Sveiki,
Šįkart noriu pristatyti
dar vieną Roman Polanski matytą kino juostą „Pasibjaurėjimas“ (angl. The
Repulsion) (1965). Na, po neseniai pamatyto „Rozmari kūdikio“, kuris padarė
tikrai gerą įspūdį, nutariau pažiūrėti ir kitus senuosius R. Polanski filmus.
Filmas „Pasibjaurėjimas“ žadėjo kažką panašaus į prieš tai matytą filmą. Galiu
pasakyti, kad nesuklydau buvo verta nuo pat pradžių.
Filmas gana senas,
septinto dešimtmečio vidurys, bet režisieriui su paprasta kamera pavyko išgauti
nepaprastų dalykų. Intensyvumas, elegancija, garsai, vaizdai, priartinimai
stambiu planu... Viskas tiesiog trykšte trykšta. Iš pradžių filmas gana
žiūrėjosi neįprastai, kadangi nervino Catherine Deneuve vaidyba, gal net ne
vaidyba, bet personažas – kažkokia nuo pat pirmųjų kadrų sudirgusi, susimigusi,
ištirpusi, abejinga, apatiška ir nė iš tolo nepatiko, bet vėliau vėrėsi visai
kitos filmo prasmės. Režisierius sumaniai ėmė merginą jau vaizduoti
psichologinio nuokrypio etape, jis kruopščiai analizuoja merginos psichiką,
žaidžia vaizduote, kriminaliniais ir siaubo elementais, kurie paverčia merginos
gyvenimą tikru košmaru.
„Pasibjaurėjimas“
vaizduoja vieną iš pagrindinių temų – moters pasišlykštėjimu vyrais. Moters ir
vyrų seksualinių santykių problematika iššaukia aštrų psichinį merginos
konfliktą su gyvenimu ir pasauliu. Tai intensyvus vyksmas su šiurpą keliančiais
padariniais. Nespalvoti, bet įtaigūs vaizdiniai turi prasmių gilumą, kuria
tiesiog belieka atsidėti ir mėgautis, kaip senasis kinas vis dar stebina
nūdienos žiūrovą. Beje, jau filmo viduryje atsiėmiau visus kaltinimus, kuriuos
mečiau C. Deneuve, ji buvo puiki ir įdomi. Bet kokiu atveju, filmas yra
perliukas.
Mano
įvertinimas: 9/10
Kritikų vidurkis:
91/100
IMDb: 7.8
Jūsų Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą