kūrėjai eina prie to, kad Elena (Katerinos Petrovos antrininkė) anksčiau ar vėliau taps vampyrė. Aišku, trečiasis sezonas tarsi ims ir pamirš atsibodusios vilkolakius ir susikoncentruos labiau ties originalių vampyrų istoriją t.y. į Klauso ir Elijo, vampyrų ištakų istoriją. Ir pagaliau sužinosime, kokią įtaką jie padarė, kad Elenos broliui pasirodė jau mirusios vampyrės Viki ir Ana.

Na, o kol kas prieš Jus jau plintantis trailer‘is, kuris reprezentuoja būsimą trečią sezoną, tačiau jis sudarytas iš paskutinių epizodų antrojo sezono:

Aktoriai kalba apie trečią sezoną:

Jūsų Maištinga Siela

Sukrečianti Julie Baird istorija

Sveiki visi,

Visai neseniai čia buvau užsiminęs apie tai, jog pasakosiu apie „World Press Photos 2011“ laimėtojus. Kai kas mano, ypač Lietuvos jau geresni fotografai, kad tai paprasčiausias kičas pelnytis iš žmogaus skausmo ir manipuliuoti. Manau, tai iš piktdžiugos ir pavydo pagrįsti perdalai. Iš esmės, manau, jog tokie dalykai, kad ir sukrečia žmogų, bet visgi ir pakylėja į kitą savęs ir pasaulio, gyvenimo santykį. Nuotraukos su tikromis, skaudžiomis istorijomis turi dalyvauti ir turi laimėti.

Šiandien noriu pristatyti bene labiausiai sukrėtusią Julie Baird iš San Francisko istoriją. Tai „Julijos projektas“, kurį rengė viena fotografė. Ji sutiko Julie Baird 1993 metais ir ji turėjo kūdikį. Tam kūdikiui, kur matote nuotrauką viršuje – vos aštuonios dienos. Motina jau serga ŽIV, o jai dar tik 18 metų. Tai 1993 metai, o Julie jau serganti, narkomanė ir potencialiai benamė. Aišku, prieš tai Julie turėjo ne kokią šeimą – motina daug gėrė, o patėvis seksualiai prie jos priekabiavo, todėl būdama 14 metų ji pabėgo. 15 metų tapo narkomanė, o 18 metų jau ir mama. Gyvena su draugu skurdžiame namuke, kur pilna švirkštų, šiukšlių, nešvarių rūbų. Fotografė per 18 metų fotografavo Julie aplinką ir viską viešino spaudai. Tai ypač skaudus dalykas, nes ji matė, kaip jauna mergina paprasčiausiai sunyko akyse ir pernai mirė sulaukusi 35 metų.

Fotografė stengėsi vaizduoti kasdienį Julie gyvenimo detales, nieko neslėpdama ir negražindama. Tiesiog tegu nuotraukos kalba:

Prieš daugel metų, net neįtarsi, jog Julie serga ŽIV.

Julie ir jos vaikai.

Julie gyvenimo draugas kažką aiškina vaikui.

Čia Julie gimdo dar vieną vaikelį.

Vaikelis namų aplinkoje.

Čia Julie jau sunkiai serganti.

Julie namai - tai skurdūs San Francisko namai, kur nereikia daug mokėti.

Julie čia prie mirties slenksčio. Kažko tiesia rankas.

Gyvenimo pabaigoje vos galėjo pavaikščioti. Kasdien jai tekdavo išgerti po 35 tabletes.

Liga visiškai sunaikino sveiką ir jauną žmogų.

Daugiau nuotraukų rasite čia: http://www.darcypadilla.com/thejulieproject/intro.html

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Pragaro virtuvės vaikėzai"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti filmą „Pragaro virtuvės vaikėzai“ (Sleepers) (1996 m.). Na, ką aš galiu pasakyti? Šiame filme tikras visų vyrų žvaigždūnų komplektas. Filmas gal ir senstelėjęs, tačiau savo parako turi. Ir dar kaip turi. Nusprendžiau jį pažiūrėti, nes rekomendavo kaip analogijai „Mažojo skarmaliaus daina“ filmui. Galiu pasakyti, jog nėra čia labai panašus, nebent pats faktas, jog ir vėl išnaudoja berniukus pataisos namuose, bet tema ne apie iš naudojimo faktą, bet saldaus keršto tema, kuri įkūnija „Grafo Montekristo“ leitmotyvą, kuris seka per visą filmą.

Filmas toks epinis. Po daugel metų pasakoja vienas iš vaikėzo kaip neva atsiminimus. Labai populiari raiška, tikriausiai paveldėta iš „Foresto Gampo“, kuris prieš kelius metus sukėlė panašios raiškos bumą. Filmas pasakoja apie keturis vaikėzus, jų gyvenimą vaikystėje, kai jie per dešrainio pardavėjo vežimėlį patenka į koloniją, kur ten patiria žiaurių sadistų prievartavimus ir pažeminimus. Tai klaikūs kadrai, emocionaliai veikiantys žiūrovą, tačiau jie trumpalaikiai, nes didžioji istorijos dalis yra apie suaugusių vaikėzų vykdomą linčo teismą buvusiems prižiūrėtojams ir prievartautojams.

Neprasta vaidyba, neprastas siužetas, tik vietomis buvo labai jau užtęsta – filmas beveik pustrečios valandos. Tai tą pusvalandį nereikalingo darkymosi būčiau išėmęs, nes jis nieko nepapasakojo. Aišku, režisieriui pavyko kurti sentimentalų filmą, tačiau čia neužsiangažavo ir pradžioje daug žarstė humoro, kuris nežadėjo efektyvių žiaurybių, tačiau filmas susimiksavo, kaip sakant, ir jame išėjo visko po truputį. Bet nepaisant to, visai gerai susižiūrėjo. Pabaiga labai graži, tokia retrospektyvi, graudulingai nuteikianti.

Manau, filmas labai daug kam tiks ir patiks. Galbūt kam nors net labai patiks, o dėl šito aš net neabejoju, todėl visiems ir rekomenduoju.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Mažojo skarmaliaus daina"

Sveiki visi,

Šiandien noriu pristatyti matytą filmą „Mažojo skarmaliaus daina“, kai kas verčia „Tremtinio giesmė“ (Song for a raggy boy) (2003 m.). Tai bendrais Airijos, D.Britanijos, Danijos ir Ispanijos darbas. Ačiū Dievui, kad prie filmo neprisidėjo amerikiečiai, nes tuojau „ant smūgio“ viską būtų subanalinę. Išties tai sukrečiantis filmas, kuris rekonstruoja XX amžiaus pirmosios pusės realius įvykius Airijoje. Tai pasakojimas apie katalikiškus berniukų pataisos namus, kurie labiau primena sadistinį kalėjimą, o kunigas prižiūrėtojas įkūnija ryškiausią esesininką, religinį fanatiką ir nacistą. Žodžiu, į tuos namus atvažiuoja vienas vyrukas, kuris Ispanijoje per karą neteko savo mylimosios ir imasi mokyti berniukus.

Filmas kuria realią aplinką, spinduliuoja griežta ir žiauria atmosfera. Aišku, mokytojas tik vėliau sužinos, kad šioje mokykloje vaikai ne tik mušami, naktimis basi sustatomi šaltyje, bet ir seksualiai išnaudojami. Išnaudojimo scenos ypač žiauriai ir negailestingai sukurto filme. Aišku, toks vaizdavimo būdas trikdo, tad silpnų nervų žiūrovams geriau šio filmo nežiūrėti. Puiki aktorių vaidyba (ypač sadisto), kuriam nori nenori imi ir pajauti neapykantą. Filmas nėra intelektualus, sakyčiau, lyg ir bando manipuliuoti skaudžiomis temomis, tačiau šios temos turi būti viešinamos, ypač tai, kas būna už uždarų durų ir nutylima neva vardan geresnio gėrio. Seksualinis berniukų išnaudojimas ir smurtas dar ir dabar nekrenta nuo bažnyčios įvaizdžio, aišku, dabar apie tai jau bylojama daug daugiau, o anksčiau apie tai buvo tiesiog nutylima dėl bažnytinio įvaizdžio. Žmogus yra antraeilis, suprask, po bažnyčios autoriteto.

Aišku, filme esti ir kiti kunigai, kurie mato ir žino, kas dedasi pataisų namuose, tačiau nieko nedaro, kad gyvenimas berniukams būtų geresnis. Tai, aišku, irgi skaudina, nes tylėjimo priežastys irgi tos pačios. Kita tema – religinis fanatizmas ir įsitikinimas, jog su Dievo vardu galima net žudyti. Ar tai neprimena Kryžiaus Žygių? O juk tai XX amžiaus pirmoji pusė, aišku, laisvai tikiu, kad tokių krikščionių esama ir dabar, ką jau kalbėti apie Islamo religija, kur žodis tampa mirtimi – akmenų užmėtymu.

Tai kone vienas geriausių filmų, kurį teko pamatyti per paskutiniuosius mėnesius. Siūlau ir Jums jį pažiūrėti. Jokiu būdu filmas neskatina antikrikščionybės arba kunigų nekentimo, nes internete jau teko perskaityti, jog „visi kunigai tokie“. Ne, ne visi, esmė yra tame, kad filmo siekis yra nekompromituoti religijos puoselėtojus, bet rekonstruoti istorinius įvykius, nes tai, kas yra šiame filme, viskas daugmaž vyko realiame gyvenime. Tad žiūrėkite šį filmą protingai. Sėkmės.

Įvertinimas: 10/10

Jūsų Maištinga Siela

Filmas: "Vienintelis kelias"

Sveiki visi,

Šiandien pažiūrėjau amerikiečių dramą/trilerį/kriminalinį, kuris turėtų sudominti bet kokio žanro žiūrovus. Tai filmas „Vienintelis kelias“ (One way) (2006 m.). Skeptiškai žiūrėjau į šį filmą. Parsisiunčiau prieš gerus du mėnesius ir vis laikiau, neištryniau. Atsirado po sesijos daugiau laiko, tai nutariau pažiūrėti. Ir žinot, visai neblogas filmas! Tikrai. Galvojau, kad bus su mistinėmis priemaišomis, šioks toks pavystytas siužetas, bet šįkart režisierius pasistengė su scenarijumi, nes jį nupoliravo. Aišku, stilius išliko toks amerikietiškas, bet pati atpildo ir atpirkimo istorija puiki. Teisinga pabaiga ir teisingai įprasminti personažai.

Tai pasakojimas apie vieną savimi pasitikintį vyruką, kuris gavo gerą darbą įmonėje, jis traukia merginas ir turi gerą liežuvį, kol jo draugės neišprievartauja kompanijos tėvo sūnus – žiaurus sadistas. Galiausiai jam teisme tenka ginti ne draugę, o tėvo sūnelį, kuris jį gerai pašantažavo. Aišku, vyrukas turėjo kitą kelio pasirinkimą – sakyti tiesą, bet tiesa, jis nebeteks savo gyvenimo meilės. Galiausiai jis ryžtasi liudyti prieš auką ir taip užsitraukią visą virtinę nelaimių. Tiesa prieš tiesą, melas prieš melą. Na, iš tikro sužaista gražiai, bet žaistas tipiškas amerikietiškas žaidimėlis. Čia nenagrinėjami jokie socialiniai ar buitiniai žemiškieji dalykėliai, nes ten, kur amerikietiškas filmas, dažniausiai žaidžiama iš didelių pinigų arba meilės. Tuo šiek tiek nervina, bet susižiūrėjo tikrai labai smagiai.

Filme išlaikoma intriga. Žiupsnelis sentimentalumo, neblogo ir tragiškai nuteikiančio garso takelio ir filmas garantuoja neblogą vakaro praleidimo. Ir sakau tai be sarkazmo, nes filmas man tikrai patiko, pavyko šįkart režisieriui senomis gudrybėmis mane suvilioti ir pakabinti. O ko bereikia geram filmui? Aišku, išrinkti gražūs aktoriai, siužetas, kuris turi šokiruojančių elementų, o tai įsupa ir emocionaliai papurto žiūrovą. Rekomenduoju visiems be išskirtinumo.

Įvertinimas: 9/10

Jūsų Maištinga Siela