Sibiras. Čia prasidės Pasaulio pabaiga?

Arkties ledynus tiriantys rusų mokslininkai paskelbė, kad besitraukiantis ledas „išvaduoja“ beprecedentį kiekį metano dujų. Metanas apie 20 kartų stipriau prisideda prie „šiltnamio“ efekto kūrimo. Mokslininkų teigimu, tokio didžiulio metano kiekio išskyrimas nebuvo užfiksuotas per 20 metų nuo tyrimų pradžios.

Independent.co.uk interviu davęs tyrimų vadovas Igoris Semiletovas pasakojo, kad po Arkties ledu slepiasi šimtai milijonų tonų metano dujų. Šimtus metų jos kaupėsi amžinajame įšale. Dabar, pradėjus tirpti ledynams, jos išlaisvinamos ir išskiriamos į atmosferą.

„Milžiniški metano dujų kiekiai yra užšaldyti šiaurinėje Sibiro žemyninėje dalyje ir negiliai po vandeniu Rytų Sibiro Arkties šelfe. Čia – didžiausi metano kiekiai visame pasaulyje. Ledynai akivaizdžiai traukiasi. Labiausiai bijome jeigu vasarą ledynas atsitrauks dar stipriau nei šiemet. Tuomet tikrai į atmosferą būtų išmestas metanas, kuris smarkiai sušildys klimatą. Tai lems dar didesnius ledynų tirpimus ir dar didesnius metano kiekius. Galiausiai tai smarkiai paveiks visą planetą“, - žurnalistams pasakojo mokslininkas.

2010 m. dr. I. Semiletovo komanda išspausdino tyrimą, kuriame rašoma, kad jų tiriamo regiono metano emisijos siekia apie 8 mln. tonų per metus, bet dabar mano, kad šis skaičius gerokai didesnis.

Šiemet rugpjūčio mėn. pakartoję ekspediciją jie ištyrė 15 tūkst. kv. metrų plotą, kuriame matavo „fontanus“ arba metano burbulų kilimą į jūros paviršių. „Pernai burbulų skersmuo būdavo iki kelių dešimčių metrų skersmens. Šiemet stebėjome vieno kilometro skersmens burbulus. Dar niekam nėra tekę tokių matyti“, - stebėjosi I. Semiletovas.

Ištyrę 115 tokių „fontanų“, mokslininkai nustatė, kad metano išmetimo į atmosferą kiekis 100 kartų viršijo 20 metų vidurkį. Ką tai galėtų reikšti ir kaip konkrečiai tai atsilieps Žemės atmosferai mokslininkas spekuliuoti nedrįso.

Uranas pasviro dėl smūgių serijos

Nauji duomenys rodo, kad keistas Urano (nuotrauka Lawrence Sromovsky, Keck Observatory) sukimosi ašies posvyris atsirado ne dėl vieno stipraus, o keleto silpnesnių smūgių.

Septintoji Saulės sistemos planeta, Uranas, išsiskiria savo sukimusi aplink ašį. Ji sukasi 98 laipsnių posvyrio kampu ir beveik rieda savo orbita aplink Saulę, tuo tarpu kitų planetų sukimosi ašies posvyrio kampai ne tokie ekstremalūs: Žemės – 23 laipsniai, Jupiterio – 3 laipsniai, Neptūno – 29 laipsniai. Iki šiol buvo manoma, kad tokį didelį Urano posvyrį nulėmė seniai praeityje įvykęs susidūrimas su maždaug penkių Žemės masių kūnu, tačiau tokiu atveju visi 27 Urano palydovai būtų likę savo vietose, tačiau taip nėra ir visų jų sukimosi plokštuma taip pat kaip ir Urano pasvirusi 98 laipsniais.
Ši Urano mįslė išspręsta tarptautinės mokslininkų komandos, vadovaujamos Alessandro Morbodelli iš „Observatoire de la Cote d'Azur“ observatorijos Nicoje, Prancūzijoje. Tyrimui pasitelktos kompiuterinės simuliacijos, atkuriančios įvairius susidūrimo scenarijus. Paaiškėjo, kada jei smūgis įvyko tada, kai Uranas dar buvo apsuptas protoplanetinio disko, iš kurio vėliau ir susiformavo palydovai, tai nulėmė disko formos pakitimus – protoplanetinis diskas virto toroidu. Vėliau vykę kūnų susidūrimai toroido viduje nulėmė jo suplokštėjimą ir dar vėliau susiformavo palydovai.
Kaip paaiškėjo, šis scenarijus turi vieną blogybę: susiformavusių palydovų orbitos atitinka šiandien stebimas, tačiau, anot simuliacijos, palydovai turėtų suktis priešinga kryptimi, nei šiandien stebime. Šis neatitikimas buvo pašalintas, kai vietoj vieno didelio smūgio buvo įvesta pora mažesnių. Tokiu atveju tikimybė, kad palydovų padėtis ir judėjimas atitiks šiandieną, smarkiai išauga, tačiau ši prielaida prieštarauja dabar vyraujančiam planetų susiformavimo modeliui. Pagal šį modelį, Uranas, Neptūnas ir Jupiterio bei Saturno branduoliai susiformavo protoplanetiniame diske susiliejant mažesniems kūnams. Teorija nenumato jokių didelių kūnų susidūrimų. Todėl faktas, kad į Uraną net du kartu trenkėsi masyvūs objektai, rodytų, jog susidūrimai turėjo didelę reikšmę dujinių planetų formavimesi. Taigi, arba naujoji, arba senoji teorija turi būti patikslinta.

NASA ieškos Jupiterio palydove Europoje gyvybės

Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių.

JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį už Žemės ribų, skelbia „Space.com“.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje mokslininkai kuria tokios kosminės misijos koncepciją, sakoma pranešime. Manoma, kad ši tyrimų programa galėtų prasidėti 2020 metais, kai į orbitą būtų iškelti du automatiniai kosminiai aparatai. Po 6 metų jie pasiektų Europą ir nusileistų jos paviršiuje.

Pagrindinis tokios tyrimų misijos tikslas – rasti atsakymą į klausimą, ar šiame Jupiterio palydove galėjo egzistuoti arba tebeegzistuoja gyvybė, pasislėpusi po storu ledo sluoksniu esančiame skystame vandenyne. Pasak NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos atstovo Kevino Hando, šios misijos idėją pristačiusio Amerikos geofizikų sąjungos metiniame susirinkime, Europa yra geriausia vieta Saulės sistemoje nežemiškos gyvybėms paieškoms vykdyti. „Europa iš tikrųjų duoda mums galimybę ieškoti šiuo metu egzistuojančios gyvybės vandenyne, kuris buvo čia didžiąją Saulės sistemos istorijos dalį“, – sakė mokslininkas.

Skrydžio į Europą koncepciją ruošiantys NASA specialistai siūlo paleisti į kosmosą du identiškus paviršiuje nusileisti galinčius aparatus. Abiejų masė būtų 320 kg, abu gabentų 36 kg sveriančius mokslinius instrumentus. Dviejų aparatų naudojimas grindžiamas būtinybe apsisaugoti nuo galimų pavojų leidžiantis į mažai ištirtą Europos paviršių, sakoma pranešime.

Abiejuose NASA robotuose būtų masės spktrometras, seismometrai, kelios skirtingos vaizdo kameros nusileidimo vietai apžiūrėti. Masės spektrometras galės aptikti įvairias organines medžiagas, jeigu jų būtų ant Europos ledo paviršiaus. Vaizdo kameros ir seismometrai būtų naudojami Jupiterio palydovo geologijai tirti.

Nors Jupiteris skleidžia didelę Europą ir kitus savo palydovus veikiančią radiaciją, NASA robotai neturės nuo jos saugančio sluoksnio: jis būtų per sunkus, o NASA mokslininkai nori į šiuos aparatus sumontuoti kuo daugiau mokslinės įrangos. Tad numatyta, jog svarbiausi tyrimai bus atlikti per 7 dienas, kol Jupiterio radiacija nepažeidė prietaisų. Tačiau K. Handas neatmeta galimybės, jog abu aparatai sėkmingai veiks ir ilgesnį laiką.

Pranešime pabrėžiama, kad šis sumanymas dar yra tik pirminiame svarstymų etape, preliminariais vertinimais tokia misija kainuotų nuo 800 mln. iki 2 mlrd. JAV dolerių. NASA taip pat svarsto galimybę pasiųsti į Europą kitą kosminį aparatą, kuris taptų jos palydovu ir tyrimus vykdytų iš orbitos. „Jupiter Europa Orbiter“ misija galėtų prasidėti 2020 m. , ji kainuotų apie 4,7 mlrd. doelrių, sakoma pranešime.

Šiame vaizdo siužete – NASA pasakojimas apie paslaptingą Europos ledo pasaulį.

Žmogaus smegenys - unikalios. Smegenų vystymosi evoliucija

Jau ilgą laiką vienas iš pagrindinių mokslinių tyrimų objektų yra smegenys. Tyrėjus labiausiai glumina klausimas: kaip žmogaus kognityviniai sugebėjimai ir smegenys evoliucionavo per mažiau negu šešis milijonus metų? Nauji tyrimai, atlikti Kinijos ir Vokietijos mokslininkų, buvo išspausdinti viešame žurnale „Plos Biology“. Žurnale pateikiama versija, kad žmogaus smegenų genų aktyvumo lygiai vykstant vystymosi procesui, lyginant su šimpanzėmis ir makakomis, kardinaliai pasikeitė. Šie pasikeitimai galėjo būti sukelti keleto esminių kontrolinių molekulių, taip vadinamų, mikroRNA (ribosominių baltymų).

Tyrėjai nagrinėjo žmogaus, šimpanzės ir makakos genų aktyvumą. Tyrimai prasidėjo nuo naujagimių, buvo tyrinėjami du smegenų regionai: smegenėles, kurios yra atsakingos už motoriką, ir priekinė smegenų žievė, kuri atsakinga už sudėtingą elgesį: socialinį kontaktą arba abstraktų mąstymą. Pirmiausia, mokslininkai studijavo elementariausią genų aktyvumą ir lygino jį su atskiromis skirtingo amžiaus rūšimis.

Atlikę minėtus tyrimus, mokslininkai gilinosi į genų pasikeitimus smegenų vystymosi metu, buvo lyginami naujagimių ir suaugusių genų aktyvumas. Žmonių, kitų primatų ir netgi pelių, smegenų vystymosi tendencijos buvo panašios. Vis dėlto, tyrimo autoriai užfiksavo, kad šimtai genų slypinčių žmogaus kūne, turi unikalias struktūras, kurių profilis skiriasi forma ir kitomis charakteristikomis. Šie specifinės struktūros žmogaus genai buvo paskleisti priekinėje smegenų žievėje, kur genai rodantys žmogiškąsias savybes ir pasikeitimus, skaičiumi keturis kartus viršijo šimpanzinius pasikeitimus rodančius genus. Be to, dauguma genų priekinėje smegenų žievėje rodančių žmogiškuosius požymius turėjo ir nervines funkcijas, o tai atspindi žmogiškąjį kognityvinį vystymąsi.

Šie rezultatai byloja, kad žmogaus kognityvinė evoliucija gali būti siejama su svarbiomis vystymosi reguliatorių mutacijomis. Philipp Khaitovich, vyriausiasis tyrimo autorius, teigia: „identifikuoti tikslius genetinius pasikeitimus, kurie privertė mus elgtis ir mąstyti taip kaip žmonės, gali būti lengviau negu mes įsivaizdavome“. Be to, autoriai pabrėžia, kad svarbiausio žmogiškojo DNR mutatoriaus identifikavimas galėtų padėti nustatyti ar Nendartaliečių kognityviniai sugebėjimai prilygo mūsiškiams. „Jeigu Nendartaliečių smegenų vystymosi procesas buvo panašus į šimpanzių ir makakų, nieko keisto, kad jie išnyko iškarto po susidūrimo su moderniuoju žmogumi“, pareiškė mokslininkas Mehmet Somel.

Globalinis atšilimas - visos planetos transformacija nebesustabdoma

Nagrinėjant globalius klimato trendus, mokslininkai atskleidė, kad globalus atšilimas nerodo jokių mažėjimo ženklų, anaiptol per ateinančius du dešimtmečius - tikimąsi dar didesnio šio proceso suaktyvėjimo.

Šios pesimistinės globalaus atšilimo tendencijos buvo atskleistos po to, kai buvo surinkta ir išanalizuota penkių pagrindinių 1979 – 2010 metų globalios temperatūros rinkinių informacija bei įvertinti trys pagrindiniai trumpalaikiai temperatūros svyravimų faktoriai: „El Niño“, vulkanų išsiveržimai ir saulės ryškumo variacijos. El Niño vadinamas neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas. Vulkanų išsiveržimai turi vėsinimo efektą trunkantį penkis metus. Ignoruojant šiuos svyravimus, tyrimas parodė, kad globali temperatūra per pastaruosius 30 metų padidėjo 0.5°C. Visuose globaliuose informacijos rinkiniuose 2009 ir 2010 metai buvo patys karsčiausi. Pagal visų metų vidurkį 2010 metai pasiekė karščio rekordą.

Yra gerai žinoma, kad jau nuo 20 amžiaus pradžios buvo užfiksuotas temperatūros kilimas, o padariniai buvo aiškiai matomi: traukėsi kalnų ledynai, tirpo ledas ir kilo jūrų lygis. Paskutiniais metais pasirodė spekuliacijų, kad globalaus atšilimo procesas sulėtėjo, o vertinant paskutinių dviejų dešimtmečių informaciją, sustojo. „Mūsų globalaus atšilimo trendas parodė, kad šios spekuliacijos yra neteisingos. Tai patvirtina ir penki informacijos rinkiniai, ir veiksniai įtakojantys svyravimus“, - teigė mokslininkas Stefan Rahmstorf.

Globali temperatūra yra nuolatos matuojama kelių skirtingų tyrėjų komandų, kiekviena komanda informacijai apdoroti naudoja skirtingus metodus. Akivaizdu, kad nėra išvengiama komplikacijų, netikslumų ir korekcijų. Tačiau, sulygindami visų penkių rinkinių informaciją – tris paviršiaus ir du žemutinės troposferos įrašus – mokslininkai sugebėjo išspręsti visus neatitikimus ir priimti bendras išvadas bei sprendimus. „Nemažėjantis atšilimas yra labai stiprus įrodymas, kad per ateinančius du dešimtmečius galime tikėtis didesnio temperatūros kilimo, ypač esant tokiai stipriai žmonių intervencijai į gamtos procesus,“ - pranašavo tyrimo autorius, Grant Foster.

Dirbtinės akys

Įsivaizduokite, kad galite skaityti savo elektroninius dokumentus, socialinius tinklalapius ir naujienų puslapius neįsijungdami kompiuterio ir net nežvilgtelėdami į išmanųjį telefoną.

Visus vaizdinius jūsų akyje generuos kompiuterizuotos linzės.

Savaime suprantama, nuolatos prieš akis regėti informacijos srautą nėra itin malonu, ypač jeigu skaitote knygą ar grožitės vaizdingu kraštovaizdžiu. Tačiau tobulėjantis mokslas turėtų susidoroti ir su šiuo iššūkiu.

Vis dėlto iki šiol panašios technologijos egzistavo tik mokslinės fantastikos kūriniuose. Panašu, kad netrukus akyse įmontuoti informacijos monitoriai taps realybe. JAV mokslininkų grupė sukūrė linzių prototipą, kuris vieną dieną suteiks galimybę siųsti informacijos srautą tiesiai į žmogaus akį. Be visų kitų galimybių ši technologija gali būti naudojama televizijos transliacijoms ar kelio nuorodoms.

Linzės turėtų būti naudojamos lygiai taip pat kaip ir standartinės, skirtumas tik tas, kad jų galimybės pranoks fantazijos ribas. Įsivaizduokite save vaikštinėjantį po kalnus, staiga už kilometro pastebite mažytį objektą, linzės pagalba galėsite kelis kartus padidinti vaizdą ir išsiaiškinti kas užkliuvo už jūsų akies.

Mokslininkų teigimu visi sudedamieji linzės komponentai bus visiškai maži ir neribos regos lauko.

Tokio pobūdžio linzių gamybos idėja kilo profesoriui Babakui Parvizui, kuris specializuojasi nanotechnologijų srityje.

Kol kas jam pavyko sukurti linzę su LED apšvietimu ir mažyte antena, kurios pagalba bevieliu tinklu linzė yra aprūpinama energija ir informacija.

Kūrinys buvo išbandytas su triušiu, linzė nesukėlė jokių sveikatos problemų, o visa įranga veikė kaip ir buvo numatyta.

Šiuo metu linzės pagalba galima sukurti tik vieną šviečiantį tašką, tačiau netrukus profesorius tikisi pagaminti patobulintą modelį, leidžiantį projektuoti paprastus simbolius ir nuolatos sekti žmogaus cukraus kiekį kraujyje.

Gydo neregius

Tuo tarpu europiečiai atlieka eksperimentus su bionine akimi, kuri įgalina neregius vėl išvysti dienos šviesą.

Kol kas rezultatai pribloškiantys. Mažytė mikroschema implantuota į akį suteikė galimybę dviem akliesiems atpažinti kasdienius daiktus.

Netrukus Oksforde ir Londone planuojama atlikti dar 12 panašių implantacijų, jeigu šias operacijas lydės sėkmė tuomet vokiečių įmonė „Retina“ nuo 2013 pradės masinę akies implantų gamybą.

Kompiuterizuotos linzės, prototipas, Babakas Parvizas, nanotechnologijos, bioninė akis, akių implantai, Retina

Šaltinis: Ekonomika.lt

Sarkoma - klastinga liga

18-a, 23-eji, 24-eri, 25-eri metai - tai amžius žmonių, kuriuos staiga, netikėtai užklumpa sunki onkologinė liga - sarkoma. Kodėl ji tarsi klastingas priešas puola jaunus žmones?

Staiga padidėjo limfmazgiai

Tą dieną, kai dainininkas Sasha Son lankėsi Vilniaus Santariškių klinikose ir susitiko su sarkoma sergančiais ligoniais, jo gerbėja Eglė Marcinonytė susitikime nedalyvavo. Jautėsi taip blogai, kad negalėjo net pastovėti. Žodžius "Vėžio himnui", kurį sukūrė dainininkas, parašė jau seniai ir labai norėjo paklausti, ar juos panaudojo.

Lietuviško himno onkologinėms ligoms idėja Eglei kilo išgirdus tokią dainą anglų kalba. Kartą kalbantis su likimo drauge Roberta abi nusprendė sukurti žodžius. "Ištvert išbandymą tu privalai, tikėk ir niekada nepasiduok, gyvenimą sau dovanok", - toks himno, kurį sukūrė merginos, moto.

Tai buvo pavasarį, po to, kai sunki liga - sarkoma Eglei atsinaujino. Pirmąkart mergina susirgo praėjusių metų kovą. Sutino limfmazgiai kairėje kirkšnyje. Kazlų Rūdos, kur Eglė gyvena, gydytojai įtarė infekciją, bet Kauno medicinos universiteto klinikose atlikus tyrimus paaiškėjo sunkesnės ligos diagnozė: sarkoma arba, kitaip sakant, jungiamojo, raumeninio audinio vėžys.

Dabar liga išplitusi kojose, dubenyje, nors atrodė, kad jau buvo suvaldyta. Vasarį Eglė atostogavo Čekijoje. Draugai slidinėjo, o ji nuo kalnų važinėjo rogutėmis.

"Kojos buvo beveik sveikos, o grįžus suparalyžiavo. Ir dabar vos paeinu, praradau 15 kg svorio", - liūdnai kalba mergina. Ir čia pat viliasi: "Gydytojai pakeitė vaistus, todėl, kai tik sveikata pagerės, šausiu kaip raketa."

Draugų siela, varžybų, žygių organizatorė E.Marcinonytė jaučiasi laikinai pasitraukusi iš aktyvaus gyvenimo. Iš studijų Vilniaus universitete - taip pat, nes liko tik valstybiniai egzaminai bakalauro laipsniui gauti. Dabar Eglė, jos žodžiais tariant, visko prisigalvoja: veria iš karoliukų papuošalus, skaito psichologinę literatūrą, "kad stogas nenuvažiuotų". Ir tiki, kad didžiausios kančios - jau praeity. "Gydytojai irgi taip sako", - drąsina save Eglė. Kai pasveiks, vėl eis klausytis Sashos Son.

Ant gydytojos nepyksta

Joana Orechovaitė šiemet baigė vienuoliktą klasę. "Mokslai sekėsi, bet daug pamokų praleidau, ilgai teko gulėti ligoninėje, nes sveikatos nebuvo", - tarsi seniai subrendusio žmogaus lūpomis kalba jauna mergina. Jos vasara gražiojoje Dzūkijoje taip pat ne itin linksma: Joana ką tik grįžo iš Vilniaus, Santariškių klinikų.

"Šiandien esu jau po chemoterapijos. Paskutinis dešimties dienų kursas prasidės liepos 31-ąją", - ateities planus atskleidžia mergina. Paklausta, kaip jaučiasi po chemoterapijos, padėkoja ir patvirtina, kad dabar viskas gerai. "Blogumas, pykinimas kankindavo anksčiau. Dabar organizmas tikriausiai jau pripratęs", - vėl padvelkia gyvenimo patirtis merginos balse.

Blogumas nuo chemoterapijos J.Orechovaitei yra niekis, palyginti su kojos skausmais. Jai išpjovė net 11 cm ilgio kaulo iš šlaunikaulio, į tą vietą įdėjo gabalą šeivikaulio. "Šiandien tyrė, kaip kaulas gyja, jau leido lankstyti koją, bet priminti - dar ne", - praėjusią savaitę pasakojo Joana.

Gal nebūtų reikėję operuoti kojos, jei Merkinės gydytojai nebūtų delsę ir gydę ligonę kompresais ir tepalais. Guziuką ant kojos Joana aptiko praėjusią vasarą. Rudeniop jį skaudėjo vis labiau, bet šeimos gydytoja galvojo, kad mergaitė bus kažkur susimušusi koją, ir nekreipė dėmesio, kad guziukas auga.

Buvo lapkritis, kai Joana per fizinio lavinimo pamoką pargriuvo iš skausmo. Tik tuomet Merkinės gydytojai pasiuntė savo pacientę į Vilnių. Sostinės medikai iškart diagnozavo sarkomą. "Sakė, kad dar spėjau atvažiuoti, kad stadija - antra", - pasakojo J.Orechovaitė ir tvirtino ant Merkinės gydytojų nepykstanti. "Jie ginasi, kad guziuko nerodžiau. Ką padarysi: kaip yra, taip yra", - išminties nestokoja mergaitė, šokuojanti su ramentais.

Teko amputuoti koją

Panevėžiečiui Mariui Kasiulynui, jo žodžiais tariant, pradėtoms telekomunikacijų studijoms nėra laiko dėl ligų. Jau pusantrų metų jis akademinėse atostogose. Nuo tada, kai jam diagnozavo osteosarkomą.

"Iš pradžių pradėjo tinti koja virš kelio. Tino ir skaudėjo kuo toliau, tuo labiau. Nebeprisimenu, kaip kas buvo, tik žinau, kad pas gydytojus nuėjau prieš Kalėdas, o diagnozę sužinojau po Naujųjų. Šventės ji dar nebuvo aptemdžiusi, bet linksma nebuvo dėl skausmo", - prisiminimais dalijasi M.Kasiulynas.

Po keturių su puse mėnesio Mariui koją amputavo. "Tai buvo pernai gegužės 15 d. Aplink kaulą nevaldomai augo auglys, nesveika koja buvo 7 cm storesnė už sveikąją. Ketvirta stadija", - ligą apibendrino Marius.

Žinia apie amputaciją buvo skausminga, bet vaikinas suvokė, kad tai - vienintelis būdas išgyventi. "Psichologiškai buvo sunkiau dėl ateities. Liga baisesnė už amputaciją", - filosofinė išmintis skamba ir šio ligonio lūpose.

Liepos 9-ąją Mariui sukako 25-eri. Jo Zodiako ženklas - Vėžys. Tuo pačiu vardu pavadinta liga tęsia savo darbą: atėmusi koją, įsisuko į plaučius. Balandį juos operavo, pašalino auglį. Gegužę plaučiuose vėl aptikta naujų augliukų. "Turbūt vėl reikės operuoti", - ramiai apie save pasakoja Marius, gydomas chemoterapija. Vaikinas nusipurto,  prisiminęs jos poveikį. Sako, kad po seanso tampa nepanašus į žmogų.

Marius žino, kad dažniausiai sarkoma serga jauni žmones, kad iš kaulų ji labai daug kam persimeta į plaučius. Taip atsitiko ir jam, todėl negali prisitaikyti nuolatinio kojos protezo. Laikinasis laisvas, su juo nepatogu vaikščioti, todėl Marius mieliau ima į rankas ramentus. Vaikinas kuria muziką, nori įsigyti automobilį, nes dabar į Vilnių gydyti vežioja tėvai.

Sveiksta ir nuo maldų

"Pirma reakcija į ligą buvo šokas ir neigimas. Po to išbandžiau daug neordinarių gydymo būdų, bet vienintelis tikras - profesionali šiuolaikinė medicina", - priėjo išvadą bankininkė Violeta Naraškevičienė.

Susirgusi prieš pusantrų metų ji jau ištvėrė keturias operacijas, šešis chemoterapijos kursus. Išgyveno neviltį, dvasinę mirtį, prisikėlimą. Išmoko džiaugtis kiekviena diena, perkainoti vertybes. Pradėjo dar labiau tikėti Dievu. "Tik jis padėjo išgyventi, ištverti kančias. Sveikstu ne tik nuo vaistų, bet ir nuo maldų. Dievas viską gali, tai, kad aš dar gyva, - jo atsiųstas stebuklas", - įsitikinusi 40-metė, dviejų sūnų mama.

Savaitė žinioms skleisti

Tai tik keturių ligonių, sergančių sarkoma, istorijos. Lietuvoje per metus ši liga diagnozuojama daugiau kaip pusantro šimto žmonių. Jie yra susibūrę į retomis onkologinėmis ligomis sergnčių ligonių draugiją "Rolld".

"Atsakymo, kodėl kaulų sarkoma serga jauni žmonės, net vaikai, dar nėra. Tai jaunų žmonių liga, ir tiek", - pakomentavo Kauno medicinos universiteto Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė.

Sekmadienį baigsis praėjusį penktadienį prasidėjusi tarptautinė sarkomų savaitė. Jos tikslas - suvienyti visus jautrius šiai problemai pasaulio žmones ir atkreipti visuomenės dėmesį į itin klastingą ligą.

Sarkoma - klastingas vėžys, dažnai iš pradžių palaikomas kitų rūšių vėžiu. Kiekviena diena, kurią sarkoma sergantis ligonis praleidžia be efektyvaus gydymo, sumažina galimybę išgyventi. Ligai diagnozuoti ir gydyti reikalingi prityrę specialistai ir efektyvūs vaistai. Deja, Lietuvoje jų dėl lėšų vaistams stokos trūksta. Parodos, koncertai, susitikimai - tai sarkomai skirtos savaitės renginiai, skirti skleisti žinioms apie šią ligą. Kaune ir Vilniuje į dangų paleisti aitvarai - tarsi malda prašant stiprybės sergantiesiems sarkoma ir pagerbiant mirusiuosius nuo šios sunkios ligos. JAV vykstančiuose renginiuose dalyvauja "Rolld" narys iš Lietuvos, osteosarkoma sergantis 23-ejų Marius Viršila.

Sasha Son, dainininkas

Apsilankęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir susitikęs su ten gydomais ligoniais nusprendžiau tapti kaulų čiulpų donoru ir sukurti himną vėžiui. Taip pasielgiau senelio garbei, kuris mirė nuo vėžio. Nors jis yra vienintelis žmogus, kurį praradau, labai jį branginau. Manau, kad tai mane tik dar labiau paskatino kurti himną vėžiu sergantiems ligoniams. Jį pristatysiu ketvirtadienį sostinės muzikos namuose "House of music".

Kristina Andrėkutė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir  transfuziologijos centro gydytoja

Kas yra sarkoma? Graikiškai šis žodis (sarx) reiškia "mėsa". Tai auglys, atsirandantis iš kaulo ar minkštųjų audinių - raumenų, riebalų, nervų ląstelių. Tai retas vėžys, iš visų onkologinėmis ligomis sergančių ligonių juo serga mažiau kaip 1 proc. Kaulų vėžiu dažniausiai susergama iki 20 metų amžiaus.Vieno tipo sarkoma dažnai nėra panaši į kitos rūšies. Mediciniškai tai labai skirtingi augliai. Vieni jų auga ir plinta po organizmą lėtai, kiti sparčiai progresuoja. Sarkoma - tai ne viena liga. Po šiuo pavadinimu slepiasi iki 100 skirtingų sarkomos tipų, diferencijuojamų pagal mikroskopinį naviko vaizdą. Sarkoma gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Didesnė dalis navikų atsiranda galūnėse, kiti - aplink įvairius organus pilve ar krūtinės ertmėje. Kaulų sarkoma atsiranda iš kaulo. Liga sukelia simptomus, kurie priklauso nuo jos atsiradimo vietos. Galūnėje tai gali būti skausmas, sutrikę jutimai, juntamas ar čiuopiamas darinys. Bet koks auglys, gumbas, kuris atsirado ar auga, turėtų kelti susirūpinimą ir turi būti ištirtas specialisto. Sarkomų gydymas sudėtingas ir kompleksinis. Dažnai turi būti panaudoti visi įmanomi metodai: operacija, chemoterapija, gydymas spinduliais. Dėl šių priežasčių sarkomos turėtų būti gydomos centruose, kuriuose sukaupta šių navikų gydymo patirtis. Susirgus sarkoma prognozė priklauso nuo daugelio faktorių. Iš jų pagrindiniai yra ligos išplitimas ir naviko tipas, kuris nulemia ligos piktybiškumą - augimo ir plitimo organizme greitį. Kai kurios sarkomos efektyviai gydomos moderniais vaistais, todėl liga kontroliuojama, net jei yra išplitusi. Pasaulyje atliekama daugybė klinikinių tyrimų, siekiant surasti naujų efektyvių sarkomų gydymo būdų.