Paveikslas: The Vicar's Tea Party, Beryl Cook, 1983
Sveiki, skaitytojai!
O jeigu visa tai tik šventė!? Ir mes viename
didžiuliame gyvenimo šventėje, puotoje, kurią įteigė, kad nereikia švęsti, nes
šventės – tai išskirtinė proga, kaip ir pakilios emocijos?
Gyvenimas vien tik šventė ir mes gimėme švęsti ir būti
čionai tik šventėje, keldami vibracijas, mintis apie laimę. Bet kas gi yra
šventė gyvenime? Argi ne ta nuolatinė pakyli sukuriama ir mintimis, emocijomis,
darbais, veikla, meditacijomis palaikoma būsena, kai iš tikrųjų jautiesi savo
vietoje čia ir dabar, kada gali be priežasties šypsotis ir nė
trupučio nesijaudinti, ką pagalvos aplinkiniai?
Argi ne tos šventės esame nusipelnę... Ne... Nusipelnyti
yra netinkamas žodis, tinkamas yra – būti toje vibracijoje, būti šventėje
be pastangų, be inercijos, be sąlygų, be ribojančių įsitikinimų. Mes gimėme šį
gyvenimą padaryti švente ir patys joje dalyvauti. Kaip Jums šis naujas
įsitikinimas? Argi jis nėra kur kas įdomesnis, nei tas, kai sakome: „reikia
smarkiai dirbti, kad patenkintume savo poreikius ir lūkesčius, o tada laimė
ateis savaime?“ Kvailiau pasilikti prie durų, už kurių vyksta gyvenimo
šventė, nė nesugalvosi. Tad užeikime į vidų. Čia ir dabar. Šventė.
Maištinga Siela
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą